Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria ieškovui V. J. nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-1916-863/2021 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo elektroniniu paštu gautas ieškovo apeliacinis skundas (reg. Nr. DOK- 168733), kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo – ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

12. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo elektroniniu paštu gautas ieškovo apeliacinis skundas (reg. Nr. DOK- 168733), kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatė ieškovui V. J. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

14. Apeliantas 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK- 180193), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliacinį skundą priimti

15. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nes jo procesinis dokumentas pateiktas asmenybę patvirtinus CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu.

17. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai)

18. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, atitinkamai, turi būti pasirašytas ir atskirasis skundas. Teismui paduodamame procesiniame dokumente taip pat privalo būti jį paduodančio asmens parašas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 1751 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką bei formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 10 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo tvarką įtvirtinantys poįstatyminiai aktai nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Vadinasi, pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti savo teisę teikti teismui procesinį dokumentą (šiuo atveju prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėjo jį pateikti jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros.

19. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas ir užregistruotas apelianto procesinis dokumentas – apeliacinis skundas (DOK-168733) dėl 2021 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Iš pateikto dokumento turinio matyti, kad jis teismui pateiktas elektroniniu paštu, t. y. nesilaikant aukščiau minėto teisinio reglamentavimo.

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, t. y. apeliacinis skundas pateiktas elektroniniu paštu įstatymo nenumatytu procesiniams dokumentams pateikti būtu, todėl šis trūkumas turėjo būti pašalintas, nustatant terminą nurodytam trūkumui pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog klausimą, susijusį su pareiškėjo procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, ne kartą išsamiai išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, t. y. apeliantui ši tvarka ir jos nesilaikymo pasekmės yra daug kartų detaliai išaiškintos kitose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 934-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad elektroniniu paštu pateiktas ieškovo apeliacinis skundas neatitinka CPK ir pirmiau nurodytame poįstatyminiame teisės akte nustatytų reikalavimų.

21. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl anksčiau minėto Aprašo 3 punkto bei atitinkamų CPK nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės normų nuostatoms.

22. Apeliantui išaiškintina, jog klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl apelianto pareikštų prašymų tenkinti nėra pagrindo.

24. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas apelianto atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė apeliantui terminą nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams ištaisyti. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

25. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas septynių dienų terminas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.