- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- 1-492-610/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37199-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kaltinamasis
- K. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. M. sužalojo žmogų padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,65 promilių girtumas), asmeninio konflikto su A. S. metu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus, dūrė peiliu A. S. į abi šlaunis bei krūtinės - pilvo sritį, tuo padarydamas durtines pjautines žaizdas krūtinės - pilvo ir abiejų šlaunų srityse, durtines pjautines žaizdas kepenyse, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo K. M. kaltu prisipažino dalinai. Parodė, kad įvykio dieną sėdėjo kieme ant laiptų. Išgirdo R. K. riksmą. Suprato, kad ją muša. Nuėjau į jos butą ginti. Atėjus, kambaryje buvo nukentėjusysis, pravardė „Tirpukas“, R. K. buvo kitame kambaryje. Pasakė, kad baigtų R. K. „daužyti“, nukentėjęs atsakė, kad tai ne jo reikalas. Tuo metu su nukentėjusiu buvo kambaryje esančio stalo skirtingose pusėse. A. S. bandė suduoti, tačiau smūgio išvengė. Tada, norėdamas pagąsdinti, paėmė ant stalo buvusį peilį, durti nenorėjo, nukentėjęs pradėjo eiti link jo, dėl kokios priežasties nežino, tada du kartus dūrė į koją. Nukentėjęs puolė ir užsivertė jį ant sofos, pats buvo apačioje, nukentėjęs jam iš viršaus, nežino kokiu būdu peilis įsmigo į krūtinės pilvo sritį, nukentėjęs norėjo peilį atimti, galimai griūdamas ant jo įsidūrė. Iš kito kambario atbėgo R. K. ir pradėjo nukentėjusį ginti. Po to, peilį perlaužė, padavė nukentėjusiam ir pasakė, kad dabar gali durti jam. A. S. peilį pasiėmė, o jis iš buto išėjo. Po to, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Su nukentėjusiu alkoholio nevartojo. Įvykio metu buvo išgėręs, tačiau aplinkybes prisimena, veiksmams girtumas įtakos neturėjo. R. K. pažinojo, užeidavo pas ją, su nukentėjusiu nebendravo. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, o nukentėjusio ne. Mano, kad kažkiek nukentėjusiam žalos padarė, tačiau ne tokio dydžio.
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad įvykio dieną, adresu (duomenys neskelbtini), apie 21 valandą, dviese su savo drauge R. K., gėrė alų. Sėdėjo ant sofos, garsiai tarpusavyje kalbėjosi, tačiau nesimušė. Į butą atėjo K. M., taip pat atsisėdo ant sofos, toliau gėrė. Kaltinamasis kažką pasakė, paėmė ant stalo buvusį peilį, dūrė jam į vieną koją, po to į kitą. Stojosi atimti peilį, ir tuo metu kaltinamasis dūrė į krūtinę. Dūrė be priežasties, pats kaltinamajam suduoti nebandė.. Su kaltinamuoju iki įvykio nebendraudavo. Patyrė neturtinę žalą. Pareikštą civilinį ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad patyrė nepatogumus, pasekmes jaučia iki šiol, skausmus pilvo srityje, negali pilna jėga dirbti, vartoja vaistus, turėjo išeiti iš darbo, nes dirbo kroviku įmonėje „Arvi cukrus“ . Judėjimo funkcija tris mėnesius buvo sutrikusi. Kojos sugijo greitai. Laikinas ar pastovus nedarbingumas nenustatytas.
R. K. parodė, kad įvykio laiku buvo stipriai išgėrusi, todėl aplinkybių tiksliai nepamena. Namuose, su sugyventiniu A. S. gėrė alkoholį, sėdėjo ant sofos, nesipyko, tik garsiai kalbėjosi. Tada į butą užėjo K. M., paklausė nukentėjusio kiek jis gali ją mušti. Kaltinamojo atėjimo į butą metu, negalėjo susidaryti įspūdis, kad jie su nukentėjusiu pykstasi. Tada kaltinamasis ir nukentėjęs susistumdė. Paskui kažkokiu būdu atsirado peilis, ji bandė ginti sugyventinį nuo kaltinamojo, jai taip pat buvo suduota per veidą, sudavė kaltinamasis, tačiau mano, kad netyčia. Kaip buvo įdurta nematė, sužinojo tik kai atvyko greitoji. Anksčiau yra buvę, kad buvo nukentėjusio mušama, apie tai galėjo žinoti ir kaltinamasis.
Šalies argumentai
2018-08-04 A. S. protokolu - pareiškimu, nustatyta, kad nukentėjęs prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2018-08-03, apie 21 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas Kęstutis, konflikto metu, peiliu sudavė tris smūgius į abiejų kojų šlaunis ir krūtinės sritį (b. l. 8-9).
2018-08-03 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad tyrėja nurodo, jog 2018-08-03, apie 20 val. 50 min., bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena R. K., iš matymo pažįstamas K. M. (nustatytas 2,65 prom. girtumas), peiliu dūrė A. S. į krūtinės sritį, kuriam nustatytas 2,17 prom. girtumas, taip pat peiliu dūrė R. K. į veido sritį, kuriai nustatytas 3,15 prom. girtumas. Atvykę į įvykio vietą medikai apžiūrėję R. K. nustatė paviršinę durtinę žaizdą veido srityje, moteris vykti į M. M. ligoninę atsisakė. Dėl sužalojimų A. S. pristatytas į M. M. ligoninės priėmimo skyrių, gydytojų apžiūros metu jam nustatyta durtinė žaizda krūtinės srityje (b. l. 17).
2018-08-03 - 2018-08-04 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli nusikaltimo padarymo vieta, - butas (duomenys neskelbtini), kambario tarpduryje bei ant kilimo arčiau sekcijos ir prie lovos rasta rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kitame kambaryje, ant lovos, esanti patalynė su rausvos spalvos dėme panašia į kraujo. Po stalu rastas ir paimtas peilis, taip pat sekcijoje, lentynoje, rastas ir paimtas nedidelis peiliukas. Matyti kambarių ir baldų išsidėstymas. Iš įvykio vietos paimti daiktai: 2 peiliai ir šluostė su skysčio pavyzdžiu (b. l. 22-34).
Specialisto išvada Nr. G 626/2018 (09) nustatyta, kad A. S. klinikiniais duomenimis konstatuota durtinės pjautinės žaizdos krūtinės - pilvo ir abiejų šlaunų srityse, durtinės pjautinės žaizdos kepenyse, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę. Konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu ir dėl kiauryminio pilvo sienelės pažeidimo su kepenų pažeidimu su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. A. S. konstatuotos durtinės pjautinės žaizdos abiejų šlaunų srityse, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek abi kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o durtinė pjautinė žaizda krūtinės - pilvo srityse, durtinės pjautinės žaizdos kepenyse, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę - sunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-08-03 trimis poveikiais (b. l. 64).
2018-08-03 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad iš karto po įvykio R. K. nustatyta 3,15 promilių girtumas ir K. M. nustatyta 2,65 promilių girtumas. (b. l. 19-20).
Alkotesterio kvitu nustatyta, kad nukentėjusiam A. S. 2018-08-03, 21.08 val., nustatytas 2,17 prom. girtumas (b.l. 42).
Parodydamas dėl pareikštų kaltinimų, K. M. kaltę pripažino dalinai. Nurodė, kad tyčia įdūrė nukentėjusiam į abiejų kojų sritis, tačiau aiškino, kad į krūtinę nedūrė, nežino kaip atsirado šis sužalojimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusio aiškinimo neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu, atitikimas kitiems bylos duomenims. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiam trimis poveikiais aštriu pjaunančiu įrankiu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis nuosekliai teigė, kad kaltinamasis tyčia dūrė peiliu į abi kojas bei krūtinės sritį, analogiškai nurodė ir iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams(b.l. 19)tai nurodė ir iš karto po įvykio .
Tiek nukentėjęs, tiek kaltinamasis aiškino, kad jie iki įvykio nėra bendravę, tai yra jų santykiai neutralūs. Todėl nėra jokio motyvų ar aplinkybių dėl kurių A. S. galėtų išsigalvoti įvykio aplinkybes ir neteisingai nurodyti jam žinomus duomenis, siekdamas nepagrįstai apkaltinti K. M.. R. K. nurodo, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio visų aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau nėra pagrindo abejoti jos parodymais apie įvykio aplinkybes, tiek kiek jas gali nurodyti bei prisimena. Ji patvirtina tai, kad būtent A. S. buvo puolamas, nurodydama, jog gynė A. S. nuo K. M. veiksmų, be to kaltinamasis į jų butą atėjo nekviestas, tarp jos ir sugyventinio nebuvo konflikto ar reikalo ją ginti. Specialisto išvada nustatyta sužalojimų lokalizacija, vertinant, kad pradurtas kūno raumenų sluoksnis, padaryta žaizda kepenyse, patvirtina, kad sužalojimas krūtinės-pilvo srityje padarytas panaudojant nemažą jėgą, tikslingai. Šioje dalyje kaltinamojo aiškinimas, kad nežino kokiu būdu jam rankose turint peilį nukentėjusiam pradurta krūtinės sritis, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės dėl sunkiausių padarinių. Paminėtos aplinkybės patvirtina A. S. parodymus, kad jis buvo žalojamas tyčia, pirmiausia duriant į kojas, po to šiam bandant gintis į krūtinę.
Kaip pasisakyta prieš tai, teismas neabejoja nukentėjusio aiškinimo teisingumu. Specialisto išvada nustatyti sužalojimai, atitinka A. S. nurodytus K. M. veiksmus, sužalojimų padarymo būdą. Kaltinamojo teiginiai, kad tyčios durti į krūtinės sritį neturėjo, vertinami, kaip siekimas išvengti atsakomybės, paneigti išdėstytais įrodymais.
Nustatyta, jog kaltinamasis K. M. peiliu dūrė nukentėjusiam, ko pasekoje jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo pobūdis, poveikių skaičius, naudotas įrankis, neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1d..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę K. M. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę
K. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, įvykdyta veika kelia didelę grėsmę asmens gyvybei ir sveikatai, teismas sprendžia, jog tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis, jam turi būti paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas atsižvelgia į tai, kad, kaltinamasis charakterizuotinas teigiamai, objektyvių duomenų, kad nukentėjusio sveikatai atsirado liekamosios pasekmės, nėra, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, bei anksčiau niekada nenusikaltęs, veika buitinio pobūdžio, neblaivių asmenų konflikto pasekmė, kurią įtakojo ir paties nukentėjusio ankstesnis neteisėtas elgesys R. K. atžvilgiu, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę artimesnę minimaliai numatytai BK 135 str. 1d. sankcijoje.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 1497,74 eurų ieškinį dėl gydymo išlaidų (b. l. 51). Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 52), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, ginčo dėl ieškinio dydžio ir pagrindo nėra. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas visiškai.
Nukentėjęs kaltinamajam pareiškė 4000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Žalą padariusio asmens turtinę padėtį.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjęs A. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes kaltinamasis sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Iš nukentėjusio parodymų, byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad A. S. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo kentė skausmą, tam tikrą laiką turėjo nepatogumų dėl judėjimo ribotos galimybės, buvo operuojamas, gydomas stacionariai. Vertintina ir tai, kad sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais veiksmais, kaltinamasis yra pensininkas, duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra, veika neblaivių asmenų konflikto pasekmė.
Be to, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į teismų praktiką bylose dėl BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1745 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-424/2012, 2K-454/2014, 2K-364-696/2015) iki 11 585 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-53-693/2018). Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Todėl prašoma priteisti 4000 eurų suma įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui turi būti priteista 3000 eurų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08- 03 iki 2018-08-05 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. M. ( gim. (duomenys neskelbtini)) 1497 eurus 74 centus Valstybinei ligonių kasai( buveinės adresas Europos a 1,Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Civilinio ieškovo A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai priteisti jo naudai 3000 eurų neturtinės žalos iš K. M..
Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti iš įvykio vietos paimtą šluostę su skysčio pavyzdžiu ( M. M. AVPK).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.