Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-258-232/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-08
Bylos Nr.: 2A-258-232/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-12458-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liuda Uckienė
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: I. T.

Civilinė byla Nr. 2A-258-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12458-2012-3Procesinio sprendimo kategorija (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį J. J. dėl materialinės žalos išieškojimo, trečiasis asmuo I. T.,

Teismas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus vyresniosios specialistės J. J. 4 366,45 Lt materialinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė, dirbdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja specialiste, 2011-07-19 priimdama sprendimą Nr. 60779 dėl šalpos išmokos trečiajam asmeniui skyrimo nuo 2011-03-28 iki 2012-03-27 pasirinko klaidingą šalpos išmokos grupę ir paskyrė 2 bazinių pensijų dydžio, 720 Lt šalpos pensiją, didesnę nei priklausė pagal teisės aktus ir pateiktus dokumentus. Ieškovo teigimu, vadovaujantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymo (toliau tekste VŠIĮ) 7 straipsnio 4 punktu trečiajam asmeniui nuo 2011-03-28 iki 2012-03-27 priklausė bazinės pensijos dydžio 360 Lt šalpos pensija. Ieškovo teigimu, atsakovė duomenų į socialinės apskaitos sistemą „Parama“ suvedimo metu neteisingai pasirinko išmokos grupę „Netekusiam 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidui)“, nors turėjo pasirinkti išmokos grupę „Netekusiam 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidui) po 24 arba 26 metų“. Ieškovas nurodo, kad dėl to susidarė 4366,45 Lt dydžio šalpos pensijos permoka. 2012-07-20 įvykusio darbo grupės, nagrinėjančios socialinių išmokų permokų klausimus, posėdžio metu buvo apsvarstytas klausimas dėl šios pensijos permokos. Atsakovė 2012-07-23 pateikė ieškovui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad skirdama trečiajam asmeniui šalpos išmoką programoje „Parama“ parinko neteisingą išmokos grupę. Tiksli šalpos pensijos permokos suma, 4366,45 Lt nustatyta Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012-08-10 sprendimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-15 įsakymu Nr. 40-181 patvirtintų Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.4.14 punkte nurodoma, jog šias pareigas einantis asmuo nagrinėja asmenų prašymus dėl išmokos mokėjimo, išmokos būdo keitimo, parengia sprendimą, kurį pasirašo ir tvirtina Socialinių išmokų skyriaus antspaudu. Analogiška nuostata, pasak ieškovo, įtvirtinta pažeidimo (t.y. neteisingo šalpos pensijos dydžio skyrimo) padarymo metu galiojusiame 2011-07-01 Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-536 patvirtintame Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.4.16 punkte. Taip pat ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos, taisyklių 53.3 punktas reikalauja nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.1 punktas reikalauja sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti darbuotojo pareigas. Ieškovas teigia, kad atsakovė pripažino, kad netinkamai vykdė savo pareigas, jos veikoje konstatuotini darbo drausmės pažeidimo požymiai, tačiau vadovaujantis darbo kodekso (toliau tekste DK) 241 straipsnio 2 dalimi negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Ieškovas pažymi, kad neteisingai apskaičiuota šalpos pensijos suma I. T. buvo išmokama iki 2012-03-27. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija, suėjus drausminės nuobaudos skyrimo terminui, neturėjo pagrindo taikyti drausminės atsakomybės atsakovei. Ieškovo manymu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis darbo kodekso 245 straipsniu, 246 straipsniu, 253 straipsnio 1 punktu taikyti materialinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu. Ieškovo teigimu, atsakovei kyla pareiga atlyginti 4366,45 Lt. Ieškovas teigia, kad atsakovės veikoje konstatuotinos visos materialinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos: 4366,45 Lt žala; žala, padaryta aplaidžiai vykdant darbines pareigas; priežastinis ryšys tarp aplaidaus darbinių pareigų vykdymo ir atsiradusios žalos; kaltė (neatsargumas dėl nerūpestingumo); darbo teisiniai santykiai - žalos padarymas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės darbinėmis pareigomis. Pažymėjo, kad dėl atsakovės veiksmų nėra užtikrinamas tinkamas Vilniaus miesto savivaldybei Vietos savivaldos įstatymu priskirtos funkcijos įgyvendinimas bei valstybės skirtų lėšų Savivaldybei perduotų valstybinėms funkcijoms atlikti, konkrečiu atveju - socialinių išmokų ir kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo administravimui - tinkamas panaudojimas. Ieškovo teigimu, buvo sutrikdytas vienos iš savivaldybės veiklos pagrindinių funkcijų įgyvendinimas, skirtos lėšos buvo panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį, todėl turi būti grąžintos į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos biudžetą, siekiant užtikrinti, jog socialinės pagalbos reikalingiems bei tai patvirtinančius dokumentus pateikiantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka būtų užtikrintas visavertis tokių paslaugų teikimas ir tokioms paslaugoms teikti skirtų lėšų kiekis. Ieškovas taip pat pažymi, kad siekiant susidariusią situaciją išspręsti neteisminiu būdu, 2012-10-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštu atsakovei buvo pasiūlyta iki 2012-10-26 informuoti administraciją apie (ne)sutikimą atlyginti padarytą materialinę žalą. Ieškovas nurodo, kad 2012-10-26 buvo gautas atsakovės raštas, kuriame atsakovė nurodė negalinti pareikšti savo pozicijos dėl kylančių papildomų klausimų. Ieškovas Personalo departamento 2012-11-23 parengtame atsakyme pakartotinai paprašė atsakovės iki 2012-12-03 informuoti apie (ne)sutikimą atlyginti padarytą materialinę žalą. Ieškovas pažymi, kad 2012-12-03 buvo gautas atsakovės raštas, kuriuo darbuotoja atsisakė atlyginti padarytą materialinę žalą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo suteikta darbo patalpa atsakovei neatitinka numatytų reikalavimų, vienam darbuotojui tenka mažiau negu 6 m² ploto, įrengtos 5 darbo vietos maždaug 28 m² patalpoje, nuolatinis šurmulys ir triukšmas (spausdintuvai, iš gatvės, darbuotojų konsultavimasis, telefono skambučiai ir pan.), sudėtinga koncentruoti dėmesį. Tuo tarpu, darbo krūvis nustatytas 20 bylų per darbo dieną, kurių specifika įvairi: piniginė socialinė parama, valstybinės šalpos išmokos, valstybinės išmokos vaikams. Atsakovė teigia, kad atsižvelgiant į visų teisės aktų, reglamentuojančių išmokų skyrimą, sąlygų gausą ir reikalavimus, visada yra didelė klaidos rizika. Atsakovė pažymi, kad darbdavys nedaro investicijų, užtikrinančių darbo kokybę, į darbuotojo žinias: teisės aktų taikymo sąlygos įprastai paaiškinamos (darbuotojų susirinkimo metu), iš esmės pasikeitus teisės aktui, dažniausiai informacija apie pasikeitimus siunčiama el. paštu, bet nediskutuojama. Visada, pasak atsakovės, yra didelė skirtingų interpretacijų ir klaidos rizika. Nurodo, kad darbuotojams neorganizuojami tikslingi kvalifikacijos kėlimo mokymai, kurie padėtų stiprinti kokybę, taip pat darbuotojams nesudaromos sąlygos darbo metu nagrinėti teisės aktų, reglamentuojančių išmokų skyrimą, pasikeitusias sąlygas, tuo tarpu darbuotojas privalo įvykdyti nustatytą darbo krūvį, atsižvelgus į pasikeitimus. Sprendimą dėl išmokų skyrimo darbuotojas tvirtina savo parašu po ko laikoma, kad sprendimas priimtas ir asmens byla saugoma dokumentų saugyklose. Skyriuje, pasak atsakovės, vykdoma nepakankama darbo kokybės kontrolė, galinti greičiau nustatyti galimai neteisingai priimtus sprendimus ir juos ištaisyti. Atsakovės teigimu, visada yra didelė galimai neteisingai priimtų sprendimų rizika. Atsakovė nurodo, kad sprendimas dėl ieškovo minėtos šalpos išmokos skyrimo priimtas 2011-07-19. Patikrinus socialinės paramos apskaitos sistemoje „Parama“ informaciją apie darbuotojų priimtus sprendimus dėl išmokų skyrimo ir (ar) koregavimo nustatyta, kad atsakovės 2011 m. liepos mėnesį išnagrinėta 171 išmokų skyrimo byla pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ir Išmokų vaikams įstatymą, ir 7 bylos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, 2011 m. spalio mėnesio Sistemos „Parama“ duomenimis atsakovė išnagrinėjo 180 bylų pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ir išmokų vaikams įstatymą ir nei vienos bylos pagal Valstybinių šalpos išmoku įstatymą. Šios aplinkybės, atsakovės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad skiriant šalpos išmokas darbuotojui, kuris epizodiškai susiduria su Valstybiniu šalpos išmokų įstatymo taikymu, yra didesnė tikimybė padaryti klaidą ar netinkamai pritaikyti įstatymą, nei tiems išmokų skyrimo grupės darbuotojams, kurie nagrinėja išimtinai asmenų prašymus šalpos išmokoms skirti. Atsakovė taip pat pažymi, kad NDNT išduodamose darbingumo lygio nustatymo pažymose, kurios yra pagrindas šalpos išmokoms skirti, nurodytos darbingumo lygio nustatymo priežastys neatitinka sistemoje „Parama“ nurodytų šalpos išmoku skyrimo kodų (konkrečiu klaidos atveju, asmeniui Darbingumo lygio pažymoje nurodyta darbingumo lygio priežastis: darbingumo lygis penkiolika proc. „27.1. ligos arba būklės“, tačiau sprendimą dėl šalpos išmokos skyrimo priimantis darbuotojas sistemoje „Parama“ turėjo pasirinkti išmokos rūšį „Šalpos pensija neįgaliajam (invalidui) (netekusiam 75-100 proc. darbingumo (I grupės invalidui) po 24 arba 26 metų)“. Atsakovė teigė, kad atsakomybė už visą išmokos skyrimo procesą (nuo bylos suformavimo iki sprendimo skirti išmoką priėmimo) yra deleguota vienam darbuotojui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius įsakymu tvirtina tik sprendimų dėl išmokų skyrimo sąrašą), kuris vidutiniškai per dieną priima nuo 25 iki 35 sprendimų dėl išmokų skyrimo, išmokų nutraukimo, paskirtų išmokų koregavimo. Pasak atsakovės, pagal darbuotojo darbo funkcijas atliekamas darbas yra susijęs su nemažų piniginių sumų paskyrimu ir išmokėjimu, o nustatomas skiriamos paramos laikotarpis yra pakankamai ilgas. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad išmokų skyrimo procesas Socialinių išmokų skyriuje organizuojamas nevykdant jokios klaidų kontrolės, darbuotojui, gaunančiam 1200 Lt atlyginimą į rankas, neturėtų būti deleguojama visa materialinė atsakomybė už klaidingai priimtą sprendimą (darbuotojas nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesiekė naudos sau, darbuotojui nebuvo pritaikyta jokia drausminė nuobauda už netinkamą ar aplaidų pareigų vykdymą). Socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“ tik minimaliai užtikrina išmokų skyrimo klaidų prevenciją, nes darbuotojas, atlikdamas išmokos skyrimo veiksmus programoje turi nustatyti ir pasirinkti daugybe parametrų (išmokos skyrimo laikotarpį, asmenų skaičių, išmokos kodą, išmokos gavėjo sąskaitos numerį, išskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus ar pagal kitus pagrindus). Atsakovė pabrėžė, kad panašaus pobūdžio permokų skyriuje yra ir daugiau, tačiau kitais atvejais permokėtas sumas gražinti buvo pareikalauta iš pačių be pagrindo paramą gavusių asmenų. Šiuo atveju, atsakovės teigimu, iš paramos gavėjos nebuvo pareikalauta gražinti be pagrindo gautą šalpos išmoką. Atsakovė pažymėjo, kad jos veiksmuose nenustatytas neatsargumo ar tyčios, kaip vienos iš kaltės formų buvimas. Netinkamas darbo pareigų atlikimas galėjo būti sąlygotas atsakovės kvalifikacijos stoka, bet ne darbo pareigų nevykdymu ar netinkamų jų vykdymu dėl darbuotojos kaltės. Todėl, atsakovės teigimu, netinkamas darbo pareigų atlikimas nesant atsakovės kaltės negali būti pakankamu pagrindu materialinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė teigia, kad esant tokiai situacijai, netinkamai atliktas darbas galėjo būti vertinamas kaip atsakovės kvalifikacijos stoka atliekant paskirtas funkcijas ir galėjo būti pagrindu svarstyti darbuotojos atleidimą darbo kodekso 129 straipsnio pagrindu. Taip pat atsakovė pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovei būtų taikyta materialinė atsakomybė, reikia taikyti darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalį. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju žala nebuvo padaryta tyčiniais atsakovės veiksmais, tai teismas, nustatęs aplinkybes, turinčias reikšmės žalos atsiradimui, gali spręsti klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo. Atsakovė taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra ieškovo darbuotoja, t.y. silpnesnioji darbo sutarties šalis, jos sunkią turtinę padėtį, turi mažametį vaiką. Atsakovė taip pat pažymi, kad pats ieškovas vertina atsakovės kaltės formą kaip neatsargumą. Todėl, atsakovės teigimu, teismui nustačius visas atsakovės materialinės atsakomybės sąlygas, būtų visi pagrindai mažinti atlygintinos žalos dydį.

Trečiasis asmuo I. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu dėl ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d.. sprendimu ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. J. dėl materialinės žalos išieškojimo atmetė, kaip nepagrįstą.

Teismas, sutiko su atsakovės argumentais, kad socialinės šalpos išmokos permoka šios išmokos gavėjui negali būti laikoma darbdavio realiai patirta žala materialinės atsakomybės prasme. Socialinių išmokų ir kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas yra savivaldybei perduota valstybinė funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9 punktas). Pažymėjo, kad ne pagal paskirtį išmokėtų socialinių išmokų išieškojimo tvarka yra specialiai reglamentuota Valstybinių šalpos išmokų įstatyme, kurio 23 straipsnis nustato, kad išskaityti iš šalpos išmokos galima šio įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje numatytu atveju ir pagal vykdomuosius dokumentus įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas nenustato apribojimų, draudžiančių išieškoti socialinės išmokos permoką iš šios išmokos gavėjo, o tik nustato apribojimus, susijusius su išieškojimo tvarka. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad remiantis VŠIĮ 19 straipsnio 15 dalies nuostatomis, socialinės išmokos permoką iš socialinės išmokos gavėjo galima išieškoti tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir tik tais atvejais, kai dėl permokos yra išmokos gavėjo kaltė. Teismo vertinimu, minėtoje VŠIĮ 19 straipsnio 15 dalies normoje yra nustatytas permokos išieškojimas ne ginčo tvarka, kai dėl permokos yra išmokos gavėjo kaltė (išmokos gavėjas nepraneša apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui), tačiau kitais atvejais tokios permokos išieškojimo iš išmokos gavėjo įstatymas nedraudžia. Teismas pažymi, kad byloje yra nustatyta, jog išmokos gavėjai I. T. po nustatytos permokos toliau yra paskirta ir mokama socialinės šalpos išmoka, todėl teismo vertinimu, permokos grąžinimas, esant vykdomajam dokumentui ir darant VŠIĮ 23 straipsnyje numatytas išskaitas, yra realus. Teismas negali tenkinti ieškovo reikalavimų, kadangi neaišku, ar ieškovas yra patyręs žalos. Ieškinio tenkinimas tokias atvejais prieštarautų darbo teisėje taikomos darbuotojo materialinės atsakomybės paskirčiai, kadangi tai darbdaviui sudarytų galimybę, bet kokius ūkinės ar finansinės veiklos nuostolius perkelti darbuotojui. Teismo vertinimu, žala materialinės atsakomybės prasme gali būti laikoma realia tik tada, kai darbdavys prieš trečiuosius asmenis yra išnaudojęs visas protingas galimybes atgauti prarastą turtą ar lėšas, o šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepasinaudojo įstatyme numatytomis protingomis galimybėmis atgauti permokėtas sumas. Teismas nurodo, kad atsakovė įvardijo visą eilę aplinkybių dėl kurių įvyko klaida ir kad ji nepažeidė pareigos dirbti atidžiai ir rūpestingai, tačiau nurodė jog minėtos aplinkybės galėtų būti svarbios taikant žalos atlyginimo mažinimo, ar atleidimo nuo atsakomybės institutą, o nenustačius žalos, kaip vienos iš būtinų materialinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo teismas dėl kitų atsakovės materialinės atsakomybės sąlygų nesprendė ir nepasisakė.

III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2768-852/2013 ir priimti naują sprendimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, netinkamai taikė ginčo santykiui aktualių teisės aktų nuostatas, atlikdamas faktinių aplinkybių vertinimą, nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų (tarp jų – ieškovo pateiktos Specialistų darbo su kompiuterinėmis išmokų ir kompensacijų bylomis ataskaitos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-01-01). Šios priežastys lėmė klaidingas teismo išvadas dėl sąlygų visumos materialinei atsakomybei atsirasti egzistavimo, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas teismo sprendimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvertinusi darbuotojos atliktus veiksmus pasirinko tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, reikšdama ieškinį darbuotojai, netinkamai atlikusiai savo darbines pareigas ir taip sukėlusiai darbdaviui materialinę žalą, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai minėtą ieškinį atmetė. Teismas nepagrįstai, sutapatina ieškovės patirtą žalą su „bet kokiais finansinės ar ūkinės veiklos nuostoliais“. Šioje civilinėje byloje nuostoliai yra labai aiškiai išreikšti t.y. konkreti netinkamai panaudotų valstybinių lėšų, skirtų socialinėms išmokoms, suma, kuri kilo dėl darbuotojos netinkamai atliekamų pareigų, aiškiai ir konkrečiai jai priskirtų Administracijos vidaus teisės aktuose, vykdymo. A. J. J. padaryta klaida turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusia žala, nes be šios sąlygos žala apskritai nebūtų atsiradusi. Apeliantas pažymi, kad teismui pateikto dokumento, kurio teismas nevertino, t.y. Specialistų darbo su kompiuterinėmis išmokų ir kompensacijų bylomis ataskaitos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-01-01, padaryta klaida yra susijusi su atsakovės kasdien atliekamomis darbo funkcijomis – atsakovės įvestų įrašų per nurodytą laikotarpį, susijusių su išmokų skyrimu – 4532 ir lyginant su kitais to paties departamento specialistais, dokumentų, susijusių su išmokų klausimais, nagrinėjimas nebuvo pavienis atvejis, kuris galėjo lemti klaidą, atsiradusią iš nežinojimo (nemokėjimo) atlikti specialistei pavesto darbo. Ši klaida buvo sąlygota neatidumo ir nerūpestingumo atliekant darbines pareigas, t.y. atliekant įprastas darbo funkcijas, taigi pagrįstai kvalifikuota kaip netinkamas pareigų atlikimas. Pirmos instancijos teismas, viena vertus nesutikdamas su atsakovės argumentais, jog padaryta klaida negali patvirtinti jos kaltės materialinės atsakomybės prasme, netinkamai įvertinęs kitos materialinės atsakomybės sąlygos – realios žalos egzistavimą, priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną teismo sprendimą.

Atsiliepimas

A. J. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skiriant šalpos išmokas darbuotojui, kuris epizodiškai susiduria su Valstybinių šalpos išmokų įstatymo taikymu, yra didesnė tikimybė padaryti klaidą ar netinkamai pritaikyti įstatymą, nei tiems išmokų skyrimo grupės darbuotojams, kurie nagrinėja išimtinai asmenų prašymus šalpos išmokoms skirti (šalpos grupė). Išmokų skyrimo procesas Socialinių išmokų skyriuje organizuojamas nevykdant jokios klaidų kontrolės, darbuotojui gaunančiam 1200 Lt atlyginimą į rankas, neturėtų būti deleguojama visa materialinė atsakomybė už klaidingai priimtą sprendimą (darbuotojas nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesiekė naudos sau, darbuotojui nebuvo pritaikyta jokia drausminė nuobauda už netinkamą ar aplaidų pareigų vykdymą). Netinkamai atliktas darbas galėjo būti vertinamas, kaip atsakovės kvalifikacijos stoka atliekant paskirtas funkcijas ir galėjo būti pagrindu svarstyti darbuotojos atleidimą darbo kodekso 129 straipsnio 2 pagrindu – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Pagal darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį, svarbiomis pripažįstamos aplinkybės, kurios susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, specialią socialinės išmokos permokai išieškoti taikomą tvarką. Ieškovas net nesikreipė į teismą dėl permokos išieškojimo iš permokos gavėjos ir nėra priimtas neigiamas sprendimas šiuo klausimu. Aptariami ieškovo teiginiai yra tik subjektyvūs išvedžiojimai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Trečiajam asmeniui I. T. ir toliau yra paskirta ir mokama socialinės šalpos išmoka, todėl permokos grąžinimas, esant vykdomajam dokumentui ir darant Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 23 straipsnyje numatytas išskaitas, yra realus. Tačiau ieškovas ne tik, kad neinicijavo permokos grąžinimo, bet ir nesiruošia to daryti. Atsakovė pažymi, kad ieškovas prisipažino, jog išmokų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą skyrimui buvo sudaryta vadinama šalpos grupė, kurioje dirbantys specialistai užsiėmė tik su šalpos išmokų skyrimu, nes šių išmokų skyrimas reikalauja atitinkamos kvalifikacijos ir patirties. Atsakovei buvo pavedama pavieniais atvejais atlikti darbo funkcijas susijusias su šalpos išmokų skyrimu dėl galimybės ieškovui finansuoti atsakovės darbo užmokestį iš kitų finansavimo šaltinių. Taip pat ieškovas prisipažino, kad nedarė investicijų, užtikrinančių darbo kokybę atsakovės žinias: teisės aktų taikymo sąlygos įprastai paaiškinamos (darbuotojų susirinkimo metu), iš esmės pasikeitus teisės aktui; dažniausiai informacija apie pasikeitimus siunčiama elektroniniu paštu, bet nediskutuojama. Visada yra didelė skirtingų interpretacijų ir klaidos rizika. Atsakovei nebuvo organizuojami tikslingi kvalifikacijos kėlimo mokymai, kurie padėtų stiprinti darbo kokybę nesudaromos sąlygos darbo metu nagrinėti teisės aktų, reglamentuojančių išmokų skyrimą, pasikeitusias sąlygas, nors atsakovė privalo įvykdyti nustatytą darbo krūvį, atsižvelgus į pasikeitimus.

IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Byloje kilęs ginčas dėl neteisėtai, prieštaraujant valstybės nustatytam teisiniam reguliavimui, iš valstybės biudžeto, mokamos pašalpos, paskirtos trečiajam asmeniui išmokėjimu, priskaičiuojant nepagrįstai didelę pašalpos sumą, išieškojimo iš sprendimą priėmusios darbuotojos. Atsakovė skirdama pašalpą įstatymo nustatyta tvarka nustatė per didelę pašalpos sumą, netinkamai pritaikydama įstatymą. Ieškovas savo reikalavimus grindžia darbo teisės normomis reguliuojančiomis žalos išieškojimą darbdavio naudai iš darbuotojo. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės.

Atsakovė, eidama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vyresniosios specialistės pareigas 2011 07 19 priimdama sprendimą Nr. 60779 dėl šalpos išmokos trečiajam asmeniui nuo 2011 03 28 iki 2012 03 27 pasirinko klaidingą šalpos išmokos grupę ir pašalpos gavėjai trečiajam asmeniui I. T. paskyrė 2 bazinių pensijų dydžio, šalpos pensiją, sudarančią 720 Lt sumą per mėnesį, didesnę nei priklausė pagal teisės aktus ir pateiktus dokumentus. Taip atsitiko dėl to, kad atsakovė duomenų į socialinės apskaitos sistemą „Parama“ suvedimo metu neteisingai pasirinko išmokos grupę „Netekusiam 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidui)“, nors turėjo pasirinkti išmokos grupę „Netekusiam 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidui) po 24 arba 26 metų“. Dėl atsakovės neteisingai priimto sprendimo nuo 2011-03-28 iki 2012-03-27 pašalpos gavėjai buvo išmokėta 4366,45 Lt dydžio šalpos pensijos permoka. Šią permoką ieškovas prašo vertinti kaip padarytą žalą. Kad šalis ieškinyje nurodytos žalos padarymo metu siejo darbo santykiais patvirtina byloje pateikta 2010 08 11 tarp šalių pasirašyta darbo sutartis Nr. 770, (b.l.35-37), pagal kurią atsakovė nuo 2010 08 11 terminuotai iki 2010 12 31 buvo priimta dirbti ieškovo padalinyje Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriuje vyresniąja socialinių išmokų specialiste, mokant 10,1 koeficiento bazinės algos darbo užmokestį. Sutartį iš darbdavio pusės pasirašė darbdavio atstovė minėto ieškovo padalinio direktorius, kurio 2010 12 28 d. įsakymu Nr. 528 darbo sutartis su atsakove pratęsta iki 2011 12 31, o nuo 2011 07 16 darbo santykiai su atsakove pratęsti nustatant 13 koeficiento bazinės mėnesinės algos dydžio atlyginimą iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2011 12 30 įsakymu Nr. 41-1105 darbo sutartis su atsakove pratęsta iki kol bus patvirtintas 2012 m. savivaldybės biudžetas, bet ne ilgiau kaip iki 2012 02 29, o 2012 02 20 įsakymu Nr. 41-147 darbo sutartis pakeista į neterminuotą (b.l. 35-37). Darbo teisiniai santykiai tarp bylos nagrinėjimo metu nenutrūkę (b.l.7). Byloje taip pat pateikta atsakovės pasirašyto 2011 07 19 sprendimo Nr. 60779 kopija, iš kurios matyti, kad šiuo sprendimu trečiajam asmeniui vadovaujantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymu nuo 2011 03 28 iki 2012 03 27 buvo paskirta šalpos pensija kaip neįgaliajam (invalidui) (netekusiam 75-100 procentų nedarbingumo (I gr. invalidui), mokant nuo 2011 04 01 iki 2012 04 01, po 720 Lt (b.l. 34). Aplinkybė, kad atsakovė priėmė klaidingą sprendimą, buvo nustatyta darbo grupės, nagrinėjančios socialinių išmokų permokų klausimus, bei užfiksuota 2012 07 23 protokole Nr. A27-120(3.1.16-SR7), pareikalaujant iš atsakovės pateikti pasiaiškinimą (b.l. 53). Atsakovė 2012 07 23 pateiktame paaiškinime pripažino, kad 2011 07 19, skirdama šalpos išmoką I. T., programoje „Parama“ parinko neteisingą išmokos grupę (netekusiam 75-100 procentų darbingumo (I gr. invalidui), o reikėjo parinkti netekusiam 75-100 procentų darbingumo (I gr. invalidui) po 24 arba 26 metų) (b.l. 99). Permoka buvo nustatyta 2012 08 10 vyresniojo socialinių išmokų skyriaus specialisto A. S. sprendimu Nr. 17-52/208-(2.11.4.2-SR7), nurodant permokos priežastį – neteisingai pasirinktas išmokos kodas (b.l.54).Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 10 19 ir 2012 11 23 raštais iš atsakovės buvo pareikalauta vadovaujantis DK 253 str. 1 d. atlyginti 4366,45 Lt materialinę žalą, atsiradusią dėl darbdavio (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo (b.l. 55).

A. J. J. 2012 10 26 ir 2012 12 03 atsakymuose į ieškovo pareikalavimus pasiaiškinti nurodė, kad susidariusios permokos grąžinti neketina, be to atsakovė ginčija ieškovo reikalavimo atlyginti žalą teisėtumą (b.l.56, 59).

DK 245 straipsnyje įtvirtintas materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Jame numatyta jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykių subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas.

Apeliantas ieškinio reikalavimus remia faktu, kad jam kaip darbdaviui atsakovės kaip darbuotojos padaryta žala ir reikalauja ją atlyginti Darbo kodekse (toliau tekste DK nustatyta tvarka). Pažymėtina jog bendras darbo santykių reguliavimo principas, kad darbuotojas šiuose santykiuose vertinamas kaip silpnesnioji darbo santykių pusė lemia tai jog galiojančiame teisiniame reguliavime darbuotojų materialinės atsakomybė yra ribojama, visiška materialinė atsakomybė galima tik darbo santykio šalims sudarius atitinkamą sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės kitais atvejais darbuotojas atsako savo trijų vidutinių darbo užmokesčių ribose. Atvejai kai darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą įvardijami DK 253 straipsnyje numatančiame, kad darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui žalą dėl 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); 2) medžiagų pereikvojimo; 3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; 4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo; 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Pažymėtina jog ieškovas savo reikalavimus rėmė būtent DK 253 straipsnio 1 punktu, teigdamas jog dėl atsakovės veiksmų padaryta žala jo turtui. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką DK 245 straipsnyje nurodytas materialinė atsakomybė darbuotojo atžvilgiu gali būti taikoma tik nustačius visas DK 246 straipsnyje įvardijamas sąlygas: 1) realią žala; 2) kad žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) kad yra priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį ir į apeliacinį skundą ginčija dviejų iš šešių DK 246 straipsnyje įvardijamų sąlygų egzistavimą byloje darbdaviui padarytos žalos realumą, kadangi darbdavys nesiėmė priemonių permokos išieškojimui iš pašalpos gavėjos ir savo kaltę, nurodydama, kad netinkamas pareigų atlikimas buvo sąlygotas netinkamų darbo sąlygų sudarymu iš darbdavio pusės. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį konstatavo jog šiuo atveju byloje nenustatyta pirmoji minėtoje įstatymo nuostatoje nustatyta sąlyga – reali žala materialinės atsakomybės prasme. Teismas teisingai nurodė jog Socialinių išmokų ir kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas yra savivaldybei perduota valstybinė funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 9 p.). Socialinių šalpos išmokų mokėjimą ir administravimą nustato specialūs teisės aktai – Valstybinių šalpos išmokų įstatymas (toliau – ir VŠIĮ), socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. A1-402 patvirtintas Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų valstybinėms šalpos išmokoms bei išmokoms vaikams mokėti ir administruoti paskirstymo, pavedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašas. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, šalpos išmokos yra mokamos iš valstybės biudžeto lėšų (VŠIĮ 4 str. 1 d.), šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos (VŠIĮ 18 str.), savivaldybių administracijos atsako už lėšų panaudojimą pagal paskirtį, o ne pagal paskirtį panaudotos lėšos turi būti grąžinamos valstybinių lėšų valdytojui (Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) arba išieškomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. A1-402 patvirtinto tvarkos aprašo 25, 26 punktai). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip institucija, administruojanti socialinės pašalpos išmokų mokėjimą, kelia teisinį ginčą dėl žalos atlyginimo, o patirtą 4633,45 Lt žalą apibūdina kaip materialaus turto netekimą, kuris privalėjo būti panaudotas Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus funkcijoms įgyvendinti (b.l.57). Iš esmės tai reiškia, kad ieškovas žalą sutapatina su ne pagal paskirtį panaudotomis valstybės biudžeto lėšomis (socialinės išmokos permoka), kurios turi būti grąžintos asignavimų valdytojui ir kurios, ieškovo nuomone, negali būti išieškotos iš socialinės išmokos gavėjo. Su tokiu apelianto galiojančio reguliavimo traktavimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko pažymėjęs, kad ne pagal paskirtį išmokėtų socialinių išmokų išieškojimo tvarka yra specialiai reglamentuota VŠIĮ, kurio 23 straipsnis nustato, kad išskaityti iš šalpos išmokos galima šio įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje numatytu atveju ir pagal vykdomuosius dokumentus įstatymų nustatyta tvarka. Iš šalpos išmokos gavėjui išmokėtinos sumos išskaitoma tol, kol visiškai padengiamos išieškomos sumos: 1) išskaitant permokėtas sumas šio įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje numatytu atveju – ne daugiau kaip 20 procentų išmokėtinos šalpos išmokos sumos per mėnesį; 2) išskaitant visais kitais atvejais – ne daugiau kaip 50 procentų išmokėtinos šalpos išmokos sumos per mėnesį. Jeigu šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas, o visa permokėtos šalpos išmokos suma neišieškota, likusi skola išieškoma iš savivaldybės administracijos mokamos bet kurios kitos išmokos. Jeigu asmuo jokių išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai jog, skirtingai, nei teigia ieškovas, specialusis įstatymas (VŠIĮ) nei CK (6.241 straipsnis) šiuo atveju nedraudžia inicijuoti permokos išieškojimą. VŠĮ 23 straipsnio 1 dalis numato tiek permokos išieškojimą ne ginčo tvarka, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, kai pašalpos gavėjas nevykdo jam VŠIĮ 19 straipsnio 15 dalyje numatytos pareigos pranešti savivaldybei apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar jos mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo, tiek bendrąją tvarka kreipiantis į teismą, kai permoka išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus. Apeliantas teigia nesikreipęs į teismą dėl permokos išieškojimo iš šalpos gavėjos, nes toks reikalavimas jo įsitikinimu vis tiek nebūtų tenkinamas, dėl CK 6.241 straipsnio 4 punkte numatyto draudimo išieškoti sumas be pagrindo išmokėtas kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Ieškovo atstovė parengiamojo posėdžio metu pripažino jog praktikos kreiptis į teismą dėl permokos išieškojimo iš jos gavėjo savivaldybėje nėra, teismo neigiamo sprendimo šiuo klausimu nėra. Tai teisme patvirtino ir trečiasis asmuo I. T.. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada jog ieškovo argumentai, kad socialinės šalpos išmokos permoka negali būti išieškota iš šios išmokos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka, yra neįrodyti, o ieškovo patirta žala nelaikytina realia. CK 241 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas išieškoti be pagrindo (nepagrįstai) gautas darbo užmokesčio ar pensijos išmokas iš sąžiningo jų gavėjo nėra absoliutus, toks išieškojimas galimas jeigu darbo užmokestis ar kita išmoka buvo išmokėta įsivėlus sąskaitybos klaidai. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas sąskaitybos klaidos sąvoką savo praktikoje yra aiškinęs plečiamai, ne tik kaip buhalterio ar apskaitininko klaidą skaičiuojant atitinkamas išmokas, bet ir kai atitinkamos sumos išmokamos dėl kitokių techninių klaidų pvz. 2007 10 24 Civilinė byla Nr. 3K-3-466/2007 byloje, kurioje dėl techninės klaidos atleistai iš darbo darbuotojai jau išmokėtos tos pačios kompensacinės sumos buvo sumokėtos pakartotinai. Mokėjimas atsakovei minėtoje byloje buvo atliktas praėjus daugiau kaip trims savaitėms po to, kai darbo santykiai buvo pasibaigę, dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėjo išvados, jog su darbo santykiais susijusių išmokų darbdavys neturėjo pareigos atsakovei mokėti, ši suma išmokėta per sąskaitybos klaidą atliekant elektroninę operaciją kompiuterine programa. LAT, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka konstatavo jog atsižvelgiant į tai, kad kartu su kitiems darbuotojams išmokamu darbo užmokesčiu, atsakovei, kaip nebesančiai ieškovo darbuotojai buvo klaidingai pervestos pinigų lėšos elektroninės bankininkystės būdu, tai teisiškai ši techninė klaida laikytina sąskaitybos klaida. Taigi cituotos bylos aplinkybės labai artimos šios bylos aplinkybėms, kai klaida įvyko neteisingai suvedus duomenis į programą, kurios pagalba priimamas sprendimas dėl šalpos skyrimo nustatant jos dydį. Klausimas ar atsakovės padaryta klaida suvedant duomenis gali būti prilyginama techninei (sąskaitybos) klaidai yra atskiros bylos nagrinėjimo dalyku ir šioje byloje nespręstinas. Tačiau atsižvelgiant į tai kad šalis sieja darbo santykiai, o atsakovė yra silpnoji šių santykių pusė, kurios materialinė atsakomybė yra ribojama, darbdavio reikalavimai išieškoti nuostolius iš darbuotojo gali būti tenkinami tik darbdaviui įrodžius jog nuostoliai (žala) negali būti, padengti kitu būdu, šiuo atveju inicijuojant be pagrindo įgytų lėšų išieškojimą iš jas įgijusio asmens. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada kad darbdaviui tokių veiksmų nesiėmus, nedėjus net minimalių pastangų išsireikalauti sumas iš išmokos gavėjos jam padarytoji žala negali būti pripažinta realia. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo motyvai pvz. dėl atsakovės kvalifikacijos dėl to, kad ginčo sprendimą ji priėmė dėl nežinojimo, nes tokio pobūdžio šalpos skyrimai jos darbe pasitaikydavo tik epizodiškai dėl atsakovės kaltės laipsnio dėl darbdavio darbo sąlygų darbuotojams nesudarymo, didelio darbo krūvio, galėtų turėti reikšmės nustatant išieškotinos žalos dydį, remiantis DK 257 straipsnio 5 dalies nuostata suteikiančia darbo ginčą nagrinėjančiam organui teisę sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui atmetus, ieškinį dėl žalos nerealumo, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šių procesiniuose dokumentuose įvardijamų aplinkybių nepasisako, laikydamas jas šios bylos rėmuose teisiškai nereikšmingomis. Apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, atsakovės naudai priteistinos, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal atsakovės į bylą pateiktus duomenis sudarančio 1200 Lt, sumokėtų (b.l. 150) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą bei Teisingumo ministro įsakymu 2004 04 02 įsakymu 1R-85 patvirtintas rekomendacijas mažinamos, priteisiant 800 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, adresas Konstitucijos per., Vilniuje, juridinio asmens kodas 188710061, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), atsakovės J. J., gyv. T. g., Vilniuje naudai 800 Lt (aštuonis šimtus) bylinėjimosi išlaidų

Teisėjai Liuda Uckienė