Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-04-05 · Civilinė byla Nr. 2S-481-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
2S-481-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14178-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Pareiškėjas
O. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-481-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14178-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo O. D. (O. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas O. D. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2016-10-13 patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir vykdomąją bylą suėjus senaties terminui nutraukti. Nurodė, kad apie vykdomąją bylą nieko nežinojo, nesislapstė, nuo 2010 metų dirbo, gavo pajamas, tačiau antstolė per šį laikotarpį nepadarė nė vienos išskaitos iš jo atlyginimo. Taip pat nurodė, jog toks jo elgesys negali būti traktuojamas kaip vengimas sumokėti baudą.Antstolė B. T. 2016-10-25 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad pareiškėjas klaidingai aiškina teismų praktiką. Antstolė pabrėžė, kad remiantis vykdomosios medžiaga nustatyta, jog tarp priverstinio išieškojimo veiksmų dvejų metų terminas nėra praėjęs, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir nurodė, kad iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė nuo to laikotarpio, kai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, „Sodrai“ – dėl pareiškėjo darbovietės ir tikrino VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenis dėl skolininkui priklausančio turto, priėmė patvarkymus dėl sąskaitų arešto. 2013 m. ir 2014 m. antstolė buvo nukreipusi baudos išieškojimą į skolininko darbovietę IĮ „(duomenys neskelbtini)“, išsiuntus dokumentus į jos buveinę ir įmonės savininkui, šie grįžo neįteikti.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdymo procese nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Senaties termino institutas negali būti taikomas, nes nutarimas perduotas / priimtas vykdyti laiku ir antstolė ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tad nėra jokio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą.Taip pat nurodė, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, kadangi vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad skolininkas būtų vykdęs savo pareigą domėtis vykdomosios bylos eiga, kad būtų pranešęs antstolei apie savo gyvenamąją ar faktinę buvimo vietą ar ėmęsis bent kokių aktyvių veiksmų, siekdamas geranoriškai sumokėti baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir peržiūrėti jo skundą. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, kadangi teismas prieštarauja pats sau neteisingai nurodydamas buvusius įvykius.Teigia, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, sumokėti baudą, ar netrukdė išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).Pareiškėjas aiškindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika mano, jog išieškoti administracinę nuobaudą galima per 2 metus, nepaisant to, kokie veiksmai buvo atliekami, kokios užklausos pateiktos, teigia, jog vykdymo terminas yra 2 metai. Pareiškėjas nurodo, jog apie baudos išieškojimą nieko nežinojo, niekur nesislapstė, dirbo, antstolė siuntė patvarkymus į jo darbovietę, tačiau dokumentai grįžo atgal. Pažymi, kad niekas nesiėmė veiksmų, kad surastų jo darbovietę ar nubaustų direktorių.Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jis vengia mokėti baudą, nesidomėjo ir nepranešė antstoliui apie save, kadangi nežinojo apie išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmų vykdymo procese teisėtumą ir pagrįstumą.Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N261-7199/2009).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas šiuo atveju neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Pažymėtina, jog, priešingai, nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė B. T. 2010-09-07 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nuo to momento teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, „Sodrai“ – dėl pareiškėjo darbovietės ir tikrino VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenis dėl skolininkui priklausančio turto, priėmė patvarkymus dėl sąskaitų arešto. 2013 m. ir 2014 m. antstolė buvo nukreipusi baudos išieškojimą į skolininko darbovietę IĮ „(duomenys neskelbtini)“, išsiuntus dokumentus jos buveinės adresu ir įmonės savininkui, šie grįžo neįteikti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2016-12-02 nutartyje nurodytais motyvais, kad vykdymo laikotarpyje nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis apie baudos išieškojimą nieko nežinojo, niekur nesislapstė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nutarimu pareiškėjui O. D. paskirta administracinė nuobauda – 350,00 Lt. Nutarime nurodyta, kad O. D. buvo supažindintas su administracinio pažeidimo protokolu, pasirašė jį, todėl laikytina, kad pažeidėjui buvo tinkamai pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau pažeidėjas į teismo posėdį neatvyko. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008-07-28 iki 2014-07-16 buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (v.b.l. 57), apie savo faktinę gyvenamąją vietą teismo, nagrinėjusio jo administracinio teisės pažeidimo bylą, o vėliau ir antstolės neinformavo, todėl antstolė negalėjo jo informuoti apie baudos išieškojimo eigą. Be to, pareiškėjui deklaravus gyvenamąją vietą, antstolė siuntė patvarkymus dėl skolos išieškojimo adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 38), tačiau pareiškėjas patvarkymo neatsiėmė (v. b. l. 39). CPK 604 str. numato, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog antstolė tinkamai skolininkui išsiuntė procesinius dokumentus, ir pripažįstama, kad jis apie vykdymo procesą buvo informuotas tinkamai.Taip pat pareiškėjas nurodo, kad dirbo, mokėjo mokesčius, bet niekas nesiėmė veiksmų, kad išieškotų iš jo skolą ar surastų jo darbovietę. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-10-01 patvarkymais buvo areštuota 350 Lt suma skolininko turimose sąskaitose bankuose: AB „Swedbank“, AB Šiaulių banke, AB DNB Nord banke, 2011-11-08 patvarkymu buvo areštuota 350 Lt suma, esanti Danske Bank A/S Lietuvos filiale skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje, tačiau ilgą laiką antstolė pinigų nurašyti negalėjo, kadangi pareiškėjas jokių pajamų į banko sąskaitas negaudavo (v. b. l. 12–20). Pažymėtina, jog 2014-06-30 iš areštuotos sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 306,16 Lt, todėl skolininko nurodytas motyvas, jog apie išieškomą baudą iki skundo padavimo dienos (t. y. 2016-10-17) nieko nežinojo, taip pat yra nepagrįstas (v. b. l. 26). 2013 m. ir 2014 m. antstolė patvarkymais buvo nukreipusi baudos išieškojimą į skolininko darbovietę IĮ „(duomenys neskelbtini)“, išsiuntus dokumentus jos buveinės adresu ir įmonės savininkui, šie grįžo neįteikti, todėl skolininko motyvas, kad antstolė nesiėmė visų veiksmų, kad iš jo būtų išieškota bauda, yra taip pat nepagrįstas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas žinodamas (turėjęs žinoti) apie jam paskirtą baudą ir faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.). Skolininkas nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų, neatvykdamas į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, vėliau nesidomėdamas, ar jam buvo paskirta bauda, nenurodydamas teismui ar antstolei savo faktinės gyvenamosios vietos, o vėliau neimdamas procesinių dokumentų jam siunčiamu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teismo vertinimu, siekė išvengti baudos sumokėjimo, todėl atskirojo skundo argumentai nepagrįsti ir atskirasis skundas netenkintinas. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto atskirojo skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė