- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2S-1039-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03189-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- T., T. M.
- Atsakovas
- L. J., S. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. (T.) M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. patikslintą ieškinį atsakovams L. J., S. B. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas iš atsakovų L. J. ir S. B. solidariai priteisti 16 500 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neareštavus atsakovų turto, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo suma yra pakankamai didelė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, atsakovai elgiasi nesąžiningai, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturi piniginių lėšų grąžinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
3. Nusprendė, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas.
4. Pažymėjo, jog duomenų apie atsakovų nesąžiningumą ieškovas bylai nepateikė.
5. Nurodė, jog pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeistas proporcingumo principas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina tai, jog jie apgaulės būdu gavo labai didelę pinigų sumą už monetą, kuri, kaip vėliau nustatė ekspertizė, padirbta. Atsakovai iš pradžių žinojo, kad tiek moneta netikra, tiek jos tikrumą patvirtinanti Rusijos eksperto išvada netikra, bet siekdami sau didelės turtinės naudos šį faktą nuo ieškovo nuslėpė. Taikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeistas šalių lygiateisiškumas, proporcingumo principas.
8. Siekdami išvengti atsakovams nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovai gali dėti aktyvias pastangas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas L. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, jog ieškovas nei savo prašyme, nei atskirajame skunde iš viso nedėsto jokių aplinkybių ar argumentų ir neprideda įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovų veiksmų, turtinės padėties ar kitų aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, nuspręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
14. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina sąlyga – ieškinio prima facie (preliminarus, tikėtinas) pagrįstumas nagrinėjamu atveju egzistuoja. Ieškovas pareikštu ieškiniu yra pasirinkęs galimą jų galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – prašo iš atsakovų solidariai priteisti skolą, pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Tai, ar ieškovo reikalavimai bus patenkinti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl to turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės. Šios sąlygos egzistavimas atskiruoju skundu nėra ginčijamas.
17. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovų nuosavybės teises į jų valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas bendros 16 500 Eur sumos, uždraudžiant jiems šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti kitiems (tretiesiems) asmenims. Ieškovas prašymą motyvavo atsakovų nesąžiningais veiksmais, t. y. tikslingu siekiu išvengti atsiskaitymo su ieškovu ir motyvu, jog teismo proceso metu gali dėti nesąžiningas pastangas, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas.
18. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
19. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis ir argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
20. Asmens, kuriam prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu bylai nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019 ir kt.).
21. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį.
22. Paminėtina tai, kad asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo tik hipotetines prielaidas apie atsakovų tikėtinus nesąžiningus veiksmus, jų nepagrįsdamas jokiais įrodymais. Pažymėtina, jog atsakovų finansinė padėtis savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia ne asmens, kuriam prašoma taikyti tokias priemones, turtinės padėties ir jam pareikšto ieškinio reikalavimo dydžio santykis ar, juo labiau, ne galimas jo nemokumo proceso iniciavimas ateityje, bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti ir (ar) atliekami veiksmai, nukreipti į turto masės ar jo vertės sumažinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-554-464/2021). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, apie tai jau ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
24. Pritartina atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, kad ieškovas nepateikė jokios informacijos apie atsakovų ketinimą perleisti turtą ar kitokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovų realų, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo iš jos turto (CPK 178 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai procesinė išimtis, kuri negali būti grindžiama vien abstrakčiais, neišsamiais ar neįrodytais teiginiais apie galimą nesąžiningą atsakovų elgesį. Įtarimai dėl tariamos apgaulės parduodant monetą savaime nepatvirtina realios grėsmės, jog atsakovai siekia išvengti būsimo sprendimo įvykdymo. Minėta teismų praktika aiškiai nustato, kad tik esant pagrįstai rizikai, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas dėl atsakovų nesąžiningumo ar turto paslėpimo, galima taikyti tokias priemones. Šiuo atveju nenurodyta jokių atsakovų veiksmų, kurie rodytų jų ketinimą slėpti turtą, jį perleisti ar kitaip vengti atsakomybės. Galiausiai, būtina laikytis šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų – negalima vienašališkai varžyti atsakovų teisių, kai nėra pateikta pakankamai įtikinamų, faktais grįstų duomenų apie realų atsakovų ketinimą mažinti ar kitaip bloginti turtinę padėtį. Vien deklaratyvūs teiginiai apie tariamą apgaulę nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias procesines priemones. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kurie pagrįstų teiginius, jog atsakovai ketina slėpti, perleisti ar įkeisti turtą siekdami išvengti galimo nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tokie spėjimai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais faktais. Taigi ieškovas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nei įrodymais, nei konkrečiais faktais apie atsakovų nesąžiningą elgesį, kuris galėtų sukelti realią grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui.
25. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje susiklosčiusią situaciją ir skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas, nenustačius grėsmės sprendimo įvykdymui.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad, atsisakydamas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, tinkamai įvertino įrodymus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.