Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Egmila“ direktoriaus E. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo patvirtinimo ir kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir J. M. prašymus dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Egmila“ nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Egmila“ iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas UAB „Egmila“ restruktūrizavimo planas, kuriam pritarė UAB „Egmila“ kreditoriai 2023 m. birželio 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime.

2. Teisme 2024 m. kovo 29 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašymas netvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Egmila“ patikslinto restruktūrizavimo plano, nutraukti RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo bylą ir išspręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

26. 2025 m. gegužės 7 d. RUAB „Egmila“ pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad RUAB „Egmila“ didina užsakymus iš Europoje veikiančių klientų, šiuo metu tęsiamos darybos dėl sutarčių sudarymo su bendrovėmis AB HISK, Kauno keliai UAB, Telšių keliai UAB, Tilsta UAB. Teismui pateikta 2024 m. RUAB „Egmila“ pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad RUAB „Egmila“ 2024 m. veikė pelningai, nors palyginus daugelis kitų sunkvežimių remonto sektoriaus įmonių 2024 m. veikė nuostolingai. Per laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 iki 2025 m. kovo 31 d. RUAB „Egmila“ gavo 32 841 Eur pajamų, ir patyrė 51 373 Eur išlaidų, kas lėmė 18 532 Eur nuostolį. Sezoniškumas yra būdingas RUAB „Egmila“ veiklai. Be to, už 2025 m. sausio- balandžio mėn. atliktus didelės apimties darbus PVM sąskaitos faktūros bus išrašytos 2025 m. gegužės mėn. ir tik po to bus gautos pajamos. Didžiąją sąnaudų dalį sudarė darbuotojams mokamas darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos. Siekdama padengti einamųjų mokesčių įsiskolinimą VMI ir sudaryti taikos sutartį RUAB „Egmila“ kreipėsi į hipotekinį kreditorių R. E. IĮ RIM dėl sutikimo įkeisti hipotekos objektą antriniu įkeitimu VMI reikalavimui užtikrinti. Derybų metu kreditorius R. E. IĮ RIM pasiūlė suteikti paskolą RUAB „Egmila“ 53826,36 Eur einamųjų mokesčių kreditoriui VMI prie LR FM padengimui. RUAB „Egmila“ susitarimui su R. E. IĮ RIM įforminimui ir vykdymui reikalingas papildomas laikas.

Motyvuojamoji dalis

Restruktūrizavimo byla nutrauktina, bankroto bylą atsisakytina kelti

31. Pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktą teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių. JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių. Tai reiškia, kad pagal įstatymo nuostatas restruktūrizavimo procesas iš esmės yra negalimas, jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nemoka mokesčių. Taigi, veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

32. Lietuvos apeliacinio teismo yra pažymėta, kad JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas turėtų būti taikomas tada, kai įmonė akivaizdžiai nevykdo (ir negali įvykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju yra aktualu ne tik nustatyti visų ar dalies mokesčių nesumokėjimo faktą, bet svarbu įvertinti ir galimybes pasiekti susitarimą su mokesčių administratoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1098-553/2021). JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad einamieji juridinio asmens mokėjimai yra visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka. JANĮ 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus; einamieji mokėjimai gali būti išieškomi CPK, MAĮ ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Einamaisiais mokėjimais pagal JANĮ 2 straipsnio 2 dalį laikomi visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus MAĮ nustatyta tvarka. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje einamieji mokėjimai pirmiausiai yra siejami su juridinio asmens po restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdoma ūkine komercine veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-174-910/2024).

33. Taip pat paminėtina, kad restruktūrizavimo procesas yra grindžiamas idėja, kad įmonė, suteikus jai tam tikrą pagalbą, sugebės savarankiškai sėkmingai tęsti ūkinę komercinę veiklą ir konkuruoti rinkoje po restruktūrizavimo proceso. Tačiau itin svarbu, kad viso restruktūrizavimo proceso metu restruktūrizuojama įmonė privalo vykdyti ūkinę komercinę veiklą, t. y. gauti pajamas ir mokėti einamąsias įmokas. Be to, restruktūrizavimo procese įmonė iš esmės turėtų vykdyti efektyvesnę ūkinę komercinę veiklą negu iki šio proceso pradžios. Restruktūrizavimo procesas yra nukreiptas į ilgalaikį įmonės mokumo atkūrimą, suteikiant jai galimybę šiam procesui pasibaigus sėkmingai konkuruoti rinkoje. Jis neturi būti naudojamas kaip pavienių finansinių sunkumų sprendimo būdas ir nėra pagalba vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

35. Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plano matyti, kad buvo planuojama pirmais restruktūrizavimo plano vykdymo metais mokėjimus kreditoriams vykdyti lygiomis dalimis kas pusmetį, pradedant 2 restruktūrizavimo plano vykdymo metais – kas ketvirtį, mokėjimus atliekant iki ataskaitinio ketvirčio pabaigos, grafike metams numatytą sumą išskaidant lygiomis dalimis. 1 metais buvo planuojama padengti 36 000 Eur sumą antros eilės kreditoriams, 2 metais – 102 000 Eur, 3 metais – 120 000 Eur, ketvirtaisiais metais – 420 000 Eur sumą hipotekiniams kreditoriams ir 50 569 Eur sumą antros eilės kreditoriams, viso per restruktūrizavimo laikotarpį buvo planuojama padengti 420 000 Eur hipotekiniams kreditoriams ir 308 569 Eur antros eilės kreditoriams. RUAB „Egmila“ numatytas prognozinis išlaidų biudžetas plano vykdymo laikotarpiui siekė 71 335 Eur, t. y. 70 000 Eur bendroms įmokoms, o 1 335 Eur suma numatyta VSDFV įmokoms pagal grafiką. Prognoziniame išlaidų biudžeto plane mokesčiams numatyta mėnesio suma – 2 200 Eur. Kaip matyti iš restruktūrizavimo plano 4.12 dalies, kurioje pateiktos prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos, pirmaisiais restruktūrizavimo metais planuotos pardavimo pajamos turėjo sudaryti 812 000 Eur, antraisiais – 958 160 Eur, trečiaisiais – 1 101 884 Eur, ketvirtaisiais - 1 234 110 Eur.

36. 2025 m. vasario 26 d. atsakovė teismui pateikė restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitą, balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytus pagal 2024-12-31 apskaitos duomenis. Restruktūrizavimo plano ataskaitoje nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi patvirtintas planas nevykdomas, t. y. mokėjimai pagal plane numatytą grafiką nėra atliekami.

37. Iš 2024 m. gegužės 16 d. UAB ,,Egmila” kreditorių susirinkimo patvirtinto restruktūrizavimo plano pakeitimo matyti, kad keičiamos šios plano dalys: kreditorių sąrašas, jų grupės ir reikalavimų sumos, kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis ir trukmė, prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos, balansai. Pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą antros eilės kreditoriai pirmuosius skolos dengimus turėjo gauti pirmąjį restruktūrizavimo proceso pusmetį, tačiau pakeitus planą jų reikalavimų tenkinimas numatytas tik antraisiais restruktūrizavimo metais. Taip pat pakito kreditorių eilėms skirtų sumų dydis. Iš prognozuojamų pinigų srautų ir balanso matyti, kad pakito per vienerius metus gautinos sumos, turto dydis, padidėjo su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Lyginant teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą ir plano pakeitimą, matyti, kad plano paveikiamų kreditorių sąrašas 2023 m. rugsėjo 28 d. duomenimis padidėjo iki 850 952,26 Eur, tačiau atsakove netikslina restruktūrizavimo plano dalies, susijusios su veiklos pajamomis, planuojamu uždirbti grynuoju pelnu (patikslintoje pinigų srautų ataskaitoje nurodomas analogiškas grynasis pelnas: 1 metais – 1 446 Eur; 2 metais – 57 145 Eur; 3 metais – 101 953 Eur, 4 metais – 138 652 Eur).

38. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad RUAB „Egmila“ pajamos 2023 m. siekė 390 818 Eur, 2024 metais įmonė gavo 386 183 Eur pajamų. Įmonės mokėjimai nuo restruktūrizavimo pradžios iki 2025 m. birželio 4 d. iš viso sudarė 93 750,58 Eur (J. M. pervesta – 163,14 Eur, VMI prie LR FM – 50934, 21 Eur, VSDFV – 42 653,23 Eur.

39. Kreditorės VMI prie LR FM pareiktais duomenimis, restruktūrizavimo plane numatytos įmokos VMI prie FM nebuvo sumokėtos. 2025-06-11 duomenimis, RUAB „Egmila“ turi 54 426,32 Eur dydžio nesumokėtų einamųjų mokesčių įsiskolinimą kreditoriui VMI prie FM, susidariusį nuo 2024 m. balandžio 26 d. (seniausios prievolės atsiradimo data). Taip pat nebuvo sumokėtos restruktūrizavimo plane numatytos įmokos. 2025 m. balandžio 24 d. duomenimis įmonės įsiskolinimas šiam kreditoriui sudarė 37 662,94 Eur pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą.

40. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turi einamųjų mokesčių skolą kreditoriui VMI prie FM, einamųjų mokesčių skola susidariusi nuo 2024 m. balandžio 26 d., t.y. daugiau nei prieš metus. Įmonės gaunamos pajamos daugiau nei tris kartus mažesnės, nei buvo numatyta restruktūrizavimo plane (2023 m. planuota gauti 812 000 Eur pajamų, o gauta 390 818 Eur, 2024 m. gauta 386 183 Eur pajamų, nors planuota 958 160 Eur). Per pirmus ir antrus restruktūrizavimo metus įmonė planavo padengti 138 000 Eur įsiskolinimus antros eilės kreditoriams, tačiau faktiškai atsakovė numatytos sumos kreditoriams nesumokėjo, atsakovės pateiktas atliktų mokėjimų kreditoriams sąrašas patvirtina, kad atsakovė dengė einamuosius mokesčius VMI prie LR FM, VSDFV, skola pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą VMI prie LR FM nebuvo dengiama (RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.).

41. Teismo vertinimu, byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nevykdo patvirtinto restruktūrizavimo plano. Pažymėtina, kad pati atsakovė patvirtino, jog einamieji mokesčiai nebuvo mokami JANĮ ir restruktūrizavimo plano nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad konkrečiu atveju nustačius, jog atsakovė nemoka einamųjų mokesčių daugiau kaip 4 mėn., yra susidariusi žymi nesumokėtų mokesčių skola (51 426,32 Eur), nustatytos aplinkybės atitinka JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje numatytas sąlygas, kuomet restruktūrizavimo byla turėtų būti nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad RUAB „Egmila“ ir kreditorių prašymu sudaryti taikos sutartį, atsakovei buvo suteiktas pakankamai ilgas laikotarpis atstatyti restruktūrizavimo plano vykdymą, tačiau atsakovė restruktūrizavimo plane numatytų tikslų neįgyvendino, taikaus susitarimo su VMI prie LR FM ir kitais kreditoriais nepasiekė. Taip pat, nors teismas ne kartą buvo įpareigojęs pateikti duomenis, atsakovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ateityje, net ir pakeitus restruktūrizavimo planą, atsakovė gaus finansavimą ar sugeneruos pakankamai pajamų savo įsipareigojimas įvykdyti per restruktūrizavimo plane numatytą laikotarpį.

42. Pažymėtina, kad vertinant restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus, matyti, kad jie yra susiję su netinkama restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūra bei jo vykdymu (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), netinkamu mokestinių prievolių vykdymu (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir restruktūrizavimo proceso tvarkos nesilaikymu (galutinės restruktūrizavimo ataskaitos nepateikimas) (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ypač reikšmingas restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas yra mokestinių prievolių nevykdymas (nemokėjimas visų ar dalies mokesčių), kuris rodo, kad vykdant restruktūrizavimo procesą juridinis asmuo privalo tinkamai vykdyti visus mokestinius įsipareigojimus.

43. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nustačius ilgalaikį einamųjų mokesčių nemokėjimo faktą, aplinkybes, kad įmonė generuoja daugiau nei tris kartus mažesnes pajamas, nei buvo numatyta restruktūrizavimo plane, atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų, kad įmonė yra pajėgi toliau efektyviai tęsti restruktūrizavimo procesą, yra pagrindas netvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimo ir nutraukti restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 - 4 punktuose nustatytais pagrindais.

Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų

44. Teismas pažymi, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-823/2019).

45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

46. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

47. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1167-577/2023).

48. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateikto 2024 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtas 2024 metais iš viso sudarė 1 225 489 Eur (ilgalaikis turtas – 343 149 Eur, trumpalaikis turtas – 882 132 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 176 980 Eur. Iš 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 386 183 Eur, grynasis pelnas sudarė 21 083 Eur. Pateiktas pardavimo operacijų sąrašas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio1 d. iki 2025 m. birželio 12 d. patvirtina, kad minėtu laikotarpiu pardavimo pajamos sudarė 148 770,45 Eur.

49. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus finansinius duomenis, įrodymus apie vykdomą įmonės ūkinę veiklą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad priimtas sprendimas nutraukti restruktūrizavimo bylą atsakovei dėl netinkamai JANĮ ir restruktūrizavimo plano vykdymo, pripažįsta, kad bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, jog atsakovė susiduria su finansiniai sunkumais, laiku nevykdo mokestinių prievolių valstybei, yra skolinga kitiems įmonėms kreditoriams. Tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovės turimas turtas neviršija jos turimų finansinių įsipareigojimų, taip pat, teismo vertinimu, pateikti duomenys apie įmonės gyvybingumą – vykdomos sutartys bei gaunamos pajamos, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė veiklą vykdo bei turi realias galimybes likviduoti įsiskolinimus kreditoriams ateityje (yra gyvybinga) (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, realiai veiklą vykdančiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, tokia situacija, kuomet gyvybingas verslo subjektas pašalinimas iš rinkos, neužtikrintų teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerintų jų finansinės padėties, bei neužtikrintų nemokumo įstatymu keliamų tikslų įgyvendinimo. Pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgus į JANĮ nustatytą reguliavimą bei paties bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, laikomasi nuostatos, kad bankroto procesas turi būti taikomas tik tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl iškeliant bankroto bylą, svarbu ir būtina išsiaiškinti, ar bendrovė iš tikrųjų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį(Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, ir bankroto byla gali būti keliama tik tada, kai išanalizavus visus įrodymus teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo ir galimybės jį atkurti nebuvimo. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

50. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismo aptarti atsakovės duomenys patvirtina, kad atsakovė nors ir turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau mokesčių įsiskolinimai mokami, turi turto, yra gyvybinga ir veikianti rinkoje įmonė, kurios veikla generuoja pajamas, išlaikomos darbo vietos, todėl teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės būklė šiuo metu atitinka nemokumo sąvoką, apibrėžtą JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Tai savo ruožtu leidžia spręsti apie JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą buvimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 114 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Netvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Egmila“ restruktūrizavimo plano pakeitimų.

Nutraukti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egmila“ restruktūrizavimo bylą.

Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egmila“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.