- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-477-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02140-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- T. C.
- Atsakovas
- R. L., S. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. C. ieškinį atsakovams R. L. ir S. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto 4 -ojo notarų biuro notarė N. L., Ž. L., A. Z., D. B., Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. C (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal notarės N. L. patvirtintą 2020 m. gruodžio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį, nustatant, kad S. P. pardavė, o T. C. nupirko 3011/17682 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur; priteisti iš T. C. atsakovui S. P. 10 000 Eur; priteisti iš S. P. atsakovei R. L. 10 000 Eur; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. L. ir S. P. bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta Alytaus teismo Alytaus rūmų civilinė byla Nr. e2-104-887/2023 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-01270-2022-5). Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-29-887/2024 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-01270-2022-5), be kita ko, nuspręsta pripažinti 2017 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir T. C., patvirtintą Alytaus m. 5-ojo notaro biuro notarės I. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, ir taikyti restituciją. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-909-324/2024 išnagrinėjo ieškovo A. Z., atsakovų T. C. ir A. L. apeliacinius skundus ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimą dėl ginčo esmės paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. liepos 12 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą ir ją nutraukė, nutarčiai įsiteisėjus panaikino Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje ieškovas T. C. ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. kad jis nebuvo informuotas apie atsakovo ketinimus parduoti jam priklausančią turto dalį, negavo pasiūlymo pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl visos pirkėjo teisės pagal 2020 m. gruodžio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį perkeltinos ieškovui. Tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29-887/2024, įsiteisėjusiu 2024 m. liepos 11 d., pripažinta 2017 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp A. L. ir T. C., patvirtinta Alytaus m. 5-ojo notaro biuro notarės I. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, kuria T. C. įgijo nuosavybės teisę į 3279/17682 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
5. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiam minėtam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-29-887/2024) ir ieškovui T. C. netekus nuosavybės teisės į ginčo turtą, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas neturi ir reikalavimo teisės. Konstatavo, kad byloje neliko ginčo objekto, todėl civilinė byla nutraukiama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos nutraukimo ir, atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-41-558/2024 nagrinėjimą, bylą išspręsti iš esmės.
6.1. Apeliantas pažymi, kad galimas bendraturčio pirmenybės teisių pažeidimas, kaip ginčo objektas, yra išlikęs, nes ieškovo turėtas materialines teises (susijusias su bendrąja daline nuosavybe į nekilnojamuosius daiktus) teismo sprendimu perėmė (atgavo) A. L.. Tokiu būdu įvyko ir materialinės teisės ginti galimai pažeistą bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendro turto dalį perėmimas. Vien tik nuosavybės teisių į ginčo turtą turėtojo pasikeitimas nesudaro jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ginčo objekto nebeliko.
6.2. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti procesinių teisių perėmimo klausimą pasikeitus bendraturčio asmeniui (nuosavybes teises atgavus pirminiam jo turėtojui), o ne nutraukti civilinę bylą.
6.3. Taip pat teigia, kad, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo esamoje proceso stadijoje spręsti dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo, šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Neišnagrinėjus civilinės bylos, ieškovo teisinio suinteresuotumo (ne)buvimas teismo negalėjo būti vertinimas ir konstatuojamas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. L. prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasak atsakovės, reikalavimas perkelti ieškovui T. C. pirkėjo teises ir pareigas pagal notarės N. L. patvirtintą 2020 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Teigia, kad bendraturčio pirmenybės teisė yra siejama ne tik su daikto teisiniu statusu (bendroji dalinė nuosavybė), bet ir konkrečiu asmeniu, tam tikru momentu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdančiu dalį turto bendrojoje nuosavybėje. Todėl mano, kad Alytaus apylinkės teismas 2024 m. liepos 12 d. nutartimi visiškai pagrįstai nutraukė civilinę bylą ieškovui T. C. neturint nuosavybės teisės į ginčo turtą.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas S. P. nesutinka su atskiruoju skundu ir nurodo, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas negali jam sukelti jokių materialiųjų teisinių pasekmių
9. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismui nebuvo jokio pagrindo savo iniciatyva spręsti ieškovo procesinių teisių perėmimo klausimo. Mano, kad byloje nesant suinteresuotų asmenų prašymo dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo, teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog pagal pareikštą ieškinį ieškovas yra praradęs teisinį interesą (teisinį suinteresuotumą), nes jis nebėra laikomas ginčo nekilnojamojo turto bendraturčiu, todėl tolesnis bylos nagrinėjimas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą nesukels ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta .
11. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą ieškovui netekus reikalavimo teisės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. C. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal notarės N. L. patvirtintą 2020 m. gruodžio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu nusprendus pripažinti 2017 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir T. C. apsimestine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikius restituciją, ieškovas neteko nuosavybės teisės į ginčo turtą. Byloje taip pat nustatyta, kad civilinė byla teisme nagrinėjama teisme nuo 2022 m. rugsėjo 23 d., šalys į bylą teikė procesinius dokumentus, atsikirtimus į ieškinį, nuo 2023 m. vasario 28 d. civilinė byla buvo sustabdyta, o atnaujinta skundžiama nutartimi.
13. 2024 m. liepos 11 d. įsiteisėjus minėtam Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimui, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. liepos 12 d. nutartimi sprendė, kad tokiu atveju ieškovas neteko reikalavimo teisės, todėl civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, su pastaraisiais sutinka.
14. CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su nurodytu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019; kt.).
16. Atsižvelgus į aptartą, sutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad aplinkybė, kai ieškovas netenka reikalavimo teisės, negali sąlygoti bylos nutraukimo pagrindo, nes reikalavimo teisės neturėjimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti pareikštą ieškinį / ieškinio reikalavimą nepagrįstu ir jį atmesti, o tai nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje (CPK 259 straipsnio 1 dalis).
17. Tuo pačiu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti įvertintos ir šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Svarbu tai, kad priėmus skundžiamą nutartį byloje buvo gautas ir priimtas A. L. prašymas dėl ieškovo pakeitimo, kuriuo pareiškėja A. L. prašo pakeisti ieškovą T. C. į ieškovę A. L., kuri po Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu taikytos restitucijos tapo ginčo turto dalies savininke.
18. CPK 45 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (1 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis); teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas; pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).
19. CPK 45 straipsnyje reglamentuojamas teismo pasiūlymas pakeisti netinkamą šalį tinkama atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.
20. Spręstina, kad nagrinėjamoje byloje paaiškėjus faktinei aplinkybei apie ginčo turto dalies savininko pasikeitimą teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar byloje galimas teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis), o ne iš karto spręsti dėl civilinės bylos nutraukimo. Dėl to, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi netinkamos šalies pakeitimo instituto normomis, neįvertino ne tik CPK 45 straipsnio, bet ir civilinio proceso principų nuostatų, todėl nepagrįstai sprendė nutraukti civilinę bylą.
21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis (išskyrus jos dalis dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo) panaikinama ir civilinė byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Kadangi byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, byloje gautas pareiškėjos A. L. prašymas dėl ieškovo pakeitimo paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
23. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui byloje priimant galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnis).
24. Nusprendus panaikinti nutarties dalį, kuria civilinė byla nutraukta, panaikinama ir ta nutarties dalis, kuria nuspręsta nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutarties dalis, kuriomis nutarta civilinę bylą nutraukti ir nutarčiai įsiteisėjus panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.