Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adakris“ atstovui advokatui Audriui Stonkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Eris Invest EHF prašymą dėl Eris Invest EHF kreditinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adakris“ bankroto byloje ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adakris“ ieškinį atsakovams ERIS INVEST EHF, TOPP VERKTAKAR EHF, HAMARSFELL EHF dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1237-253/2014 ieškovė BUAB „Adakris“ pareiškė ieškinį, juo prašo: 1) pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Adakris“ ir atsakovo (ii) TOPP VERKTAKAR EHF 2008-04-02 sudarytą tarpininkavimo sutartį Nr. 08-04-02 ir 2009-04-02 perdavimo-priėmimo aktą 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) sumai; 2) pripažinti negaliojančia ab initio reikalavimo teisių perleidimo sutartį 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) apimtyje, sudarytą tarp atsakovo (ii) TOPP VERKTAKAR EHF ir atsakovo (iii) HAMARSFELL byggingafelag ehf; 3) pripažinti negaliojančia ab initio 2013-03-04 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo (iii) FIAMARSFELL byggingafelag ehf ir atsakovo (i) ERIS INVEST EHF 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) apimtyje; 4) netvirtinti atsakovo (i) ERIS INVEST EHF 12 463 396,07 Lt kreditinio reikalavimo BUAB „Adakris“ bankroto byloje; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis BUAB „Adakris“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 162–166).

Laikinai einanti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Virginija Nijolė Griškevičienė 2014-04-25 nutartimi nutarė sujungti civilines bylas į vieną, Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1237-253/2014 (proceso Nr. 2-57-3-00285-2014-9) prijungiant prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1054-460/2014 (proceso Nr. 2-57-3-00550-2013-3) (t. 2, b. l. 169–170).

Teismo posėdžio metu atsakovės BUAB „Adakris“ atstovas prašė pareiškėjos prašymo netenkinti, tenkinti atsakovės ieškinį. Nurodė, jog kreditorius į restruktūrizuojamos įmonės UAB „Adakris“ sąrašą buvo įtrauktas formaliai. Pažymėjo, kad administratorius ginčija sandorius, sudarytus pradinio kreditoriaus (ERIS INVEST EHF yra pradinio kreditoriaus teisių ir pareigų perėmėjas). Tikina, kad negalėjo būti pasirašytas tarpininkavimo sutarties atliktų darbų aktas, nes neatitiko darbų vertė ir sutarta 15 procentų kaina už tarpininkavimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Eris Invest EHF prašymas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo netenkintinas.

Atsakovės BUAB „Adakris“ ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutraukė UAB „Adakris“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Eurobankrotas“. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus TOPP VERKTAKAR EHF 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) finansinis reikalavimas UAB „Adakris“ restruktūrizavimo byloje. Kreditoriui TOPP VERKTAKAR EHF perleidus reikalavimo teisę HAMARSFELL EHF, pastarasis Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą su 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) finansiniu reikalavimu vietoje TOPP VERKTAKAR EHF. Taip pat nustatyta, kad HAMARSFELL EHF 2013 m. kovo 14 d. sutartimi perleido Eris Invest EHF 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) reikalavimo teisę į UAB „Adakris“. Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-29 nutartimi Įtraukė kreditorių ERIS INVEST EHF. į BUAB „Adakris“ kreditorių sąrašą su 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) finansiniu reikalavimu bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-30 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikino ir Eris Invest EHF finansinio reikalavimo bankrutuojančiai UAB „Adakris“ tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad byloje, išskyrus 2013 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kitų dokumentų, patvirtinančių naujojo kreditoriaus Eris Invest EHF reikalavimo teisę, nebuvo pateikta, o pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui, šių dokumentų nereikalavo, dėl to skolą pagrindžiančių dokumentų egzistavimas, jų turinys ir įrodomoji reikšmė liko neiširti.

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūrą bankroto byloje ir sandorių pripažinimą negaliojančiais actia Pauliana pagrindu.

Dėl ieškinio pagrįstumo

Teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 straipsnis). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą narinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas juridiniams asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra Islandijoje. Taigi taikytinas teisės aktas, reglamentuojantis bylos teismingumo klausimą, ex lege yra nuo 2010 m. sausio 1 d. tarp Europos Bendrijos, Danijos Karalystės ir Norvegijos Karalystės pradėjusio galioti, o nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ir Šveicarijos Konfederacijai, 2007 m. spalio 30 d. Europos Bendrijos, Danijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos Lugane sudaryta Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (CPK 780 straipsnis). Jurisdikciją reglamentuojančios Lugano konvencijos I antraštinės dalies 1 skirsnio, įtvirtinančio bendrąsias jurisdikcijos nuostatas, 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad konvencija netaikoma bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašioms byloms.

Šiuo atveju bankroto administratorius, vadovaudamasis jam deleguota pareiga, pareiškė ieškinį teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškiniu reikalaujama pripažinti 2008-04-02 tarpininkavimo sutartį, 2009-04-02 perdavimo–priėmimo aktą (išvestiniai reikalavimai – pripažinti negaliojančiomis reikalavimų perleidimo sutartis) negaliojančiais, tiesiogiai įtakojusias atsakovės bankroto procesą ir jos nemokumą. Šį ieškinį pareiškė administratorius, siekdamas užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės interesus, pažymėtina, kad ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia 2008-04-02 tarpininkavimo sutartį, sudarytą tarp pačios šiuo metu bankrutuojančios įmonės ir užsienio įmonės, todėl iš esmės realią teisę ginčyti tokią sutartį turi tik administratorius, o ne atskiras kreditorius. Aktualu tai, kad ieškiniu pareikštas reikalavimas pirmiausia grindžiamas bankroto teise, administratorius saistomas savo pareigų atlikimu – tinkamu bankroto procedūrų vykdymu, senaties institutu (Įmonių bankroto įstatymo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas), pareikštų kreditinių reikalavimų pagrįstumo įvertinimu, siekiant išvengti esamų įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir apimties pažeidimo (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis), tuo pačiu siekdamas nedidinti įmonės kreditinių įsipareigojimų, akcentuotina, kad ieškinyje nurodomas ginčytinas sandoris kaip galutinai lėmęs įmonės itin blogą finansinę padėtį. Taigi nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius, veikiantis visų bankrutuojančių kreditorių interesais ir ieškiniu siekiantis nepadidinti bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimų, yra nagrinėjamos bylos šalis, ieškinys pirmiausia grindžiamas bankroto taisyklėmis, teismo manymu, tai kriterijai, kuriems esant ieškinys laikytinas turintis glaudų sąsajumą su bankroto byla. Aptartas teisinis reglamentavimas ir faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad teismingumui nustatyti būtina vadovautis ir teismingumo taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos vidaus teisėje, kurias nustato Lugano konvencijos išimtis.

Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Konstatuotina, kad administratorė ieškinį, kurio suma 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) pateikė Klaipėdos apygardos teismui nepažeisdama teismingumo taisyklių.

Atsakovo ERIS INVEST EHF argumentas, kad ginčas turi būti sprendžiamas taikant materialiąją Islandijos teisę, atmestinas, kadangi pirma, lingvistiškai aiškinant 2008-04-02 tarpininkavimo sutarties 8 punkto sąlygą (t. 2, b. l. 183–185), darytina išvada, kad šalys susitarė tik dėl teritorinio bylos teismingumo, t. y. susitarė, kad sutartis sudaroma ir aiškinama pagal Islandijos teisę ir įstatymus, o ginčas bus sprendžiamas Islandijos teisme pagal tos šalies įstatymus, reglamentuojančius civilinį procesą. Kaip anksčiau minėta, imperatyvūs reikalavimai lėmė ne sutartinį teismingumą, o teismingumą pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Antra, sutartinėms prievolėms taikoma šalių susitarimu pasirinkta teisė, kai toks susitarimas įtvirtintas sutarties sąlygose arba nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, o šalims nepasirinkus taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė (CK 1.37 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sutarties sąlygose šalių valia dėl taikytinos teisės nėra išreikšta. Esant šioms aplinkybėms bylos nagrinėjime sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Nagrinėjamoje byloje kaip pagrindinis keliamas 2008-04-02 tarpininkavimo sutarties galiojimo klausimas – atsakovė šią sutartį ginčija actio Pauliana instituto pagrindu. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas taikomas, kai nustatomos šios jo taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Roche Lietuva“ v. BUAB „Kraujo donorystės centras“ ir kt., bylos Nr. e3K-3-65-219/2016; kt.).

Dėl kreditorių reikalavimo teisės

Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius sandorio sudarymo metu turėtų neabejotiną reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui ar ją yra įvykdęs netinkamai. Ši actio Pauliana ieškinio sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar bankroto administratorius. Šiuo atveju ginčijamas sandoris sudarytas 2008-04-02, o atliktų darbų aktas tarp ieškovo ir atsakovo TOPP VERKTAKAR EHF 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) sumai pasirašytas 2009-04-02 (t. 2, b. l. 190), akcentuotina, kad sandoris sudarytas tuo metu, kada įmonė UAB „Adakris“ turėjo labai didelių neįvykdytų finansinių prievolių kreditoriams. Iš UAB „Adakris“ balanso už 2008 ataskaitinius metus matyti, kad už 2007 metus UAB „Adakris“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 185 083,70 EUR (14 450 257 Lt), už 2008 m. skolos jau sudarė 5 299 132,59 EUR (18 296 845 Lt), o už 2009 m. skolos ir įsipareigojimai kreditoriams jau siekė 8 230 267,32 EUR (28 417 467 Lt), Teismas mano, kad kreditoriai turi galiojančias reikalavimo teises įmonei UAB „Adakris“, kadangi ginčijamo sandorio sudarymas neabejotinai pažeidė kreditorių teises ir interesus.

Dėl šalių nesąžiningumo

CK 6.66 straipsnio pagrindu teisė ginčyti sandorį kreditoriui / administratoriui suteikiama tik tuo atveju, jei skolininkas ir trečiasis asmuo, sudaręs sandorį buvo nesąžiningi. Iš bylos duomenų matyti ir vadovaujantis CK 6.67 straipsniu galima preziumuoti atsakovo TOPP VERKTAKAR EHF ir ieškovės UAB „Adakris“ nesąžiningumą. Ginčijama tarpininkavimo sutartis Nr. 08-04-02 pasirašyta susijusių asmenų, t. y. sutartį pasirašė UAB „Adakris“ direktorius G. G., kuris kartu buvo ir UAB „Adakris“ akcininkas, o atsakovui TOPP VERKTAKAR EHF atstovavo ir sutartį pasirašė taip pat UAB „Adakris“ 46 procentų akcijų savininkas August Alfred Snaebjomsson, kuris veikė kaip atsakovo TOPP VERKTAKAR EHF direktorius ir savininkas. Sutiktina su administratoriumi, kad toks sandoris iš esmės naudingas tik UAB „Adakris“ akcininkams, veikusiems per atsakovą TOPP VERKTAKAR EHF. Įmonei UAB „Adakris“ šis sandoris galutinai lėmė žlugimą.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Ginčijamu sandoriu – 2008-04-02 tarpininkavimo sutartimi Nr. 08-04-02 ir iš jos išplaukiančiais sandoriais atsakovas TOPP VERKTAKAR EHF ir UAB „Adakris“ pažeidė kitų kreditorių turtines teises tuo, kad esant sudėtingai įmonės finansinei situacijai sudarė sau nenaudingą sandorį, tuo išskirdamas TOPP VERKTAKAR EHF kaip kreditorių iš kitų įmonės kreditorių, akcentuotina, kad sutarties 2.5 punkte buvo numatyta, kad 15 procentų atlyginimas nuo sutarties kainos turėjo būti sumokamas per 10 dienų nuo tos dienos, kai pasirašoma statybos rangos sutartis tarp UAB „Adakris“ ir darbų užsakovo. Tai reiškia, kad ginčo sutartimi UAB „Adakris“, realiai net nepradėjęs statybos rangos darbų ir negavęs jokios realios finansinės injekcijos, per 10 dienų privalėjo vykdyti prievolę ir atsakovui TOPP VERKTAKAR EHF – sumokėti 15 procentų kainą nuo sudarytos sutarties, šiuo atveju kaina sudarė 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt), kai pavyzdžiui 2007-12-31 duomenimis įmonės kasoje buvo 371 914,68 EUR (1 284 147 Lt), o 2008-12-31 duomenimis įmonės kasoje buvo tik 13 712,93 EUR (47 348 Lt) (t. 2, b. l. 193), o TOPP VERKTAKAR EHF 2009-04-02 pateikus atliktų darbų aktą (t. 2, b. l. 190), UAB „Adakris“ akivaizdžiai negalėjo sugeneruoti lėšų, numatytų 2008-04-02 tarpininkavimo sutartimi Nr. 08-04-02 (CPK 185 straipsnis). Taigi, UAB „Adakris“, jau 2007-12-31 balanso duomenimis Įmonių bankroto įstatymo prasme būdama nemokia, ginčo sandoriu suteikė pirmenybę TOPP VERKTAKAR EHF gauti lėšų pirmiau ir didesne apimtimi prieš kitus kreditorius. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2009-12-31 Telšių apskrities VMĮ priešpriešinio patikrinimo pažymos (t. 1, b. l. 98–104), TOPP VERKTAKAR EHF pateikė apmokėjimui UAB „Adakris“ sąskaitų už 15 procentų visų statybos objektų sąmatinės darbų Islandijoje apimties, t. y. už 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) sumą, kai tuo tarpu UAB „Adakris“ Islandijos filialas atliko darbų Islandijos užsakovams iš viso tik 14,6 proc., t. y. už bendrą 3 271 180,84 EUR (11 294 733,20 Lt) sumą. Tai reiškia, kad TOPP VERKTAKAR EHF pateikė apmokėjimui sąskaitų ir pasirašė 2009-04-02 atliktų darbų aktą už tarpininkavimo paslaugas netgi didesnei sumai nei realiai UAB „Adakris“ Islandijos objektuose atliko darbų. Teismas mano, kad 2008-04-02 tarpininkavimo sutartis ir pasirašytas atliktų darbų aktas yra akivaizdžiai pažeidžiantys kreditorių teises (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

Dėl sandorio privalomumo

Teismo vertinimu UAB „Adakris“ sandorio sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium", UAB „Ortofina" ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė" v. AB „Rytų skirstomieji tinklai" 3K- 3-485/2010). Šiuo atveju neįrodyta, kad šalys ginčo sandorį privalėjo sudaryti.

Dėl senaties termino

Įvertinus bylos duomenis, senaties terminas ginčyti anksčiau nurodytą tarpininkavimo sandorį ir atliktų darbų perdavimo aktą nėra praleistas, ginčo byloje dėl senaties termino (ne)praleidimo nėra.

Nagrinėjamu atveju 2008-04-02 tarpininkavimo sutartis ir pasirašytas atliktų darbų aktas kreditorių teises pažeidžia visa apimtimi, dėl to reikalavimas nukreipiamas į ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) visa apimtimi, t. y. tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis bei atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas sąlygas, mano, kad visos actio Pauliana ieškiniui pareikšti numatytos sąlygos yra įrodytos, todėl 2008-04-02 tarpininkavimo sutartis ir pasirašytas atliktų darbų aktas pripažintini negaliojančiais (CK 6.66 straipsnis).

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių tarp TOPP VERKTAKAR EHF ir atsakovo HAMARSFELL EHF bei atsakovo ERIS INVEST EHF pripažinimo negaliojančiomis

Administratorius taip pat ginčija ir vėlesnes atsakovų sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis. Vadovaujantis tuo, kad 2008-04-02 tarpininkavimo sutartis ir 2009-04-02 atliktų darbų aktas pripažintini negaliojančiais, vadovaujantis bendruoju teisės principu „iš neteisės teisė neatsiranda“ (lot. k. ex injuria jus non oritur), pripažintina negaliojanti ab initio reikalavimo teisių perleidimo sutartis 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) apimtyje, sudaryta 2011-12-12 tarp atsakovo TOPP VERKTAKAR EHF ir atsakovo HAMARSFELL byggingafelag ehf; pripažintina negaliojančia ab initio 2013-03-04 reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo FIAMARSFELL byggingafelag ehf ir atsakovo ERIS INVEST EHF 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) apimtyje.

Dėl pareiškėjo kreditinio reikalavimo pagrįstumo

Teismas pažymi jog reikalavimams, dėl kurių kyla ginčas, kreditorius privalo pateikti savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus, o jo pagrįstumas patikrinamas bankroto byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011).

Pabrėžtina, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta UAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta UAB „PGNT“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-651/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Eris Invest EHF prašo bankrutuojančios UAB „Adakris“ bankroto byloje patvirtinti jo 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) kreditinį reikalavimą. Pareiškėjas remiasi 2008-04-02 tarpininkavimo sutartimi ir 2009-04-02 atliktų darbų aktu, kurie šiuo procesiniu sprendimu pripažinti negaliojančiais. Esant susidariusiai teisinei situacijai, pareiškėjas savo reikalavimą patvirtinančiais įrodymais nedisponuoja, kaip minėta, jie pripažinti negaliojančiais.

Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos Eris Invest EHF prašymas patvirtinti jo 3 609 649 EUR (12 463 396,07 Lt) kreditinį reikalavimą nepagrįstas, dėl to netenkintinas.

Atskirai pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad ši byla prijungta prie BUAB „Adakris“ bankroto bylos, procesinis sprendimas priimamas nutartimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Eris Invest EHF prašymo dėl Eris Invest EHF kreditinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adakris“ bankroto byloje netenkinti.

Atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adakris“ ieškinį atsakovams ERIS INVEST EHF, TOPP VERKTAKAR EHF, HAMARSFELL EHF dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkinti:

pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Adakris“ ir atsakovo TOPP VERKTAKAR EHF 2008-04-02 sudarytą tarpininkavimo sutartį Nr. 08-04-02 ir 2009-04-02 perdavimo-priėmimo aktą 12 463 396,07 Lt sumai;

pripažinti negaliojančia ab initio reikalavimo teisių perleidimo sutartį 12 463 396,07 Lt apimtyje, sudarytą 2011-12-12 tarp atsakovo TOPP VERKTAKAR EHF ir atsakovo HAMARSFELL byggingafelag ehf;

pripažinti negaliojančia ab initio 2013-03-04 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo FIAMARSFELL byggingafelag ehf ir atsakovo ERIS INVEST EHF 12 463 396,07 Lt apimtyje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.