- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-396-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02539-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Freiras“
- Atsakovas
- S. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Freiras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7039-1000/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Freiras“ ieškinį atsakovui S. B. (S. B.) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (dėl permokos grąžinimo), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Freiras“ kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti kilusį darbo ginčą dėl teisės tarp darbuotojo S. B. ir darbdavio UAB „Freiras“ iš esmės ir priteisti iš atsakovo S. B. 204,17 Eur permoką ieškovės naudai bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas ir ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d. sudarė darbo sutartį Nr. 227 (toliau – ir Darbo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuo 2023 m. lapkričio 14 d. priimti atsakovą vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms neterminuotam laikotarpiui, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, dirbant 8 valandas per dieną, 40 valandų per savaitę, naudojant suminę darbo 3 mėnesių apskaitą ir darbo grafiką, mokant 950 Eur atlyginimą, atsakovo prašymu vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 d., bei 50 proc. komandiruotpinigių pagal darbo apmokėjimo sistemą, o komandiruočių išlaidų permoką dengiant su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir nepanaudotomis atostogomis.
3. Pažymėjo, kad atsakovas buvo komandiruotas krovinių gabenimui tarptautiniais maršrutais Lietuva-Švedija-Suomija-Norvegija šiais laikotarpiais: 2023 m. lapkričio 15 d. - 2023 m. lapkričio 26 d., 2023 m. lapkričio 27 d. - 2023 m. gruodžio 9 d., 2023 m. gruodžio 12 d. - 2024 m. sausio 7 d.
4. Teigė, kad grįžęs iš paskutinės komandiruotės atsakovas daugiau į darbą neatvyko, apie neatvykimo priežastis ieškovės neinformavo, tad atsakovui nuo 2024 m. sausio 10 d. buvo fiksuojamos pravaikštos pagal Darbo sutarties 6 punktą. Pravaikštų laikotarpiui tęsiantis beveik 2 mėnesius iš eilės, ieškovė nutraukė Darbo sutartį ir atsakovą iš darbo atleido 2024 m. vasario 29 d. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
5. Tvirtino, jog ieškovė atsakovui darbo užmokestį išmokėdavo laiku (kartą per mėnesį, atsižvelgiant į atsakovo prašymą) ir net avansu, todėl atsakovo atleidimo iš darbo dieną, atėmus visas atsakovui priklausančias išmokėti pinigines lėšas (darbo užmokestį, komandiruotpinigius, už nepanaudotas atostogas ir t.t.) buvo likusi 204,17 Eur permoka.
6. Nurodė, jog nesutinka su Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. DGKS-3372 darbo byloje Nr. APS-111-8935/2024 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti iš ieškovės atsakovui 2 349,15 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 187,37 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių), 93 Eur dienpinigių, 1 000 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki DGK Sprendimo priėmimo dienos (2024 m. gegužės 9 d.) (neatskaičius mokesčių).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės UAB „Freiras“ ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (dėl permokos grąžinimo) atsakovui S. B. atsisakė priimti.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pareikštu ieškinio reikalavimu kelia darbo ginčą dėl permokos grąžinimo iš darbuotojo, su kuriuo darbo teisiniai santykiai yra jau pasibaigę, įvertinęs tai, jog ieškovė išskaitas iš atsakovui priklausiusio darbo užmokesčio turėjo teisę atlikti iki pastarojo atleidimo iš darbo dienos, taip pat atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, sprendė, kad, darbuotoją atleidus iš darbo, ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, pasirinkus teisėtą pagrindą dėl galimai nepagrįstai išmokėtų išmokų išieškojimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas nelaikytinas darbo ginču, nagrinėjamu pagal darbo proceso nuostatas.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės neginčija DGK 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo, t. y. sprendimu atsakovui priteistų darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigių, netesybų, o prašo iš buvusio darbuotojo priteisti darbo užmokesčio ar kitokių su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų permoką, kurią atliko dėl savo kaltės.
10. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra naujas, savarankiškas reikalavimas, o ne minėto darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tąsa, todėl šis jos reikalavimas negali būti nagrinėjamas darbo bylų nagrinėjimo teisme tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Freiras“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7039-1000/2024 ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
12. Pažymi, kad ieškinyje nurodyta, jog ieškinys yra teikiamas nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu.
13. Nurodo, kad atsakovo permoka ieškovei susidarė dėl to, kad, atsakovui dirbant, jis buvo komandiruojamas darbui į užsienį ir buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, tad ieškovė atsakovui dienpinigius ir darbo užmokestį mokėdavo avansu.
14. Apeliantės teigimu, permoka susidarė dėl ieškovę ir atsakovą siejusių darbo santykių, todėl prašė šį individualų darbo ginčą išspręsti iš esmės. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys yra darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tąsa.
15. Pažymi, kad apeliantė nesutinka su darbo ginčų komisijos išvada dėl egzistuojančio iš darbo santykių kylančio atsakovo įsiskolinimo ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
17. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (dėl permokos grąžinimo) atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti iš esmės tarp jos ir darbuotojo kilusį darbo ginčą bei priteisti iš atsakovo 204,17 Eur darbo užmokesčio permoką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pareikštu ieškinio reikalavimu kelia darbo ginčą dėl permokos grąžinimo iš darbuotojo, su kuriuo darbo teisiniai santykiai yra jau pasibaigę, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė iš esmės neginčija DGK Sprendimo, sprendė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nelaikytinas darbo ginču, nagrinėjamu pagal darbo proceso nuostatas, o yra naujas, savarankiškas reikalavimas, bet ne minėto darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tąsa, todėl šis ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas darbo bylų nagrinėjimo teisme tvarka.
20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ieškinyje nurodė, jog nesutinka su DGK Sprendimu dėl egzistuojančio iš darbo santykių kylančio atsakovo įsiskolinimo ieškovei; permoka susidarė dėl ieškovę ir atsakovą siejusių darbo santykių, todėl ieškinys yra darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tąsa. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, šiuos apeliantės argumentus laiko pagrįstais.
21. DK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčai – tai darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
22. Vadovaujantis DK 220 straipsniu, visi iš darbo santykių kylantys ginčai, išskyrus įstatyme tiesiogiai numatytas išimtis, turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Į teismą galima kreiptis tik nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis).
23. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilęs darbo ginčas buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos, 2024 m. gegužės 9 d. priimant Sprendimą darbo byloje Nr. APS-111-8935/2024, kuriuo atsakovo prašymas tenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 2 349,15 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 187,37 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių), 93 Eur dienpinigių, 1 000 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024 m. gegužės 9 d.) (neatskaičius mokesčių). Iš DGK Sprendimo turinio matyti, jog ieškovė savo nesutikimą su atsakovo prašymu taip pat grindė tuo, jog atsakovo atleidimo iš darbo dieną, atėmus visas atsakovui priklausančias išmokėti pinigines lėšas, buvo likusi 204,17 Eur permoka.
24. Pažymėtina, jog iš ieškinio turinio ir ieškovės nurodyto reikalavimo priteisti darbo užmokesčio permoką, galima spręsti, jog ieškovė, nesutikdama su DGK Sprendimu, iš esmės ir ginčija Sprendimu priteistas pinigines sumas (darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dienpinigius ir kt.), nurodydama, kad, nutraukus su atsakovu Darbo sutartį ir su juo atsiskaičius, susidarė darbo užmokesčio permoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti pinigų suma (permoka) neabejotinai yra susijusi su šalių darbo teisiniais santykiais ir, atsižvelgus į tai, jog ieškovės argumentas dėl permokos susidarymo buvo nurodytas ir DGK nagrinėjant šį darbo ginčą išankstine neteismine tvarka, ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra susijęs su DGK išnagrinėtu šalių darbo ginču. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas nelaikytinas darbo ginču, o nauju, savarankišku reikalavimu.
25. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir tai, kad šiuo metu tarp šalių darbo santykiai yra pasibaigę, nes, kaip minėta nutarties 21 punkte, darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, rangovas šio kodekso 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 213 straipsnio 3 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, tačiau šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (dėl permokos grąžinimo), netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimo klausimą bei CPK XX skyriaus normas, reglamentuojančias darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, ir be pagrindo atsisakė priimti ieškinį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (dėl permokos grąžinimo) priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės UAB „Freiras“ ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (dėl permokos grąžinimo) priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.