- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2-35-351/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00655-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant ieškovei I. G. jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, atsakovui V. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nustatyti, kad V. K. yra jos sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, prašo priteisti išlaikymą vaikui kas mėnesį po 500 litų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, taip pat prašo priteisti išlaikymo išsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus gimimo t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos, nuo 2012-04-20, t.y. 2000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti, teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 metų sausio pradžioje pradėjo draugauti su I. G.. Tų pačių metų birželio mėnesį pradėjo intymiai bendrauti. Teigia, kad jis nėra vaiko tėvas, nes ieškovė pastojo nuo kito vyro. Jis žinojo, kad ji nėščia, tačiau sutiko kartu gyventi ir auginti svetimą vaiką.
Ieškinys tenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. G. gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo liudijime motinos grafoje įrašyta I. G., tėvas nenurodytas (b.l. 4). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2011 metų sausio mėnesio pradžioje, po poros savaičių pradėjo intymiai bendrauti, dažnai susitikinėdavo, o tų pačių metų balandžio mėnesio pabaigoje apsigyveno kartu atsakovo namuose. Kai ji pastojo atsakovui apie tai pranešė, atsakovas tėvystę pripažino, norėjo kūdikio. Kadangi atsakovas buvo jai neištikimas, ji 2011-10-15 jį paliko būdama 7 mėnesių nėštumo. Atsakovas buvo atvykęs ir reikalavo, kad ji sugrįžtų, tačiau ji nesutiko. Nurodo, kad pradėjusi draugauti su atsakovu kitų vyrų neturėjo, todėl yra visiškai įsitikinusi, kad atsakovas yra jos vaiko tėvas.
Ieškovės nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir apklaustos liudytojos A. B. ir V. G., kurios iš esmės patvirtino šalių bendrą gyvenimą, buitį.
Liudytoja O. F. patvirtino, kad su atsakovu susipažino pagal pažinčių skelbimą internete, jis pas ją atvyko į Vilnių, apsigyveno birželio mėnesį, atsakovas jai minėjo, kad gyveno su kita moterimi ir kad ji laukiasi kūdikio, jis jai minėjo, kad kūdikis nėra jo.
Teismas, atsižvelgdamas į vaiko teisę žinoti savo tikrąją kilmę, kuri turi būti ginama ir visos abejonės dėl atsakovo tėvystės turi būti išsklaidytos, paskyrė DNR ekspertizę (b.l. 39), tačiau nustatytą dieną ieškovė su vaiku neatvyko. Teismo posėdyje I. G. paaiškino, kad atsakovas jų kartu su savimi nesivežė. Teismas pakartotinai paskyrė DNR ekspertizę, tačiau nustatytą 2013-02-12 dieną bei papildomai nustatytą 2013-04-03 dieną atsakovas į DNR laboratoriją neatvyko (b.l. 56, 65). Teismo posėdyje paaiškino, kad nustatytomis dienomis lankėsi pas gydytojus. Atsakovas, kategoriškai nurodydamas, kad kūdikio pradėjimo metu artimai nebendravo su ieškove, be svarbių priežasčių ar kitų reikšmingų aplinkybių (nurodydamas, kad lankėsi pas gydytojus) į Serologijos ir DNR laboratoriją pagal teismo nutartį du kartus iš eilės neatvyko, atsisakė objektyvaus ir patikimo įrodymo patvirtinančio arba paneigiančio vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo. Juo labiau kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali būti ieškovės nepilnamečio vaiko biologiniu tėvu, nepateikė, t. y. savo atsikirtimų ieškovės ieškiniui nepagrindė. Be to, ieškovės ir liudytojų parodymais nustatyta, kad 2011 m. balandžio mėn. pabaigoje, kuomet buvo pradėtas ieškovės vaikas, ieškovė ir atsakovas draugavo. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas atsakovo parodymus vertina kritiškai. Liudytojos O. F. parodymai yra išvestiniai, ji parodė tik tai, ką jai aiškino atsakovas. Teismas V. K. vengimą nuvykti į DNR laboratoriją vertina kaip atsisakymą nuo ekspertizės ir kaip tėvystės nepilnamečiui vaikui D. G. įrodymą.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.
Vaikui yra 1,5 metai. Byloje nenustatyta, kad vaikas turi specialių poreikių ar sveikatos problemų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro išmokos vaikui 398,75 Lt (b.l. 7). Turto ir transporto priemonių ji neturi (b.l. 9, 10). Su sūnumi ji gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name (b.l. 8). Atsakovas turto ir transporto priemonių neturi, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra.
Lietuvos teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, nors konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. Byloje nustatyta, jog šalių turtinė padėtis šiuo metu yra vienoda. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.). Kadangi byloje nenustatyta, jog atsakovas yra nedarbingas, turi kitų išlaikytinių, todėl preziumuojama, jog jis sveikas, darbingo amžiaus vyras ir teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, trukdančių jam teikti minimalų išlaikymą. Nes vaiko motinai ir taip tenka didesnė išlaikymo našta bei didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis sūnaus auklėjimu ir vystymusi. Todėl teismas spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, mažina prašomo priteisti išlaikymo dydį ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisia po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-20) iki sūnaus pilnametystės.
Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Atsakovas pripažįsta, kad neteikė išlaikymo sūnui nuo jo gimimo dienos. Tokiu būdu, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 1600 Lt, kuris skaičiuojamas nuo vaiko gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012-04-20 (400x4=1600 Lt).
Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 40 Lt už pažymų gavimą ir į valstybės pajamas priteistinas: 144 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 400 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso –563 Lt (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), (2012-01-05 Šilutės r. CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o D. G. yra V. K. vaikas.
Priteisti iš V. K. išlaikymą sūnui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po keturis šimtus litų (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2012-04-20 iki vaiko pilnametystės.
D. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti I. G..
Išlaikymo suma kasmet turi būti indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš V. K. 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimą I. G..
Priteisti iš V. K. 40 Lt bylinėjimosi išlaidų I. G. ir 563 Lt valstybei.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.
Panaikinti 2012-04-23 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą.
Sprendimas per 30d. apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.