Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-319-723/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
2-319-723/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01473-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
D. F.
Atsakovas
S. S.
Trečiasis asmuo
UAB „Relaksas“
Advokatai
Jaroslavas Mikša
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-319-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01473-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.4.; 63.1.; 50.5.;99.5.;113.1.; 114.9.1.; 114.9.3.; 114.11.; 116.1.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant ieškovei D. F., jos atstovei advokatei J. J.,atsakovui S. S. (S. S.), jo atstovui advokatui Jaroslavui Mikšai,trečiojo asmens atstovei D. F.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. F. ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui UAB „Relaksas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nustatymo, kad šalis siejo su patalpų nuoma susiję santykiai, o tikroji sutarčių šalis buvo UAB „Relaksas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė ieškinį (patikslintą) (t. 1, b.l. 127-135), kuriame nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismui c.b. N r. 2-1713-727/2011 atsakovas (būdamas ieškovu) pateikė 2003-05-26, 2003-08-25, 2003-10-25, 2003-11-25, 2003-12-25 paskolos sutartis ir melagingai nurodė, kad ieškovė neva yra pasiskolinusi iš atsakovo ir negrąžinusi jam 35650 Lt sumos, kad jis dažnai skolindavo ieškovei pinigus. Ieškovė nurodė, jog atsakovo ji praktiškai nepažinojo, matė jį tik 2 ar 3 kartus, su juo nebendravo ir nepalaikė jokių draugiškų santykių; jis jai niekada nepaskolino ir negalėjo paskolinti piniginių lėšų pagal jo pateiktas paskolos sutartis, nenustatydavo ieškovei papildomų terminų skolai grąžinti, nuo 2004 metų nėra gavusi jokio raginimo iš atsakovo grąžinti skolą, taip pat nėra jo mačiusi. Pažymėjo, kad ieškinyje atsakovas nurodo, kad „atsakovė (šioje byloje ieškovė) nuolat sąžiningai vykdydavo savo prisiimtus įsipareigojimus ir laiku grąžindavo prisiimtas paskolas. Nebuvo net vėlavimų grąžinant paskolas. Todėl ieškovas (šioje byloje atsakovas) pasitikėdamas atsakove ir toliau skolindavo pinigus. <...> atsakovė nesislapstė <...> matydamas jog atsakovė ir toliau piktybiškai vengia atsiskaityti, ieškovas (atsakovas šioje byloje) buvo priverstas imtis aktyvesnių veiksmų. Nuvykęs į atsakovės būstą (adresu (duomenys neskelbtini)), nesurado atsakovės <...>. dėl susiklosčiusios situacijos ieškovas (atsakovas šioje byloje) savo teises ir teisėtus interesus yra priverstas ginti teisme.“ Butas adresu, (duomenys neskelbtini), parduotas dar 2003 metų spalio mėnesį, t.y. po buto pardavimo, atsakovas tariamai toliau ieškovei skolino pinigus, atidėdavo grąžinimo terminus, ir tik praėjus 7 metams sužinojo, kad ieškovė pardavė butą ir piktybiškai negrąžino skolos.Per 7 metus, tikrai ilgą laiko tarpą, nebuvo gauta nei viena pretenzija, nei vienas raginimas.

Ieškovė 2002 metais įsteigė UAB „Relaksas“. Patalpos nuosavybės teise priklausė L. A., kuris jau buvo sutaręs patalpas parduoti atsakovui ir jo žmonai. Faktiškai pirkimo-pardavimo sandoris buvo įformintas tik 2003-05-08, tačiau patalpas faktiškai valdė atsakovas ir jo žmona pagal įgaliojimą. Visus nuomos klausimus tvarkė atsakovo sūnūs, A. ir J., bei atsakovo žmona. Buvo susitarę, kad Bendrovė nuomosis patalpas, taip pat dėl nuomos mokesčio, lygaus 6000 Lt per mėnesį. Atsakovo šeimos atstovai pareiškė, kad nuomos sutarties visai nuomos kainai nesudarys, nes nenori mokėti mokesčių, todėl bus sudaroma nuomos sutartis tik 500 EUR sumai,o likusią nuomos sumą mokėti, netraukiant nuomos išlaidų į leistinus atskaitymus. Kaip buvo įprasta, už Bendrovę sumokėjo vieno nuomos mėnesio dydžio avansą, lygų 6000 Lt, kuris pagal susitarimą turėjo būti panaudotas už paskutinį nuomos mėnesį. Nuoma buvo mokama, bet pavėluotai. Kai Bendrovė nesurinkdavo pakankamai lėšų laiku sumokėti nuomos, atsakovo sūnūs arba žmona atnešdavo pasirašyti paskolos sutartį atitinkamai sumai. Sumokėjus nuomos dalį, paskolos sutartį grąžindavo, jeigu būdavo nesumokėtas nuomos sumos likutis, perkeldavo jį į naują paskolos sutartį. Tokia situacija tęsėsi nuo 2002 metų lapkričio mėnesio. Paskolos sutartis atsakovas sudarydavo su ieškove, nes faktiškai pinigų Bendrovei niekada net neketino perduoti.Atsakovas, slėpdamas tikrąjį nuomos sandorį su Bendrove, reikalavo su ieškove sudaryti apsimestinį sandorį.Tai grindžia aplinkybėmis, jog 2003 metų 05 mėnesį pasirašė paskolos sutartį tik 5000 Lt sumai, nors nuomos mokestis buvo 6000 Lt. 2003 metų 8 mėnesį 2003 metų 05 mėnesio skola jau buvo grąžinta, ir ieškovė pasirašė paskolos sutartį 12650 Lt sumai, nors nuomos mokestis už 6-8 mėnesius sudarė 18000 Lt. Dalį skolos grąžino už UAB „Relaksas“, asmeniškai pasiskolinusi 7000 Lt sumą iš T. K.. 2003 metų 10 mėnesį už Bendrovę ieškovė buvo grąžinusi beveik visą ankstesnę skolą (išskyrus 1000 Lt sumą), bet Bendrovė nesukaupė laisvų lėšų, kad būtų galima sumokėti nuomą už 2003 metų 9-10 mėnesius, atitinkamai pasirašė paskolos sutartį visai nuomos sumai už 9-10 mėnesius plius 1000 Lt sumai iš anksčiau negrąžintai sumai, viso 13000 Lt sumai. Kadangi kaip tik pardavė savo vienintelį turimą butą ir už jį gavo 18000 Lt, ir jau vyko nemalonumai su atsakovo sūnumis (jie norėjo perimti restorano veiklą), nusprendė skolą (už UAB „Relaksas“) padengti perduodama savo asmenines, o ne restorano veiklos, lėšas. Atitinkamai 11 mėnesį buvo padengusi visą 13000 Lt skolą ir sumokėjusi 4500 Lt nuomos dalį, todėl 11 mėnesį pasirašė paskolos sutartį tik 1500 Lt sumai. Kadangi didžiąją dalį už nuomą (už UAB „Relaksas“) sumokėjo perduodama savo asmenines lėšas, gautas už ieškovei asmeniškai priklausiusio buto pardavimą, 12 mėnesį įsiskolinimas už nuomą tesiekė tik 3500 Lt. Ankstesnės UAB „Relaksas“ skolos buvo padengtos.Pažymėjo, jog keistai atrodo, jog atsakovas skolindavo pinigus periodiškai, beveik kiekvieną mėnesį, nors ankstesnės tariamos paskolos nebuvo grąžintos.Teigia, kad ieškinyje aptartos aplinkybės ir šalių sudarytos sutartys turi būti aiškinamos sistemiškai, kartu su pateikta nuomos sutartimi. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad paskolos sutartys buvo sudaromos periodiškai - beveik visada 25 mėnesio dieną, tokiu periodiškumu, kuriuo turėjo būti mokama UAB „Relaksas“ nuoma. Ieškovės teigimu, atsakovas faktiškai neperduodavo pinigų, o į paskolos sutartį buvo rašoma tik paskutinė įsiskolinimo už nuomą suma, todėl atsakovui nerūpėjo jokios ankstesnės suteiktos paskolos, nes ieškovas nebuvo skolingas atsakovui kitų sumų. Be to, pas atsakovą buvo 6000 Lt avansas, kuris pilnai padengė įsiskolinimo likutį - 3500 Lt sumą.

Atsakovo šeimos prašė, kad nuoma turi būti sumažinta iki 2000 Lt per mėnesį. Šie pareiškė, kad nuomos mokesčio nesumažins, bet perims restorano veiklą, o ieškovė jiems turės dirbti, tuomet nereikės mokėti ir nuomos mokesčio. Ieškovė nesutikusi, pasakė, kad Bendrovė nutrauks nuomos sutartį, tikslios datos neįvardino. Nuomos sutartį Bendrovė galėjo nutraukti pakankamai greitai, užteko kategoriškai atsisakyti pasirašinėti paskolos sutartis ir mokėti tik nuomos sutartyje nurodytą 500 EUR sumą. 2004 metų sausio viduryje ieškovei dėl patirtos traumos neatvykus į patalpas, atsakovo šeima pakeitė spynas, perėmė visus patalpose buvusius UAB „Relaksas“ dokumentus ir įrangą, asmeninius daiktus, į patalpas neįleido darbuotojų. Šių daiktų ir dokumentų atsakovo sūnūs ir žmona negrąžino iki šiol. Jie pareiškė, kad daiktai lieka už paskutinį nuomos mėnesio įsiskolinimą (3500 Lt), o gauto avanso negrąžins, nes nuomos sutartis nutraukiama, ir jie patirs nuostolių. Atsakovo sūnūs pareiškė, kad įsiskolinimas bus padengtas iš jiems likusių daiktų, o 6000 Lt avansas negrąžintas ir užskaitytas už nuostolius. Tarp atsakovo sūnų pasisavintų dokumentų, liko visos paskolos sutartys, kurias atsakovo sūnūs ieškovei buvo grąžinę ieškovei sumokėjus už Bendrovės nuomą. Ieškinyje teigiama, kad teismui pateiktas paskolos sutartis atsakovo sūnūs ar žmona rado tarp ieškovės dokumentų, ir nusprendė, kad gali iš ieškovės prisiteisti šias sumas.Teigia, jog apsimestinio sandorio prasme ieškovė nebuvo tikroji nuomos sandorio šalis. Ieškovė prašo teismo pripažinti 2003-05-26 paskolos sutartį, 2003-08-25 paskolos sutartį, 2003-10-25 paskolos sutartį, 2003-11-25 paskolos sutartį, 2003-12-25 paskolos sutartį negaliojančiomis; nustatyti, kad paskolos sutartys buvo sudarytos nuomos sutarčiai pridengti; nustatyti, kad tikroji nuomos sutarties, kuriai pridengti buvo sudarytos paskolos sutartys, šalis yra UAB „Relaksas“, kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S..

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nuoma buvo mokama už du mėnesius – už lapkritį ir sekantį mėnesį, kaip avansą; vėliau mokėjo dalimis mėnesio eigoje, kadangi sumažėjo apyvarta.Paskolos rašteliai pasirašyti kavinės patalpose, (duomenys neskelbtini).Juos išrašydavo kaip garantiją, kad ieškovė sumokės už nuomą.Pinigų atsakovas pagal raštelius nedavė. Nurodė, jog galiojo tik paskutinis lapelis, t.y., jei suma – 12650 Lt, tai ieškovė buvo skolinga už du mėnesius. Teigia už nuomą likusi skolinga tik 1500 Lt. Kai uždarė kavinę, lapelius laikė prie buhalterinių dokumentų. Atsakovą S. ieškovė yra mačiusi 3-4 kartus, visus reikalus tvarkė jo žmona S. arba sūnūs. Posėdžio metu ieškovė teigė, jog buvo po du paskolos lapelius.Pasirašant naują paskolos raštelį, senesni buvo pas S. šeimą.Vėliau ieškovė nurodė, jog senus lapelius naikino, plėšė ir pasirašydavo naują, kurį atiduodavo S. ar jo šeimos nariams.Kitą mėnesį atveždavo naują; sumas derindavo tą dieną, ir jei neatitikdavo – taisydavo vietoje. Teigia, jog visi senesni lapeliai turėjo būti sunaikinti. Pirmą mėnesį deklaravo 500 eurų nuomos kainą.Vėliau pasirašė panaudos sutartį, tačiau jokių dokumentų neturi; jie liko kavinėje, kur ateidavo buhalterė.Ten galėjusios likti ir kitos sutartys, kurias ieškovė turėjo sunaikinti. Nuomos kainą sutartyje įrašė savininkų pageidavimu.Iš T. K. 7000 Lt pasiskolino 2003 m. rugpjūčio mėnesį; yra dvi notarinės sutartys, taip pat skolinosi iš šeimos narių. Sutartį pasirašė 3 mėn. iki kavinės atidarymo, kad gautų leidimus, pradėtų įmonės veiklą. Nuomojama patalpa – iki 100 m².Kaina buvo per didelė, tačiau ieškovė galvojo, kad sumokės tokią sumą, nes 2000 metais dirbo ir tuomet tiek gaudavo. Prašė pripažinti paskolų raštelius negaliojančiais, nes ieškovė pinigų nėra gavusi.Rašteliai buvo pasirašomi nuomos skolai pridengti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė adv. J.Jurkšaitytė prašė tenkinti ieškinį ir priteisti žyminį mokestį, nurodė, kad atsakovas patvirtino, jog nuomos suma buvo 6000 Lt ir atgavo tuos pinigus dalimis.Paskolinių santykių nebuvo – apsimestinės sutartys yra negaliojančios.Liudytojai patvirtino visas aplinkybes.Ieškovė pardavė butą, kitą turtą, kad atsiskaitytų už nuomą. Atkreipė dėmesį, jog atsakovo šeima žinojo, jog įmonė turi sunkumų, liudytojai patvirtino, kad ieškovė kito verslo neturėjo, gyveno restorane, tuo tarpu, atsakovas jai skolino dideles pinigines sumas, nesidomėdamas, kam jie bus naudojami.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu atsiliepime (b.l. 137) nurodė, jog ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą sukčiavimu ir vengimu mokėti mokesčius, o taip pat turto prievartavimu. Paaiškino, jog 2002-09-26 buvo sudaryta Negyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas su žmona išnuomojo UAB „Relaksas“ patalpas, turinčias 102,21 kv.m. bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo išnormuotos už minėtos sutarties 2 punkte nurodytą kainą, t.y. 500 Eur. Be to nuomotojas turėjo apmokėti komunalines ir ryšio paslaugas pagal Seniūnijos ir „Telekomo“ pateiktas sąskaitas, sumokėti „Nuomotojo“ fizinių asmenų pajamų mokestį (sutarties 3 p.), todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nenorėjo rodyti pilnos nuomos kainos, nes nenorėjo mokėti mokesčių neatitinka tikrovės, kadangi visus mokesčius turėjo apmokėti UAB „Relaksas“. Ieškovė nurodė, kad neva reali nuomos kaina buvo 6000 Lt (6000 Lt: 102,21 kv.m. = 58,70 Lt už 1 kv.m.). Pažymėjo, jog ilgą laiko tarpą užsiima verslu, taip pat ir patalpų nuoma, bet net didžiausio ekonominio pakėlimo metu tokių nuomos kainų nėra buvę. 2002 metais kainos ir darbo užmokesčiai buvo ženkliai mažesni; minimalus darbo užmokestis 2002 m. buvo 430 Lt.Taigi 6000 Lt nuomos mokestis, kiti mokesčiai - tai tikrai labai didelė kaina, kuri visiškai neatitinka protingumo principo.Nutraukus nuomos santykius su UAB „Relaksas“, atsakovas 2004-03-10 išnuomojo patalpas UAB „Medinė lapė“ už 3502 Lt per mėnesį (2004-03-10 nuomos sutarties 4.2 p.). Ši kaina yra didesnė už nuomos kainą UAB „Relaksas“, bet nuomos sutartis sudaryta 2 metais vėliau. O atsakovė teigia, kad neva 2002 m. ji atsakovui mokėjo 6000 Lt nuomos. Kyla klausimas, kodėl atsakovė neva pasirašinėjo paskolos sutartis savo vardu, o ne UAB „Relaksas“.Pabrėžė, kad atsakovas neturi jokių pretenzijų UAB „Relaksas“, nuomos mokestis nuolat buvo mokamas, kartais su kelių dienų pavėlavimais, bet šalių santykiai buvo draugiški ir jie pažinojo vienas kitą. Pasitikėdami atsakove, nekreipė dėmesio į pavėlavimus. Žinojo, kad bendrovė dirba pelningai (taip tikino pati ieškovė). Restorane buvo žmonių, įmonė vykdė veiklą. Sutarties nutraukimas buvo nenaudingas nei bendrovei (reikėtų ieškoti naujų patalpų, kraustytis, atsisakyti dalies klientų, kurie prisirišę prie vietos), nei nuomotojui (atsakovui su žmona - tektų ieškoti naujo nuomininko, o prastovos laikas neštų vien išlaidas, turėtume patys mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, šildymą ir kitas paslaugas).

Dėl ieškovės teiginių, kad atsakovas su šeima užėmė patalpas, pasisavino bendrovės dokumentus bei daiktus, pasisavino įrangą ir ketino perimti bendrovės verslą, nurodė, jog ieškovė, būdama teisėta įrangos ir dokumentų savininkė galėjo ir turėjo pareigą kreiptis į policiją arba prokuratūrą. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl neva rastų jau apmokėtų paskolų raštų ir jų pateikimo teismui. Ieškovės nurodytą teiginį, kad atsakovas ketino perimti restorano veiklą neatitinka tikrovės. UAB „Relaksas“ savininkė buvo ir yra ieškovė, todėl neaišku, kokiu teisėtu arba neteisėtu būdu įmanoma nebaudžiamai tai atlikti.Atkreipė dėmesį, kad 2002-10-25 Priėmimo- perdavimo aktu UAB „Relaksas“ buvo perduotas visas reikalingas restorano veiklai vykdyti inventorius.Nei ieškovė, nei UAB „Relaksas“ dėl inventoriaus, įrangos, dokumentų per tiek laiko į nuomotoją nesikreipė.Ieškovei netrukdė kaip fiziniam asmeniui skolintis pinigų savo asmeniniams tikslams. Be to ji nuolat kartodavo, kad pinigai yra reikalingi sutvarkyti kažkokius žemės reikalus, ji gaus žemės sklypą, kurį sėkmingai parduos ir būtinai atsiskaitys. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad paskolos sutartyse yra įrašas ,,Aš, D. F., paskolą paėmiau“, kuris patvirtina, kad atsakovė kiekvieną kartą sudarydama rašytinę paskolos sutartį gaudavo pinigų sumą, kuri nurodyta sutartyje. Be to ieškovė 2004 m. kovo balandžio mėnesį buvo atvykusi į atsakovo namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir žadėjo greitu laiku grąžinti visą skolintą sumą. Jokio pagrindo netikėti ieškove nebuvo.Prašo atmesti ieškovės D. F. ieškinį kaip nepagristą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog sutartimi išnuomojo patalpas už 500 Eur, tačiau buvo sutarta, kad turi mokėti už nuomą – 6000 Lt. Teigia, jog pusę metų ieškovė mokėjo tvarkingai.Ji paprašė paskolinti pinigų sodybai tvarkyti bei atiduoti kažkokią paskolą.Pinigus paskolino, nes ja pasitikėjo.Sutartis kavinėje rašė D. F., kadangi atsakovas kompiuteriu nemoka.Atsakovas pasirašė tik vieną egzempliorių. Dėl nuomos neturi jokių pretenzijų.Pinigai buvo skolinami, kadangi ieškovė turėjo finansinių sunkumų. Piniginius reikalus daugiausia tvarkė žmona. Pinigai buvo perduodami kavinėje. Ieškove pasitikėjo, todėl kai ji prašė, - ir toliau skolino pinigus. Turėjo santaupų, kai buvo mokama 6000 Lt nuomos. Atsakovo teigimu į sutartį įrašyta 500 Eur suma buvo D. F. iniciatyva. D. F. paimdama pinigus pasirašė ant paskolos raštelio. Nurodė, jog kaimynai pranešė, kad kavinėje stalai, kėdės sulaužyti, žmonės vaikštinėja.Patalpas rado nerakintas, todėl pakeitė spyną.Ieškovė pabėgo, paliko skolas už elektrą, vandenį.D. F. daiktų, dokumentų atsakovas nematė. Paaiškino, jog turi 2 sūnus, kurie jo prašymu, kartais užvažiuodavo paimti pinigų. Nežinojo, kur ieškoti D. F., vėliau buvo kitų sunkumų, vėliau pateikė ieškinį. Prašo šį ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas taipogi prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad rašteliuose yra D. F. parašai, jog pinigus gavo.Liudytojai patvirtino, jog matė ar girdėjo iš pasakojimų apie paskolų sutartis.Atsakovas sakė, jog pinigus skolino atsakovei žemės sutvarkymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).

2002-03-25 įgaliojimu L. A. įgaliojo S. S. valdyti ir tvarkyti jam priklausantį restoraną-kavinę, esantį (duomenys neskelbtini), atstovauti jį su šių patalpų eksploatacija susijusiais klausimais visose įstaigose ir organizacijose, mokėti visus privalomus mokesčius, reikalui esant, šias patalpas nuomoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti šiems tikslams reikalingas pažymas ir kitus dokumentus, sudaryti sutartis, gauti pinigus už išnuomotą turtą, daryti jo vardu pareiškimus, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (1 t., b.l. 52).

Juridinių asmenų registro 2011-02-15 duomenimis (1 t., b.l. 40-41), UAB „Relaksas“ įregistruota nuo 2002-04-29.Nuo šios datos įmonės vadove bei akcininke nurodyta D. F.. Išraše taip pat yra duomenys, jog 2004-04-09 registre gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimai apie licencijos (leidimo) galiojimo sustabdymą, o 2004-05-06 – pranešimai apie licencijos (leidimo) galiojimo panaikinimą.Tai patvirtina,kad ieškovė turėjo tik savo verslą,kuris sietinas su buvusia nuoma.

2002-09-26 S. S. ir S. S., atstovaujantys L. A. pagal įgaliojimą išduotą ir patvirtintą (duomenys neskelbtini)G.G. Š., toliau vadinamas „nuomotoju“, ir UAB „Relaksas“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) D. F., toliau vadinama „nuomininku“ sudarė Negyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria „nuomotojas“, kaip patalpų savininkas, perduoda „nuomininkui“ nuomos teise naudoti patalpas pusrūsyje, pritaikytas kavinės (restorano) veiklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (1 p.); sutartyje už naudojimąsi visomis nuomojamomis patalpomis nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 500 eurų (ekvivalentą litais pagal oficialų nustatytą Lietuvos banko Euro ir lito kursą) mėnesinį nuomos mokestį (2 p.), taip pat be nuomos mokesčio sumokėti už komunalines bei ryšio paslaugas pagal Seniūnijos ir „Telekomo“ pateiktas sąskaitas, o taip pat sumokėti nuomotojo fizinių asmenų pajamų mokestį (3p.). Sutarties 5 punkte aptarta, jog „nuomininkas“ privalo sumokėti nuomotojui nuomos mokestį, nurodytą sutarties 2 punkte, iš karto po sutarties pasirašymo už pirmą ir paskutinį sutarties mėnesį ir po to mokėti visą laikotarpį mėnesinį nuomos mokestį iki einamojo mėnesio 10 dienos. 6-ame sutarties punkte numatytos įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį nevykdymo pasekmės, t.y., kad „nuomininkas“ nesumokėjęs nustatytu laiku nuomos mokesčio, moka „nuomotojui“ 0,5 % mėnesinio nuomos mokesčio dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; jeigu „nuomininkas“ per 5 dienas, kaip numatyta 5.1 punkte, nesumoka nuomos mokesčio ar delspinigių, „nuomotojas“ turi teisę nutraukti šią sutartį nedelsiant ir panaudoti minėtą patalpą savo nuožiūra.

„Nuomininkas“ gali nutraukti nuomos sutartį prieš terminą raštiškai įspėjęs „nuomininką“ prieš vieną mėnesį ir sumokėjęs vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio netesybas (kaip avansą sumokėtą už paskutinį sutarties mėnesį, žr. 5.1) (7 p.). Pagal sutarties 8 punktą – „nuomotojas“ gali nutraukti nuomos sutartį prieš terminą nedelsiant, jeigu: 8.1 „nuomininkas“ naudoja patalpą ne pagal paskirtį, nustatytą nuomos sutartyje; 8.2. „nuomininkas“ sąmoningai arba dėl neatsargumo blogina patalpų būklę; 8.3. „nuomininkas“ neatlieka sutarties 5.4 punkte nurodyto remonto; 8.4. „nuomininkas“ nesumoka 2 punkte nurodyto nuomos mokesčio ir 3 punkte nurodyto mokesčio už komunalines bei ryšio paslaugas. 9 punkte numatyta, kad „nuomotojas“ gali nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, raštiškai įspėjęs „nuomininką“ prieš vieną mėnesį ir sumoka vieno mėnesio nuomos dydžio netesybas. Sutartimi nuomininkas sutiko ,jog nuomotojui pardavus sutartyje minėtas nuomojamas patalpas, visi sutartyje numatyti įsipareigojimai ir teisės pereina naujam patalpų savininkui. Sutarties galiojimo terminas nuo 2002-10-01 iki 2008-10-01 (1 t., b.l. 50-51).Byloje nėra įrodymų,kad ieškovė padarė kokius nors pažeidimus,kurie leistų atsakovui nutraukti sutartį prieš terminą.Taip pat vertintina situacija,kurią nurodo atsakovas-ieškovė padarė žalą kavinei ir pabėgo nesumokėdama už komunalines paslaugas,bet atsakovas nepareiškė jokių žalos egzistavimo įrodymų ir pretenzijų,nors esant realiai žalai tai įrodyti būtų labai paprasta.

Iš 2002-10-25 Priėmimo-perdavimo akto matyti, jog UAB „Relaksas“ (duomenys neskelbtini) D. F. priėmė, o S. S. perdavė sekantį materialų turtą ir restorano inventorių, esantį kavinėje (duomenys neskelbtini): Kavos aparatą „Cimbali“ 1 vnt., Kavos malūnėlį 1 vnt., Ledo generatorių CB246 1 vnt., Šaldytuvus „Helkama“ 2 vnt., Itališką elektrinę viryklę (duomenys neskelbtini)1 vnt., CD grotuvą „Harman“ 1 vnt., Stiprintuvą „Harman“ 1 vnt., garso kolonėles 3 vnt., Patalpų apšvietimo komplektą 1 vnt., Šviestuvus 8 vnt., Šviestuvų valdymo punktą 1 vnt., Ąžuolinius stalus 9 vnt., Medines kėdes 32 vnt., Baro kėdes (aukštos) 5 vnt., Sukomplektuotą barą 1 vnt., Apsaugos signalizaciją 1 kompl., Gesintuvus 2 vnt., Virtuvinį stalą 2-plautuvių 2100x300 1 vnt., Stalą su plautuve 600x600x900 1 vnt., Stalą su plautuve 1800x500x :850 1 vnt., Stalą su lentyna 1400x600x850 1 vnt., Stalą su lentyna 1400x700x850 1 vnt., Stalą 1800x700x850 1 vnt., Stelažą 1400x500x1700 1 vnt., Stelažą 700x500x1700 1 vnt., Indų lentyną 1 vnt., Lentyną dvigubą 1400 1 vnt., Lentyną dvigubą 1600 1 vnt., Lentyną dvigubą 1 vnt., Gaubtų komplektą 4 filtrų 2 vnt., Ventiliacijos-apšildymo sistemą 1 kompl., Vandens šildytuvus 2vnt. (1 t., b.l. 58).Kaip matyti iš šio akto,vertingo turto,kurį galima išnešti,jeigu durys į patalpas būtų atidarytos ir nebūtų nuomininkų,buvo daug,tačiau jokios vagystės nebuvo,nors atsakovas teigė,kad po N.Metų patalpos buvo atidarytos ir patalpose vaikščiojo pašaliniai asmenys.Vertinant situaciją,teismas negali patvirtinti tokių atsakovo nurodomų aplinkybių buvus tikėtinomis ,ir kad tai buvo ne tik pretekstas nutraukti nuomos sutartį,bet nutraukimo pagrindas.Jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pats atsakovas pripažino,kad jokių pretenzijų dėl žalos įrangai nereiškė.

Taip pat iš ieškovės nurodomų aplinkybių,atsakovo nuomos dydžio pripažinimo ir iš esamos sutarties turinio matyti,kad ieškovė atsakovui sumokėjo avansą 6000 Lt už paskutinį nuomos mėnesį dar 2003 m. spalio-lapkričio mėnesį,todėl atsakovui nebuvo būtinybės gauti iš atsakovės nuomos mokestį už 2004 metų sausio mėnesį,o tai reiškia,kad jis nepatyrė nuostolių nei dėl nuomos ,nei dėl komunalinių mokesčių.Formaliai nuomos sutartis net nebuvo nutraukta.Tiesiog atsakovas savavališkai užėmė patalpas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas S. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš D. F. 35650 Lt skolos; 5% dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ir bylinėjimosi išlaidas(1t.,b.l.24-25).Ieškinyje buvo nurodęs, kad jis dažnai skolindavo pinigus D. F., o pastaroji nuolat sąžiningai vykdydavo savo prisiimtus įsipareigojimus ir laiku grąžindavo prisiimtas paskolas, todėl ieškovas pasitikėdamas atsakove ir toliau skolindavo pinigus (b.l.24).

Nagrinėjamoje byloje pateiktos penkios paskolos sutartys. 2003-05-26 paskolos sutartyje nurodyta, jog S. S. paskolino D. F. 5000 Lt vienam mėnesiui, iki 2003-06-25; šalys šia sutartimi susitarė, jog paskola turi būti grąžinama dviem dalimis – 2500 Lt 2003-06-10, bei 2500 Lt – 2003-06-25; šioje sutartyje yra prierašas „Aš D. F., paskolą paėmiau 5000 litų“ (1 t., b.l. 30). 2003-08-25 paskolos sutartyje nurodyta, jog S. S. paskolino D. F. 12650 Lt vienam mėnesiui iki 2003-08-25.Sutartyje taip pat yra prierašas, kad D. F. paskolą paėmė – 12650 Lt (1 t., b.l. 31). 2003-10-25 paskolos sutartimi šalys susitarė, jog S. S. suteikia D. F. 13000 Lt paskolą iki 2003-11-25, o D. F. įsipareigojo 13000 Lt paskolą grąžinti iki 2003-11-25 (1 t., b.l. 29). 2003-11-25 paskolos sutartimi šalys susitarė, kad paskolos davėjas S. S. suteikia 1500 Lt paskolą paskolos gavėjai D. F. (paskolos grąžinimo terminas nenurodytas) (1 t., b.l. 28).2003-12-25 paskolos sutartis, sudaryta tarp S. S. (paskolos davėjas) ir D. F. (paskolos gavėjas), kuria sutarties šalys susitarė, jog paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui 3500 Lt paskolą, o paskolos gavėjas 3500 Lt paskolą įsipareigoja grąžinti (data nenurodyta) (1 t., b.l.27). Visose sutartyse yra paskolos gavėjos, D. F., parašai; be to, ieškovė neneigia aplinkybės, jog ji šias sutartis pasirašė.

Teisme atsakovas patvirtino,kad su ieškove buvo sudaryta nuomos sutartis ne 500 eurų,o 6000 Lt sumai.Nuomos mokestį ieškovė mokėjo geranoriškai.Formalioji sutartis galiojo iki 2008 metų spalio mėn..Nutraukti sutartį atsakovui buvo įmanoma tik sutartyje aptartomis sąlygomis,kurias formaliai vykdant nuomininkui iki 2008 metų sutartį būtų galima nutraukti prieš terminą tik šalių susitarimu arba per teismą.Jeigu nuomotojas vykdytų sutartį formaliai nepriekaištingai-sutartis galiotų iki 2008 metų.Tokiu būdu atsakovas iki 2008 metų galėtų formaliai gauti tik 500 eurų nuomos mokesčio, iš kurio dar turėtų mokėti mokestį valstybei-15 procentų.Tai rodo,kad buvusi formali nuomos sutartis nuomotojui ekonomiškai buvo mažai pelninga,t.y.nenaudinga,atsižvelgiant į nuomojamų patalpų dydį ir paskirtį,ką neabejotinai patvirtino 2004 metų sutartis su UAB „Medinė lapė“.

Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008;2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

Žemesnės instancijos teismas

D. F. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė prieštaravimus dėl 2011-01-13 preliminaraus sprendimo, kuriuo buvo patenkintas S. S. ieškinys ir iš D. F. priteista 35650 Lt skolos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Prieštaravimus D. F. grindė iš esmės analogiškais motyvais, išdėstytais ieškinyje šioje byloje, ir prašė teismo savo iniciatyva laikyti, kad 2003-05-26, 2003-08-25, 2003-10-25, 2003-11-25, 2003-12-25 paskolos sutartys yra niekinės, ir taikyti nuomos sutarčiai taikytinas taisykles; pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovą byloje; 2011-01-13 preliminarų Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas; ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 35-39).

Įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija du tūkstančius litų (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą) (CPK 6.870, 6.871 str.). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Žemesnės instancijos teismas

S. S. nesutikdamas su D. F. prieštaravimais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė atsiliepimą (1 t., b.l. 54-56), kuriame išdėstė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir šioje byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį ir prašė 2011-01-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo preliminarų sprendimą civ. byloje 2-1713-727/2011 palikti nepakeistą.Atkreiptinas dėmesys į tai,kad atsakovas tiek šiame atsiliepime,tiek savo ieškinyje nurodė,kad nuomos mokestis nebuvo 6000 Lt dydžio,nors po to tai pripažino teisme.Taip pat atsakovas šiuos procesiniuose dokumentuose nurodo tikrovės neatitinkačius faktus dėl vėlesnės nuomos su UAB“Medinė lapė“,kad sutartis buvo pasirašyta po metų,nes nuomos sutartis su šia bendrove buvo pasirašyta 2004-03-10,t.y. praktiškai po pusantro mėnesio,kai buvo nutraukti nuomos santykiai su ieškovės bendrove, ir taip pat nurodo neteisingą nuomos mokestį,kuris realiai buvo 4120 Lt(b.l.57).

Ieškinyje S. S. teigė, jog D. F. nesislapstė, nuolat atvykdavo į susitikimus, atsiliepdavo į telefoninius skambučius ir nuolat prašė atidėti skolos gražinimo terminą,aiškino, kad yra sunkioje materialinėje padėtyje, bet jau greitai turės pinigus ir atsiskaitys su ieškovu. Ieškovas atsižvelgęs į tai, kad jau ne vienerius metus pažįsta atsakovę, taip pat žinodamas, kad ji nuolat grąžindavo paimtas paskolas ir visuomet elgdavosi sąžiningai suteikdavo jai papildomus terminus paskoloms grąžinti.

Tokie ieškovo argumentai prieštarauja paties ieškovo nurodomoms faktinėms aplinkybėms ir elementariai logikai.Sprendžiant iš ieškinio reikalavimų,kuriuos ieškovas S. S. grindė paskolos sutartimis 2003-05-26, 2003-08-25, 2003-10-25, 2003-11-25 ir 2003-12-25,matyti,kad pagal sutartis nuo gegužės mėnesio iki gruodžio mėnesio F. skolinosi pinigus reguliariai ir reguliariai negražindavo pinigus,nors būtent šiais įrodymais ir argumentais remiasi atsakovas.Atsakovas pats nurodo,kad ieškovė piktybiškai vengė atiduoti skolas,jos gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini)nėra,kur ji registruota iki 2010 metų spalio mėnesio pagal registro duomenis:“... atsakovė ir toliau piktybiškai vengia atsiskaityti, ieškovas nuvyko į atsakovės butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jos nesurado - kaimynai paaiškino, kad ji šiame bute jau nebegyvena; gyventojų registro duomenimis D. F. gyvenamoji vieta ir yra (duomenys neskelbtini)“...“ Nesulaukęs iš atsakovės jokių pasiūlymų, kaip išspręsti esamą situaciją, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti, bandė susisiekti su atsakove, tačiau atsakovė nepaisė ieškovo prašymų atsiskaityti, taip pat net nenurodė, kada pilnai atsiskaitys. Išbandęs visus taikius esamos situacijos sprendimo būdus ir įsitikinęs, kad negali apginti savo civilinių teisių derybų keliu, nes atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti, S. S. nusprendė ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme“ (1 t., b.l. 24-26).

Taip pat atsakovas teigia,kad nuomos santykiai nutraukti dėl ieškovės noro(b.l.55).Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.Priešingai,liudytojai ir ieškovė tai neigia.Nuomos sutarties nutraukimas buvusiomis formaliomis nuomos sąlygomis ieškovei buvo nenaudingas,nes jeigu vykdyti sutartį pažodžiui be likusios susitartosios papildomos dalies(formali nuoma 1725 Lt),tai ji iki 2008 metų turėjo teisę mokėti tik 500 eurų nuomos mėnesinį mokestį,kas akivaizdžiai jai labai naudinga-vietoj 6000 Lt tik 1725 Lt(500 eur ekvivalentas),t.y.3,5 karto mažiau.Neformali nuomos sutartis iekovės verslą darė nuostolingą.Jeigu ieškovė nenutraukusi sutarties imtų vykdyti formalų susitarimą,tai teismui akivaizdu,kad nuomos sutarties nutraukimas buvo naudingas tik atsakovui.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės D. F. vardu nuosavybės teise laikotarpiu nuo 1993-12-20 iki 2003-11-10 buvo įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); išregistravimo pagrindas – 2003-10-23 Pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b.l. 32-34).Nuo 2003-10-23 ieškovė jau nebuvo šio buto savininkė,ką atsakovas galėjo patikrinti ne tik nuvykęs į butą,bet ir gaudamas duomenis per advokatą ir teismą.

Ieškovė, pagrįsdama ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 2004 m. sausio mėn. dėl kojos traumos negalėjo atvykti į darbą, pateikė nedarbingumo pažymėjimo, išduoto laikotarpiu nuo 2004-01-21 iki 2004-01-28, kopiją (1 t., b.l. 45). UAB „Relaksas“ 2004-01-29 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė pranešimą apie D. F. atleidimą iš darbo (nurodyta atleidimo data – 2003-01-23,kas greičiausiai yra klaida,nes kiti bendrovės darbuotojai atleisti 2004-01-23(b.l.47)) (1 t., b.l. 46).Tai įrodo,kad atsakovas turėjo galimybę be ieškovės žinios ir tiesioginio dalyvavimo savo nuožiūra užvaldyti patalpas, ieškovės asmeninius ir bendrovės daiktus ir dokumentus,ką patvirtino ir liudytoja J..Tai pagrindžia ieškovės nurodomas faktines aplinkybės ir leidžia daryti teismui išvadą,kad atsakovas tokiu būdu užvaldė ieškovei priklausančių „paskolos“ sutarčių egzempliorius.Minėta situacija rodo,kad ieškovė neturėjo jokios kitos savo verslo vykdymo galimybės,išskyrus buvusiose patalpose pas atsakovą.To pasekoje jos verslas žlugo.Darbuotojai atleisti.

Ieškovė pateikė „Ober-haus“ ir „In real“ 2004 metų Vilniaus prekybinių (komercinių) patalpų rinkos apžvalgas (1 t., b.l. 59-66).Iš šių duomenų galima padaryti išvadą,kad 500 eurų nuomos sutartis už 100 kv.metrų patalpą yra aiškiai per maža(17,25 Lt už kv.m.),o 6000 Lt kaina rinkoje galėjo būti reali,nors tokiam verslui matomai per daug,nes tai 30 procentų pigiau už komercinių patalpų(pardavimo vietų) vidutinę nuomos kainą (duomenys neskelbtini) (90 Lt/kv.m.)(b.l.62).Ginčo dėl sutarties dydžio byloje nėra.

2004-03-10 atsakovas su žmona sudarė aukščiau minėtų patalpų nuomos sutartį su UAB“Medinė lapė“ 1 metų terminui,kurioje jau nuomos mokestis nurodytas 4120 Lt,kurio pajamų mokesčio dalį(15 proc.) nuomininkas perveda į valstybės biudžetą,o likusią dalį-3502 Lt į S. S. sąskaitą iki mėnesio 10 dienos(1t.,b.l.57).Tokiu būdu sudaryta sutartis rodo,kad atsakovas su žmona jau nusprendė nebeslėpti mokesčių už nuomą ir deklaruoti realų sandorį.Tačiau tai tuo pačiu rodo,kad 6000 lt nuomos mokestis žiūrint iš verslo pusės buvo ekonomiškai per didelis,o 500 eurų(apie 1725 Lt) kaip ginčo sutartyje nurodytas- akivaizdžiai per mažas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K. paaiškino,kad ieškovės problema-didelė nuoma.Jis rugpjūčio mėnesį būdavo bare; ateidavo atsakovo sūnūs ir paimdavo pinigus; taip jam sakė D.. Pats matė, kaip surašė paskolos raštelį; buvo atsakovo žmona ir sūnus; rudenį 2 kartus matė, kaip skaičiavo, surašinėjo ir perduodavo pinigus. Nurodė, kad atsakovo sūnūs kas antrą dieną pasiimdavo iš kasos pinigus ir surašydavo paskolos raštelius. Patvirtino, jog ieškovė prašė paskolinti pinigų, kad galėtų sumokėti nuomą, kuri siekė 6000 Lt.Jis paskolino 7000 Lt. Paaiškino, jog atsakovą yra matęs vieną kartą. Ieškovė jam sakiusi, jog atsiskaitė pardavusi butą, tėvų paveldėtą turtą. Teigia, jog šis verslas jai buvo vienintelis.Ji nesiskolino pinigų iš nuomotojo. Namuose dokumentų nematė; kavinėje, prie kompiuterio matė segtuvus su dokumentais. Grįžęs iš užsienio gyveno pas ieškovę, po darbo būdavo bare.Porą kartų pats davė po 200 Lt. Taip pat paaiškino, jog ieškovė jokių kitų patalpų neturėjo.

Liudytojas D. B. (D. B.) teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo restorane „Relaksas“ (duomenys neskelbtini).Atsakovą pažįsta – iš jo nuomojo patalpas už 6000 Lt per mėnesį.Dokumentų nematė. Nurodė, jog ieškovė atsiskaitydavo grynais pinigais.Įsiskolinimas už nuomą buvo nuo pradžios.Žiemą, pavasarį buvo atliekami smulkūs mokėjimai, o vasarą padėtis pablogėjo - nebuvo žmonių, (duomenys neskelbtini)buvo uždarytas. Teigia, jog ieškovė pinigų iš atsakovo nesiskolino.Paskolos rašteliai buvo rašomi dėl nuomos skolos.Surašytus paskolos raštelius atveždavo atsakovo sūnus arba žmona.Ieškovė neslėpė verslo reikalų. Taip pat paaiškino, jog vasaros pabaigoje – rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais sakė, jog negalėdama išmokėti skolos, įkeitė butą, norėjo jį parduoti, kad atiduotų skolą. Buvo manoma, jog po vasaros padėtis pagerės. Liudytojas dirbo (duomenys neskelbtini).Nurodė, jog kasdien ateidavo atsakovo sūnūs ir imdavo po 100-200 Lt.Skola augo už produktus, atlyginimus. „Relakso“ dokumentai buvo saugomi kavinėje, už virtuvės esančiame ofise.Likutis už nuomą buvo įrašomas į paskolos sutartį. Liudytojas nematė, kad S. būtų skolinęs 10000 Lt.Ieškovė nesakė, kad jai reikalingi pinigai kažkam kitam, išskyrus nuomą. Kai kavinę uždarė, joje jau nebedirbo, tačiau bendravo su bendradarbiais, kurie sakė, kad negali atsiimti asmeninių daiktų, ieškovė taipogi negalėjo pasiimti daiktų, dokumentų. Liudytojas siūlė ieškovei kreiptis į policiją. Nurodė, jog ieškovė už nuomą kažkiek skolinga.Kavinė uždaryta vidury mėnesio.Nežino kavinės uždarymo priežasčių – padėtis buvo pagerėjusi.

Šių liudytojų parodymai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes ir logiškai pagrindžia buvusią situaciją tiek buvusioje ieškovės verslo situacijoje,tiek santykiuose su atsakovu ir kitais jo šeimos nariais ir vaikais.

Liudytoja I. J. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškove dirbo iki „Relakso“ atidarymo, be to, kartais pavadavo po ieškovės patirtos traumos. Paaiškino, jog jai buvo pasakyta pinigus atiduoti (duomenys neskelbtini) S..Atėjus į darbą po Naujųjų – durys buvo užrakintos.

Kaip minėta aukščiau,teismas turi pagrindą tikėti šiais liudytojos parodymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2005). Tai reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą turi nustatyti, kokį reikalavimą reiškia ieškovas, ir pagal tai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką. Antraip teismo procesinė veikla byloje bus netikslinga ir neleis tinkamai pasiekti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Bylos nagrinėjimo dalykas nustatomas ne tik atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus, bet ir atsakovo atsikirtimus į pareikštus reikalavimus – atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsiliepimo į ieškinį pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 5, 6 p.; 135 str. 1 d. 3 p., 2 d,; 143 str. 3 d.).

Byloje neginčijamai nustatyta,kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta formali terminuota patalpų nuomos sutartis iki 2008 metų spalio mėnesio,kurioje nurodyta 500 eurų nuomos kaina,tačiau realiai tarp šalių sutarta kaina buvo 6000 litų.Taigi,atsakovas sudarė sutartį,kuria siekė nerodyti realios nuomos kainos,kad nemokėti realių mokesčių valstybei,t.y. jis kartu su ieškove veikė priešingai gerajai moralei ir įstatymams.

Ieškovė sumokėjo atsakovui 6000 Lt avansą ir pagal nuomos sutarties sąlygas privalėjo mokėti nuomos mokestį už ateinantį mėnesį iki jo 10 dienos.Tokiu būdu ieškovė jau pačioje savo verslo pradžioje turėjo nemažą neteigiamą išlaidų balansą.

2003-05-26 paskolos sutartis surašyta tokiu būdu,kad matyti,kad iki kito mėnesio 10 dienos ieškovė atsakovui lieka skolinga 2500 Lt ir po to dar skolinga už 15 kalendorinių dienų 2500 Lt(b.l.30).Antra paskolos sutartis surašyta vienam mėnesiui,bet iki 2003-08-25.Tokiai didelei paskolos sumai(12650 Lt) sudaryta sutartis,bet šalys net nepastebėjo,kad „nusirašė“(b.l.31).Teismas mato,kad šalys neteikė sutarčiai elementaraus atidumo kriterijų ir galimai todėl,kad ši sutartis tebuvo formali.Likusios trys paskolos sutartys jau buvo surašomos kitaip,bet išliko pirmos sutarties „šablonas“.Sutartis jau buvo surašoma dviem egzeplioriais,po kiekvieną šaliai(b.l.27,28,29).Visos sutartys surašytos einamoj mėnesio 25 dieną.Žiūrint abstrakčiai,iš šalies, peršasi išvada,kad ieškovė turėjo pareigą arba „būtinybę“ pasiskolinti sekančio mėnesio 25 dieną pinigų pas atsakovą.

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje L. L. v. D. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio, jos sąlygų ar sąvokų reikšmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kartu kasacinis teismas nurodė, kad sutarčių aiškinimo taisyklės neturi būti suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties šalių ketinimų ir tikslų.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis subjektyvaus sutarties aiškinimo principas negali būti sureikšminamas. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, nes jie gali būti šalių iškreipiami. Dėl to, aiškinant konkrečią sutartį, negalima suteikti didesnės reikšmės kuriam nors vienam sutarčių aiškinimo principui, bet būtina kompleksiškai remtis visais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad be CPK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo principų taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumu ir protingumu.

Pagal CK 6.193 str. 5 d. aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.).Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys privalomas tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis ir CK 1.5 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Iš esamų įrodymų,buvusios situacijos tarp ginčo šalių ir šalių elgesio visą laikotarpį teismas mato,kad ieškovė sąžiningai nurodo,kad vykdant verslą jau nuo 2003 m. gegužės mėnesio kilo didelės problemos versle dėl nuomos mokesčio sumokėjimo,nes sumažėjo restorano lankytojų.Teismas turi pagrindą daryti labai tikėtiną prielaidą,kad atsakovui buvo žinomos ieškovės problemos ir jis galėjo tai ir matyti,ir tuo labiau tai matė jo žmona ir sūnūs,nes jie labai dažnai būdavo nuomojamose patalpose,stebėjo verslą ir matė galimas pajamas(apie tai nurodyta jo paties ieškinyje ir atsiliepime).Atsakovą su ieškove nesiejo jokie draugiški ir kitokie pasitikėjimo santykiai.Teismas mato,kad atsakovas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo skolinti pinigus ieškovei.Net ir padarius tokią prielaidą matyti,kad ieškovė teturėjo vieno kambario butą ir realiai neturėjo jokių kitų garantijų gražinti didelės pinigų paskolos.UAB“Relaksas“ turtą sudarė jos akcijos ir kažkoks nedidelis kilnojamasis turtas,susijęs su restorano veikla.

Realus pinigų perdavimas įrodinėjamas ieškovės parašais ir paskolos sutartčių surašymu.Byloje tuo pačiu atsakovas nurodo,kad ne visais atvejais jis tiesiogiai perdavinėjo pinigus ieškovei.Tokia paskolos suteikimo schema,kai nemažus pinigus perduoda kitas asmuo,kuris turi teisę pats asmeniškai surašyti paskolos sutartį ir to nepadaro(tai liečia atsakovo žmoną),kelia pagrįstą abejonę.

Minėtų aukščiau įrodymų analizė tiek atskirai,tiek sistemiškai vertinant įrodymus su faktinėmis aplinkybėmis,teismui leidžia daryti objektyviai tikėtiną prielaidą,kad ieškovės sunkumai versle,atsakovo neturėjimas realios reikalavimo teisės gauti 6000 Lt nuomos mokesčio iš ieškovės,jeigu ši nustotų mokėti žodžiu sutartą sumą,todėl būtent fiktyvūs paskolos rašteliai yra ta priemonė,kuri leistų ir leido atsakovui turėti kažkokią apčiuopiamą garantiją dėl žodžiu sutarto nuomos mokesčio sumokėjimo.Kaip matyti ieškovė iki 2003 m.gruodžio mėnesio akceptavo tokią sutartį su atsakovu ir mokėjo jam sutartą nuomos mokestį.

Paskolos surašymo terminai ir dydžiai labai tikėtini ta apimtimi,kurią nurodo ieškovė,kaip kilusių įsiskolinimų už nuomą aritmetinė išraiška,kuri logiškai pagrįsta.

Matomai po to,kai ieškovė ėmė kalbėti apie 2000 Lt nuomos mokestį,atsakovas suprato,kad ieškovė ateityje nemokės tokio dydžio mokesčio,ir jeigu šalys nesusitartų dėl nuomos sumažinimo geruoju,tai formaliai ieškovė iki 2008 metų spalio mėnesio tvarkingai mokėdama ir tvarkingai elgdamasi su patalpomis neturėtų jokios pareigos mokėti 6000 Lt nuomos.Nepasirašydama fiktyvaus paskolos raštelio ji jokiais kitais formaliai teisėtais būdais neleistų gauti atsakovą didesnį nuomos mokestį.Tokiu atveju vienintelis būdas nutraukti sutartį,kad pati ieškovė nebeužsiimtų verslu,atsisakytų nuomos.To ieškovei nepadarius,atsakovas pats užėmė savavališkai nuomojamas patalpas po 2004 m. sausio 21 d.,kai ieškovės dėl ligos nebuvo patalpose,kuriose ir galėjo likti paskolos rašteliai,skirti atsakovei.Atsakovas gi pretenzijų dėl nuomos nereiškia.Reiškia,jeigu mokama nuoma,tai nuomininkas ruošiasi ir toliau vykdyti savo veiklą.Tačiau dėl minėtų atsakovo veiksmų savo verslo ieškovė jau vėlia nebevykdė ir dėl savo asmeninių savybių neskundė.

Ieškovo elgesys po savo nurodomų paskolų sutarčių sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) leidžia teigti, kad niekaip nesuprantama,kad paskolinus 35650 litų ir galint reikalauti skolos,kai pinigai akivaizdžiai praranda savo vertę,kreditorius pareiškia ieškinį tik po 7 metų,per kuriuos skolininkas galėjo tapti visiškai nemokus.Jokių įrodymų,kad realiai buvo reikalaujama gražinti skolą iš ieškovės,atsakovas nepateikė,o tai reiškia,kad tokių savo teiginių neįrodė(CPK 178str.,185str.).

Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 4 d.). Imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė (CK 6.227 str. 1 d.). Niekinės sutarties faktą ir teisinius padarinius konstatuoja teismas ex officio (savo iniciatyva), o esant suinteresuoto asmens ieškiniui teismas sprendime išsprendžia jo reikalavimą dėl niekinio sandorio padarinių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Taigi, ieškovė, reikšdama aptariamą reikalavimą, siekia įrodyti, kad paskolos sutartys faktiškai reiškia ne ieškovės kreditavimą, o yra garantija atsakovui,kad jam bus mokamas sutartas žodžiu nuomos mokestis.Pažymėtina, jog priešingu atveju atsakovas negalėtų gauti didesnio nuomos mokesčio,negu surašytas sutartyje,jeigu ieškovė žodinio sutarimo nepripažintų ir nemokėtų 6000 Lt.

Teismas laiko,kad ieškovė pagrindė,kokiu pagrindu pas atsakovą galėjo atsirasti ginčo paskolos rašteliai(CPK 178 str.),t.y. teismas sutinka su ieškovės išdėstytais argumentais dėl faktinių įvykių ir šalių elgesio motyvų.Teismas, vertindamas įrodymus pagal minėtus principus, turi pagrindą pripažinti, kad labiau tikėtina, jog faktinės aplinkybės buvo tokios, kokias jas nurodo ieškovė, o ne atsakovas. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

Ginčas byloje kilo dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, galimai įtakojančių šio sandorio teisėtumą. CK 6.875 str. 1 d. nurodyta, jog paskolos gavėju paskolos sutartyje nurodytas asmuo gali ginčyti paskolos sutartį remdamasis aplinkybe, jog sutartyje nurodytos paskolos sumos jis negavo. Būtent šią aplinkybę ieškovė ir nurodė savo pateiktame ieškinyje, teigdama, jog sutartis ji pasirašė atsakovui reikalaujant paskolos raštelio,kaip garantiją dėl nuomos mokesčio skolos už žodinės sutarties dėl 6000 Lt nepriemoką. Vadovaujantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 178 str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, asmuo, savo teismui reiškiamą poziciją grindžiantis tam tikromis aplinkybėmis, privalo pateikti šių aplinkybių egzistavimą patvirtinančius įrodymus. Savo argumentus dėl buvusių sandorių sudarymo ieškovė ieškinyje nurodė įrodinėsianti faktinių aplinkybių analize ir liudytojų parodymais. CK 6.875 str. 2 d. numatyta galimybė ginčyti paskolos sutarties teisėtumą remiantis liudytojų parodymais.Ieškovės kviesti liudytojai patvirtino patys tiesiogiai girdėję ir matę, kodėl buvo sudaromos paskolos sutartys-tai buvo jau minėta garantija dėl žodinės nuomos sutarties mokesčio sumokėjimo.Apie pinigų perdavimą net nebuvo kalbos ir ketinimų.Liudytojai K. ir B. patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes ir šiuo atveju teismas turi pagrindą labiau tikėti jų paaiškinimais,nei atsakovo. Pagrįstu laikytinas ir motyvas, jog atsakovas, žinodamas apie sutarčių sudarymo faktą, nesikreipė į teismą beveik septynis metus (b.l. 3-5, t. 1). Pastaroji aplinkybė leidžia teismui labiau tikėtina laikyti ieškovės poziciją, jog jokių paskolos santykių nebuvo,o ieškinį atsakovas pareiškė siekdamas gauti naudos iš turimų pas jį likusių paskolos raštelių. Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė savo ieškinio argumentus, kad ginčijamos paskolos sutartys buvo sudarytos,kad garantuoti atsakovui žodinį ieškovės nuomos sutarties įvykdymą dėl 6000 Lt nuomos mokesčio sumokėjimo. Sudarydamos apsimestinį sandorį šalys savo valią išreiškia, tačiau, dėl akivaizdžių priežasčių-toks sandoris,kaip garantija dėl nuomos mokesčio nebūtų teisėtas įstatymo prasme,nes šalys tuo slėpė atsakovo pajamas.Todėl šalys savo tikrųjų ketinimų negaėjo įvardyti,o raštu įformino naujus dokumentus-paskolos sutartis. Todėl ieškinio reikalavimas pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis yra pagrįstas,kaip sudarytas pridengti kitą,nuomos sutartį tik kaip žodinę 6000 Lt mėnesio nuomos sutartį nurodytai kainai pagrįsti(CK 1.87str.1d), kurios savo turiniu atitiko paskolos sutarties formą ir ieškovės buvo vykdomos iki 2003 m.gruodžio mėnesio. Kadangi už nuomą ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi,laikytina,kad tokiu būdu,nors ir neteisėtu,šalys vykdė žodinį susitarimą nuomos 6000 Lt sutarčiai garantuoti.Teismas taip aiškindamas paskolos sutartį, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga teismų praktika tokios kategorijos bylose (LAT CBS 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, kt.).Tokiu būdu ieškovės prašomos paskolos sutartys tarp jos ir atsakovo pripažįstamos negaliojančiomis(CK 1.5 str.,1.87 str.).

Ieškovės prašymas nustatyti,kad tikroji nuomos sutarties šalis yra UAB“Relaksas“ yra teisiškai nereikšminga ir prašymas netenkinamas,nes aukščiau nurodytos sutartys pripažintos negaliojančiomis.

Priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo viso 150Lt žyminio mokesčio(b.l.71,76) (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 177,178,185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiomis paskolos sutartis sudarytas 2003-05-26(5000 litų sumai),2003-08-25(12650 Lt sumai),2003-10-25(13000 Lt sumai),2003-11-25(1500 Lt sumai),2003-12-25(3500 Lt sumai) tarp S. S.(a.k(duomenys neskelbtini) ir D. F.(a.k(duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. S. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės D. F. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai 150Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

T. V. Ambrulevičius