- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2T-37/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. D.
- Pareiškėjas
- Baltarusijos Respublikos Gardino, Baltarusijos Respublikos Gardino miesto regioninė muitinė
- Atsakovas
- I. D. Baltarusijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Gardino miesto regioninės muitinės prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Gardino rajono Oktiabrskij teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl muito mokesčių skolos, delspinigių bei teismo išlaidų priteisimo (suinteresuotas asmuo I. D.).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Gardino rajono Oktiabrskij teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu priteisė iš atsakovo I. D. Baltarusijos Respublikai 5 506 590 rublių muito mokesčių ir delspinigių, 275 330 rublių dydžio valstybinę rinkliavą bei 215 660 rublių teismo išlaidų (b. l. 4-7).
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gardino miesto regioninė muitinė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Gardino rajono Oktiabrskij teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl 5 506 590 rublių muito mokesčių ir delspinigių, 215 660 rublių teismo išlaidų priteisimo, o apie priimtą sprendimą pranešti ir išieškotas sumas pervesti į nurodytą sąskaitą (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepimu prašo atmesti Baltarusijos Respublikos Gardino miesto regioninės muitinės prašymą (b. l. 15). Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių pranešimo apie bylos nagrinėjimą įteikimo atsakovui faktą. Be to, prašomu pripažinti sprendimu iš atsakovo priteista 5 506 590 rublių muito mokesčių ir delspinigių bei 215 660 rublių teismo išlaidų, nors į Baltarusijos Respubliką įvežto ir parduoto automobilio VW Passat (pagaminimo metai 1992) vertė buvo tik 1 000 Lt (1 399 180 rublių). Todėl darytina išvada, kad priteistas muito mokestis yra nepagrįstai didelis, dėl to prašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, protingumo bei sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatomis, užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas. Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika 1992 m. spalio 20 d. yra sudariusios sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – 1992 m. Sutartis), reglamentuojančią teismo sprendimų pripažinimą, kurios nuostatomis ir reikia vadovautis, sprendžiant aukščiau nurodyto Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo klausimą.
Minėtos Sutarties 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančių Šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse (įskaitant ir ūkines), šeimos ir baudžiamosiose bylose, o 1992 m. Sutarties 52 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad abi Susitariančios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus, priimtus kitos Susitariančios Šalies teritorijoje. Be to, 1992 m. Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Gardino rajono Oktiabrskij teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuriuo patenkinti Gardino miesto regioninės muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai dėl muito mokesčių išieškojimo iš suinteresuoto asmens I. D.. Minėtame Baltarusijos Respublikos teismo sprendime nurodoma, kad atsakovas (suinteresuotas asmuo) neįvykdė įsipareigojimo iki 2006 m. liepos 1 d. išvežti iš Baltarusijos Respublikos muitinės teritorijos jo įvežtą automobilį VW Passat, todėl jo atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl muito mokesčių ir delspinigių išieškojimo. Teismas, patenkindamas Gardino miesto regioninės muitinės reikalavimus dėl muito mokesčių priteisimo, vadovavosi Baltarusijos Respublikos muitinės kodekso nuostatomis.
Teisėjų kolegijos nuomone, prašomu pripažinti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimu buvo išspręsti teisiniai santykiai, kylantys iš viešosios (administracinės) teisės, t. y. santykiai, kurie pagrįsti asmens pavaldumu valstybės institucijoms (tarp jų pareiga paklusti muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai), atsiradę valstybės institucijoms atliekant valdžios funkcijas ar taikant įstatyme numatytas administracines sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms išieškojimą, kurie nepriskirtini civilinių (privačių) teisinių santykių kategorijai.
Beje, pagal teismų praktiką, muitinės veiksmai, susiję su muitų mokesčių surinkimu, priskiriami viešosios (administracinės) teisės reguliuojamiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-31/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje 2T-140/2010). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog 1992 m. Sutartyje reglamentuojama teisinė pagalba, susijusi su Sutartyje vartojama sąvoka „civilinė byla“, apima teisinę pagalbą tik pagal materialinį teisinį kriterijų apibrėžtose civilinėse bylose, t. y. teisinę pagalbą civilinėse bylose, kuriose nagrinėjami (išnagrinėti) civilinio teisinio pobūdžio santykiai (ginčai), o mokestiniai santykiai dėl asmens mokestinių prievolių valstybei sprendžiami pagal viešosios teisės normas, reglamentuojančias administravimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-374/2010), išsprendęs analogišką bylą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo, panaikindamas nurodytą Apeliacinio teismo nutartį, kuria buvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą, priimtą dėl muito įsiskolinimo, valstybinės rinkliavos ir proceso išlaidų, nurodė, kad prašomu pripažinti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimu išspręsti santykiai yra administracinio mokestinio pobūdžio, todėl toks teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir negali būti pripažintas pagal 1992 m. Sutartį. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje 2T-140/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-131/2010).
Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai - aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai būtina.
Dėl nurodytų argumentų bei atsižvelgiant į aukščiau paminėtą aukštesnės instancijos (kasacinio) teismo precedentą šios kategorijos byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010), darytina išvada, jog pareiškėjo prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimu buvo išspręstas administracinio mokestinio pobūdžio ginčas, kuris nepriskirtinas civilinių (privačių) teisinių santykių kategorijai ir 1992 m. Sutarties taikymo sričiai, todėl netaikytina 1992 m. Sutartis, ir nėra pagrindo patenkinti nurodyto prašymo (CPK 3 str., 4 str., 810 str. 1 d., 5 d.). Kadangi nepripažintinas paminėtas Baltarusijos Respublikos teismo sprendimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti ir šio teismo sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimo (CPK 813 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813 straipsniais,
n utaria:
Netenkinti pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Gardino miesto regioninės muitinės prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Gardino rajono Oktiabrskij teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl muito mokesčių skolos, delspinigių bei teismo išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens I. D..
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.