Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos K. G. prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir išduoti leidimą priimti palikimą globotinės vardu, suinteresuoti asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi reikėjo parengti dokumentus palikimui priimti, todėl ir buvo praleistas terminas palikimui priimti. Ginčo dėl palikimo nėra. Pareiškėjos duomenimis palikėjai neturėjo kreditorinių įsipareigojimų, todėl priėmus palikimą globotinės teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Išvadą teikanti institucija,- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius, nurodė, kad sutinka jog būtų atnaujintas terminas palikimui priimti ir išduotas teismo leidimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9888-1042/2020, neveiksnios tam tikrose srityse S. B. globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja K. G., (4-5 b.l.) Iš gimimo liudijimo ir medicininių mirties liudijimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. B. motina I. B.,o (duomenys neskelbtini) mirė S. B. tėvas P. B.,( 6, 25 b. l.). S. B. yra mirusių I. B. ir P. B. dukra (3. b. l). Šiaulių rajono savivaldybės notarė Vykinta Jokantaitė –Birbilienė 2019-08-08 liudijime nurodė, kad I. B. palikimą priėmė sūnus A. B. (17 b. l.) bei 2019-08-08 liudijime nurodė, kad P. B. palikimą priėmė sūnus A. B. (26 b. l.).

P. B. vardu yra registruotas ratinis traktorius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), modelis VTZ T-25A, ID kodas: (duomenys neskelbtini) (8 b. l.), transporto priemonė MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), reg. liudijimo Nr. išd. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.), transporto priemonė VW GOLF D.3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (7, b. l.).

Iš 2021-03-09 Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad I. B. vardu yra registruotas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (10-12 b. l.)

Iš 2021-03-09 Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad I. B. vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais adresu: (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (27-29 b. l.)

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 str. 1 d.). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, byloje nustatyta, kad duomenų apie tai, jog atnaujinus pareiškėjai įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.56 straipsnį neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs šioje srityje asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu. Jeigu rūpintojas šio sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą priimti palikimą gali duoti teismas. Taigi teismo leidimas pagal įstatymą reikalingas tik tuo atveju, jei rūpintojas neduoda sutikimo ribotai veiksniam tam tikroje srityje sutikimo priimti palikimą. Tačiau teismo leidimas reikalingas visais atvejais, kai globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 str. 3 d.). O priėmus palikimą globotinio vardu palikimą, į kurį reikalavimus yra nukreipę palikėjo kreditoriai, gali sumažėti globotinio turtas ar būti suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Iš CK 3.240 straipsnio 2 dalies matyti, kad, sudarydamas sandorius, globėjas turi veikti ne savo nuožiūra ir ne savo ar kitų asmenų interesais, o būtent išskirtinai globotinio interesais, todėl ketinamas sudaryti sandoris ne tik neturi prieštarauti globotinio interesams, bet turi būti jam naudingas (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Todėl spręstina, kad dėl palikimo priėmimo neveiksnaus tam tikroje srityje vardu reikalingas teismo leidimas.

Pagal CK 5.52 straipsnį, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Nagrinėjamoje byloje nėra informacijos apie palikėjų P. B. ir I. B. kreditorius, tačiau jiems esant palikimas neveiksnaus asmens vardu priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Atsižvelgiant į tai, jog palikimas priimamas neveiksnios paveldėjimo teisiniuose santykiuose S. B. vardu, siekiant apsaugoti jos teises ir teisėtus interesus, nenustatyta, kad šio sandorio sudarymas sumažintų jos turtą ar apribotų daiktines teises į jį, pareiškėjai išduotinas leidimas priimti palikimą neveiksnios tam tikrose srityse S. B. vardu (CPK 582 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244 str. 3 d., 5.56 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai globėjos K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui po globotinės motinos I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Atnaujinti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai globėjos K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui po globotinės tėvo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Leisti K. G., a. k(duomenys neskelbtini) priimti neveiksnios tam tikrose srityse globotinės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jos motinos I. B. a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties ir po jos tėvo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.