Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2A-420-613/2016Teisėjas Egidijus Mickevičius (S) Proceso Nr. 2-06-3-10283-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.1.5.; 3.3.1.18.

2016 m. kovo 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir skolininkės įpareigojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas, kadangi atsakovė daugiau nei metus nemoka už paslaugas ir tikslingai neįsileidžia ieškovės darbuotojų į butą bei neleidžia nutraukti teikiamų paslaugų.

Apeliantė reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus bute, adresu (duomenys neskelbtini), reiškė remdamasi 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 „Dėl Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ (nauja redakcija, 2015-09-10 nutarimas Nr. 990) patvirtintų sąlygų 10.2 punktu, kuriame nurodyta, kad jeigu abonentas (vartotojas) neapmoka sąskaitos už geriamąjį vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymą daugiau kaip 30 dienų, skaičiuojant nuo atsiskaitymo laikotarpio paskutinės dienos – ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki numatomo geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo laikino nutraukimo, sustabdymo ar apribojimo, raštu įspėjęs įsiskolinusį abonentą (vartotoją), viešasis vandens tiekėjas gali laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.

Ginčo byloje nėra, jog atsakovė nevisiškai atsiskaito su ieškove už teikiamas paslaugas nuo 2013-01-31. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė ne vieną kartą buvo įspėta apie vandens tiekimo nutraukimą dėl susidariusių įsiskolinimų (b. l. 11–19). Iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovės įsiskolinimo dydį iki 2015-06-29 (b. l. 12) nustatyta, kad atsakovės skola – 751,86 Eur, įsiskolinimo suma 2015-08-07 sudarė 562,32 Eur. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė nors ir nežymiai, tačiau deda pastangas sumažinti įsiskolinimą ieškovei.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nesiekia padengti savo įsiskolinimų, nesidomi savo pareigomis, elgiasi nerūpestingai, nesąžiningai, vengia ir ateityje, tikėtina, vengs tinkamai vykdyti prievoles. Byloje esantys įrodymai, priešingai, patvirtina, jog atsakovė šias prievoles nors ir iš dalies, bet vykdo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įrodymams, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovė piktybiškai vengia mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas, dėl ko būtų pagrindas nutraukti vandens tiekimą, demontuojant vandens apskaitos prietaisus atsakovės bute.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vandens tiekimo nutraukimas yra susijęs su viena iš esminių teisių – nuosavybės neliečiamumu (LR Konstitucijos 23 straipsnis). Ši ieškovės prašoma taikyti priemonė vertintina kaip ultima ratio, kuri gali būti taikoma tik tada, kai išnaudotos visos kitos priemonės, nes priešingu atveju taikomos pasekmės neatitiktų proporcingumo principo, dėl to iš esmės būtų neteisėtos.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nesutiktina su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad savo priimtu sprendimu prieštarauja Konstitucinio Teismo praktikai. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad AB „Klaipėdos vanduo“ savo prievolę įvykdė, o atsakovė – ne; kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, kad atsakovė savo prievolės neatliko. Pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovės įsiskolinimo dydį iki 2015-06-29 (b. l. 12) nustatyta, kad atsakovės skola – 751,86 Eur, įsiskolinimo suma 2015-08-07 sudarė 562,32 Eur. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė nors ir nežymiai, tačiau deda pastangas sumažinti įsiskolinimą ieškovei.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 284 straipsnis), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.