Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-17 · Civilinė byla Nr. 2A-9-198/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
2A-9-198/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas
UAB "Aulaukis"
Ieškovas
K. J.
Trečiasis asmuo
M. S.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-9-198/2015

Kristina Serdiukienė Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00220-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 121.21;16.2.1;16.2.4;17.7;44.1;44.2.4.2;44.5.2.16; 44.8;116.1;16.2.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB "Aulaukis" ir ieškovo K. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-176-911/2014 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui UAB „Aulaukis“, trečiajam asmeniui M. S. dėl neturtinės žalos, padarytos darbuotojui sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Aulaukis“ 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 % procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-11 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ko pasėkoje buvo sužalota jo sveikata ir neteko 85 % darbingumo. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, surašytame 2011-08-26, konstatuota, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis yra: netinkamas darbo aukštyje organizavimas ir vykdymas; pažeisti „Darboviečių įrengimo statybvietėse“ nuostatų 37.2 punkto reikalavimai; pažeistas reikalavimas išduoti apraišus, apsaugančius darbuotoją nuo kritimo; pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d. reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui 140 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 140 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 120 Lt teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo. Taip pat priteisė iš atsakovo 3 800 Lt žyminį mokestį, 79,38 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl eksperto kelionės išlaidų apmokėjimo, 150,22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Nustatė, kad 2006-06-28 darbo sutartimi Nr. 356 ieškovas K. J. priimtas dirbti į UAB „Aulaukis“ montuotoju. Atsakovas pagal su UAB sveikatingumo centru „Radnyčėlė“ 2011 m. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 20110609-1 atliko pastato, esančio V. K. g. 45, Druskininkai, langų, vitrinų, lodžijų ir durų gamybos bei montavimo darbus. Atsakovo direktoriaus 2011-07-25 įsakymu Nr. 753 atsakingu už darbų vykdymą ir objektinių darbų įforminimą, už saugos ir sveikatos taisyklių laikymąsi vykdant darbus sveikatingumo centre „Ratnyčėlė“ bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą objekte buvo paskirtas atsakovo Statybos ir montavimo padalinio vadovas M. S., o darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymosi kontrolė pavesta gamybos vadovui V. K.. 2011-08-08 atsakovo įsakymu Nr. 768 į komandiruotę Druskininkų m. 2011 m. rugpjūčio 8-12 d. komandiruoti D. D., M. K., V. L. ir K. J.. Atsakovas parengė „Sanatorijos pastato PD3P rekonstrukcijos V. K. g. 45, Druskininkuose langų ir durų iš aliuminio profilių montavimo technologinę kortelę“, su kuria pasirašytinai ieškovas supažindintas 2011-05-30. Kortelėje aprašytas langų ir durų montavimo darbų eiliškumas, tačiau nenumatytas demontavimo darbų eiliškumas. 2011-05-30 atsakovo gamybos vadovas V. K. išdavė paskyrą-leidimą darbų atlikimui - langų ir durų montavimo darbams V. K. g. 45. Pagal paskyrą – leidimą buvo nustatyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, nepriklausomai nuo atliekamo darbo – galimas montuojamo gaminio ar atskirų detalių kritimas iš aukščio, galimas montuotojo kritimas iš aukščio, todėl prieš darbų pradžią būtina įvykdyti numatytas priemones, t.y. iki darbų pradžios aptverti pavojingas zonas, įrengti apraišų pritvirtinimo vietas dirbant antrame aukšte, išduoti apsaugas nuo kritimo iš aukščio (apraišus), apsauginius šalmus su dirželiu ir supažindinti montuotojus su apraišų pritvirtinimo vietomis. Ieškovas bei kiti komandiruoti darbui Druskininkų m. darbuotojai su darbo sąlygomis supažindinti bei apsauginiai šalmai išduoti pasirašytinai. Teismas nenustatė, kad ieškovui bei kitiems montuotojams pasirašytinai buvo išduoti apsauginiai apraišai.

2011-08-10 ieškovas K. J. ir V. L. demontavo III aukšto langų viršutinių dalių stiklo paketus, o 2011-08-11 pradėjo II aukšto langų stiklo paketų viršutinių dalių demontavimo darbus. K. J. antrojo aukšto balkone užlipo ant pastatomų 1 m aukščio kopėčių antros pakopos ir akumuliatoriniu atsuktuvu atsuko ir nuėmė lango viršutinės dalies stiklo paketo (1580×290×38 mm) apatinę, šoninę ir viršutinę prispaudimo prie rėmo lystes, išėmė viršutinį stiklo paketą ir padavė jį šalia stovėjusiam V. L.. V. L. paėmė stiklo paketą ir pro balkono duris įnešė į patalpą. Tuo metu apatinės lango dalies stiklo paketas (1580×1950×38 mm), kuris viršuje buvo prispaustas prie rėmo ta pačia lyste kartu su išimtu viršutiniu stiklo paketu, o ją nuėmus liko nepritvirtintas, ir kadangi nebuvo prispaustas prie rėmo ir šoninėmis lystėmis, virto ant kopėčių stovėjusio K. J. ir jį kartu su kopėčiomis nustūmė nuo neaptverto balkono, K. J. krito iš 8 metrų aukščio ant grunto. Ieškovui apsauginiai apraišai neišduoti, apraišų tvirtinimo vietos balkone neįrengtos, langų montuotojo darbo kritimo iš aukščio rizikos veiksnys neįvertintas. Atsakovė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašė, jo neskundė, pateikė nesutikimą su akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis. Po nelaimingo atsitikimo policijos darbuotojai išsivežė kopėčias, o darbuotojai su STOP juosta aptvėrė balkonų angas.

Ieškovui nuo 2012-12-09 nustatytas 85 procentų netektas darbingumo lygis. Jam diagnozuotas stuburo L1 slankstelio kompresinis skeveldrinis lūžimas su dislokacija; dešinio raktikaulio lūžimas. VšĮ Kauno klinikos 2011-08-11 ieškovui buvo atlikta stuburo operacija - susukti 6 sraigtai, įdėti 2 strypai; pašalintos skeveldros iš stuburo kanalo. Po operacijos skirti analgetikai, infuzinė terapija, kineziterapija, masažas, elektrostimuliacija. 2011-08-19 ortopedai-traumatologai atliko dešinio raktikaulio osteosintezę. VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje ieškovas gydėsi nuo 2011-08-25 iki 2011-12-02, joje ieškovui diagnozuotos komplikacijos, kojų paraplegija, neurogeninis dubens organų veiklos sutrikimas. Po įvykio ieškovas nevaldo kojų, negali judėti, pats apsitarnauti, savarankiškai šlapintis ir tuštintis. Ieškovą VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje konsultavo psichoterapeutas, dėl jautrumo, nerimo skirti raminantys medikamentai. Nuo 2012-02-09 iki 2012-02-20 ieškovas gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninės Neurologijos I skyriuje, gydymo metu diagnozuota kojų paraplegija su dubens organų funkcijos sutrikimu, dėl ko ieškovui skirti vaistai, masažai. 2012-02-22 iki 2012-03-17 ieškovas gydėsi VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninėje“, gydymo metu diagnozuota liga, kurios kodas T09.3, juosmeninė mielopatija, vangi kojų paraplegija, pilnas dubens organų funkcijos sutrikimas, retencinio tipo. Ieškovas skundžiasi skausmo epizodais klubų srityje, kojų nevaldymu, pilvo raižymo epizodais, padidintu kojų ir rankų prakaitavimu, galvos skausmo dešinio smilkinio srityje epizodais, judėjimo ir apsitarnavimo sutrikimu, dubens organų veiklos sutrikimu.

„Sanatorijos pastato PD3P rekonstrukcijos V. K. g. 45, Druskininkuose langų ir durų iš aliuminio profilių montavimo technologinėje kortelėje skyriuje „Darbuotojų sauga, priešgaisrinė sauga, aplinkosauga“ numatytos kolektyvinės apsaugos priemonės – aptvarai dirbant 1,3 m ir didesniame aukštyje, nebuvo įrengtos. M. S. parodė, kad jam 2011-08-08 duodant užduotis montuotojams, pastato pusėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo atitvarai – buvę seni balkonų turėklai, kurie įvykio dieną jau buvo išmontuoti, pastolių nebuvo, pastoliai buvo sumontuoti tik kitą dieną po nelaimingo atsitikimo. Balkonas demontuojant langą nebuvo aptvertas, montuojant langus pirminio jų montavimo laiku aprašų tvirtinimo vietos balkonuose nebuvo įrengtos, nes angos buvo užstatytos pastoliais. Taip pat nurodė, jog jam (M. S.) darbuotojai nepasakė, kad nebėra atitvarų, kad yra išmontuoti balkonų turėklai. Nemano, kad jo pareiga buvo pasidomėti kolektyvinėmis saugos priemonėmis. Liudytojas V. L. parodė, kad senų turėklų likučiai buvo tik 2011 m. gegužės mėnesį montuojant langus, tačiau atvykus į komandiruotę 2011 m. rugpjūčio mėnesį nei pastolių, nei senųjų turėklų jau nebebuvo, apraišus UAB „Aulaukis“ darbuotojai naudojo tik gegužės mėnesį montuodami langus fasadinėje pastato pusėje, o pastato pusėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, tiek montuojant, tiek demontuojant langus apraišai nebuvo naudojami. 2014-05-30 teismo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, kad, kai ieškovas nukrito, toje pastato pusėje balkonai nebuvo aptverti, apraišų jis ir ieškovas neturėjo, kadangi 2011-08-08 prieš jiems išvažiuojant iš Panevėžio į Druskininkus M. S. jaM liepė apraišus atnešti į kabinetą.

Atsiliepimas

Atsakovo, M. S. ir A. B. paaiškinimus, kad apsauginiai apraišai darbuotojams buvo išduoti anksčiau, juos darbuotojai turėjo nuolat ir laikė bendrovės automobilyje, kuriuo naudojosi V. L. ir K. J., paneigė ieškovo paaiškinimai, liudytojo V. L. parodymai, 2011-08-26 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys Nr. 2 – apraišų neišdavimas, bei 2012-10-24 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 70-1-00171-11 - nurodyti tyrimo metu surinkti duomenys; paties atsakovo elgesys, kad po nelaimingo atsitikimo bendrovėje yra pradėtas vesti žurnalas apie specialių apsaugos priemonių išdavimą, apsaugos priemonių numeracija, patikros atlikimas bei registracija. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad asmeninė apsaugos priemonė – apraišai - ieškovui buvo išduota pasirašytinai ir ją ieškovas turėjo turėti įvykio metu, tačiau tik dėl savo aplaidumo jos nenaudojo. Atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovui buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės –apsauginiai apraišai, tik apie tai nepažymėta 2011-05-30 paskyroje-leidime nesant tokios skilties, laikė nepagrįstais. Nurodė, kad atsakovas neparengė langų demontavimo instrukcijos, kurioje būtų numatytas saugus darbų eiliškumo atlikimas, todėl teismas sprendė, kad ieškovas K. J. nesant minėtos instrukcijos, jos reikalavimų pažeisti ir negalėjo. Nustatė, kad įvykio vietoje didysis apatinis stiklo paketas buvo sumontuotas netinkamai - nebuvo pritvirtintas šoninėmis laikančiomis metalinėmis plokštelėmis, dėl to K. J. išėmus laikančiąją plokštelę, jungiančią apatinį didįjį stiklo paketą su viršutiniu mažuoju stiklo paketu, didysis paketas liko iš viso nepritvirtintas ir virto. Montavimo klaida nebuvo pašalinta laiku, nors M. S. parodė, kad sumontavus langus, jis pats juos apžiūrėjo. Ieškovas K. J. klaidos nepastebėjo, o M. S. buvo atsakingas už atliktų darbų kokybę. Pažymėjo, kad 2011-08-26 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nurodytas aplinkybes laikė visiškai įrodytomis, jų atsakovas nepaneigė, o byloje esantys įrodymai patvirtino akte nustatytas nelaimingo atsitikimo kilimo aplinkybes bei priežastis. 2011-08-26 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nukentėjusįjį sužalojęs veiksnys nurodytas kritimas nuo balkono, veiksnio šaltinis – stiklo paketas, o nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis nurodyti atsakovo norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą pažeidimai. Teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai organizavo ir vykdė darbą aukštyje rekonstruojamame objekte, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad K. J. darbo vieta, asmeninės apsaugos priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad darbuotojai langų bei durų montavimo ir demontavimo darbus turėjo atlikti atvirose balkonų angose ir neįrengė kolektyvinių apsaugos priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio. Taip pat atsakovas neužtikrino, kad darbuotojams būtų išduotos asmeninės saugos priemonės - saugos diržų komplektai, kad iki darbų pradžios būtų įrengtos apraišų pritvirtinimo vietos dirbant antrame ir aukštesniuose aukštuose. Atsakovas darbų atlikimo metu nekontroliavo, kad darbai būtų atliekami naudojant saugos diržus, o nustatęs darbuotojų sąmoningą saugos darbe reikalavimų nesilaikymą, nenušalino darbuotojų nuo darbo. Teismas sprendė, jog atsakovas yra kaltas dėl sveikatos sužalojimo, todėl turi atlyginti padarytą žalą. Atsakovo kaltė pasireiškė netinkamu darbo proceso, susijusio su darbų sauga, įmonėje organizavimu. Atsakovas nesvarstė ir nesiėmė priemonių, jog objekte, kuriame yra atliekami pavojingi darbai, būtų nuolat asmuo, atsakingas už darbų saugą, kuris nuolat matytų atliekamų darbų situaciją, realiai galėtų užtikrinti darbų saugos laikymąsi ir iš karto operatyviai galėtų reaguoti į iškilusias problemas. M. S. buvo atsakingas už atliktų darbų kokybę, tačiau netinkamai sumontuotas langas buvo nepastebėtas. Atsakovo elgesį - neveikimą, teismas vertino kaip kaltu, pasireiškusiu dideliu neatsargumu, neveikiant taip, kaip įpareigoja norminiai aktai. Teismas sprendė, kad dėl įvykusios nelaimės taip pat yra ir dalis ieškovo kaltės, nes jis dėl įvykusios nelaimės buvo neatsargus – pradėdamas demontuoti stiklo paketą neįsitikino, kad jis yra pritvirtintas prie šoninių lysčių, nors jis turėjo didelę patirtį, atsakovo buvo vertinamas kaip geras darbuotojas. Be to, ieškovas matė, kad nėra balkonų atitvarų, tačiau jis tinkamai neįvertino galimos darbo rizikos, nors turėjo tai suprasti, tačiau apie tai neinformavo savo tiesioginio vadovo M. S.. Teismas ieškovo elgesį - pradedant darbus ir juos atliekant be asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų, kai tai yra būtina, laikė dideliu neatsargumu bei darbo drausmės pažeidimu, prisidėjusiu prie nelaimingo atsitikimo darbe kilimo.

Žemesnės instancijos teismas

Konstatavo, kad ieškovo sveikata sužalota negrįžtamai, byloje nėra duomenų apie ieškovo pasveikimo galimybes. Teismas vertino, jog ieškovo patirtas nelaimingas atsitikimas darbe sukėlė jam itin sunkius dvasinius išgyvenimus, didžiulį sukrėtimą, stiprią emocinę depresiją. Ieškovas patyrė ir nuolat patiria ne tik fizinį skausmą, dėl sužalojimų kylančias komplikacijas – uždegiminius vidaus organų procesus, dėl ko turi vartoti medikamentus, nuolat gydytis ligoninėje, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, kurie ieškovą lydės ir ateityje neapibrėžtą laiką. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, augina santuokoje su R. J. tris nepilnamečius vaikus D. J., gim. 1997 m., N. J., gim. 2002 m., ir A. J., gim. 2007 m., bei pilnametę K. J., gim. 1994 m., kurie šiuo metu visi yra išlaikytiniai. Nepilnamečiui N. J., gim. 2002 m., buvo nustatytas neįgalumas iki 2013-03-31. R. J. iki nelaimingo atsitikimo darbe nedirbo, gavo socialinę pašalpą, buvo išlaikoma sutuoktinio K. J., po nelaimingo atsitikimo darbe R. J. nedirbo, slaugė ir šiuo metu slaugo namuose sutuoktinį. Ieškovo patirti sveikatos sutrikdymo padariniai yra tęstiniai, truksiantys visą gyvenimą. Teismas darė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra stabili, veikla pelninga. Atsakovas laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2012-08-14 kompensavo ieškovo patirtas išlaidas vaistams, reabilitacijai ir jos priemonėms įsigyti, atsakovo darbuotojai atvykdavo ir išnešdavo ieškovą į lauką, nes ieškovas gyvena antrame privataus gyvenamojo namo aukšte, ir pats bei vien tik šeimos narių - sutuoktinės bei vaikų pagalba – neturi jokių galimybių išvažiuoti į lauką, atsakovo darbuotojai vežė ieškovą į ligoninę, sanatoriją. Tačiau ieškovui pareiškus teisme ieškinį, atsakovas geranorišką bendradarbiavimą ir pagalbos teikimą nutraukė. Ieškovo sveikatos sužalojimas iš esmės pakeitė buvusį ieškovo gyvenimą, jis dėl sužalojimų pobūdžio turi nuolat rūpintis prarasta sveikata, tapo priklausomas nuo kitų asmenų, neturi galimybės pats rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, buitimi, namų priežiūra, atlikti jokių buityje reikalingų darbų, visą namų ūkio, vaikų išlaikymo, priežiūros naštą perėmė ieškovo sutuoktinė. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis 400 000 Lt vertintinas kaip neprotingai didelis, todėl atsižvelgęs į visas aplinkybes , įvertinęs bylos įrodymus nustatė, jog ieškovo K. J. patirtos neturtinės žalos dydis - 200 000 Lt suma. Teismas sprendė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo atsakovas kaltas 70 procentų, o ieškovas – 30 procentų. Todėl atitinkamai sumažino priteistiną iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą iki 140 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimą toje dalyje kurioje jo ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė procesines teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas yra iš dalies kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Mano, jog jo kaltės dydis yra nustatytas visiškai neteisingai, nes jis vykdė vadovų nurodymus, o jo tiesioginiai vadovai buvo V. L. ir M. S.. Ieškovas neįvertino galimos nukritimo rizikos ir manė, jog jis dirba saugiai, nes jis dirbo apie 3 metrus nuo balkono krašto, be to, M. S. nereikalavo turėti apraišus. Nesutinka su teismo išvadomis, jog apeliantas turėjo patikrinti ar pritvirtinti apatiniai langai, nes jam tokių nurodymų nebuvo duota bei nebuvo duota nurodymų į ką atkreipti dėmesį išimant viršutinius langus. M. S. yra atsakingas už saugų darbų organizavimą, todėl jis ir turėjo patikrinti kaip įtvirtinti apatiniai langai. Nesutinka su teismo išvadomis, jog apeliantas turėjo pastebėti, jog yra nepritvirtinti apatiniai langai, nes lystė yra siaura ir tokios pat spalvos kaip ir lango rėmas, todėl ją galima pastebėti tik atidžiai apžiūrint, o kadangi ieškovas nežinojo, jog apatiniai langai gali būti nepritvirtinti, todėl ir netikrino jų. Todėl jis nėra kaltas dėl sveikatos sužalojimo 30 procentų. V. L. nurodė, jog bus dirbama keli metrai nuo balkono krašto, todėl bus saugu, o nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog nebuvo pritvirtintas apatinis langas, kuris ieškovą ir nubloškė nuo balkono. Ieškovas pasitikėjo darbdaviu ir manė, jog dirbti yra saugu. Be to, M. S. neįžvelgė pavojaus, nes prieš pradedant dirbti liepė atnešti apraišus. Ieškovas neturi specialių žinių darbų saugos klausimais, dirba vadovaudamasis instrukcijomis ir darbdavio nurodymais, todėl įvertinti savarankiškai rizikos nukristi nuo balkono jis objektyviai negalėjo. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, jog dirbti yra nesaugu – jis būtų atsisakęs dirbti. Mano, jog dėl nelaimingo atsitikimo yra 100 procentų kaltas darbdavys ir jo kaltės nėra. Ta aplinkybė, jog ieškovas kažkada buvo įspėtas dėl šalmo neturėjimo, niekaip nesusiję su nelaimingu atsitikimu. Be to, nelaimingo atsitikimo dieną ieškovas turėjo šalmą ir apsaugos priemones, kurias davė atsakovas, jis tik neturėjo apraišų, kurių nebuvo, nes darbdavys juos paėmė. Nesutinka su teismo įvertinta neturtine žala – 200 000 Lt, nes ieškovas kasdien patiria fizinias kančias, nuolat gydosi ir ieškovui niekados nebebus geriau. Ieškovas jau 3 metus patiria kasdien fizinius skausmus ir juos patirs visą laiką. Ieškovo vaikai patiria depresiją, jis taip pat yra sunkioje psichikos būklėje, o darbdavys atsisako prisidėti prie materialinio išlaikymo bei kompensuoti neturtinę žalą. Mano, jog teismas turėjo įvertinti ieškovo netekimus, kasdieninius skausmus, jo reakciją į nesugebėjimą pasirūpinti šeima, savimi, jo judėjimo, galimybės bendrauti suvaržymus, gyventi pilnavertį šeimyninį gyvenimą, todėl ieškovo neturtinė žala yra ne mažesnė nei 400 000 Lt. suma. Šią sumą atsakovas gali sumokėti ir jam ji nėra per didelė.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl atsakovo kaltės Mano, jog nelaimingas atitikimas įvyko dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi jis pats nesilaikė montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9 ir kitų darbuotojo darbo sąlygas reglamentavusių aktų nuostatų. Atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių tam, kad būtų įvertinti galimi rizikos veiksniai ir užtikrintos tinkamos bei saugios darbo sąlygos darbuotojams. Atsakovo gamybos vadovas V. K. išdavė paskyrą-leidimą, kuriame buvo nustatyti rizikos veiksniai. Todėl buvo numatyta, kad prieš darbų pradžią būtina vykdyti numatytas priemones, t. y. aptverti pavojingas zonas (su STOP juosta) iki darbų pradžios, įrengti apraišų pritvirtinimo vietas, dirbant antrame aukšte, išduoti apsaugas nuo kritimo iš aukščio (apraišus), apsauginius šalmus su dirželiu ir supažindinti montuotojus su apraišų pritvirtinimo vietomis. Pagal paskyrą-leidimą apraišų tvirtinimo vietas turėjo padaryti konkrečiai patys montuotojai t.y. ieškovas, kuris savo parašais patvirtino, kad su paskyra-leidimu susipažino. Konkrečios apraišų tvirtinimo vietos buvo nurodytos aliuminio konstrukcijų montavimo darbų technologinėje kortelėje, su kuria tiek ieškovas, tiek kiti montuotojai buvo supažindinti pasirašytinai. Be to, paskyros-leidimo 5 p. „Darbų eigoje būtina įvykdyti šias priemones“ buvo aiškiai įrašyta, kad patys montuotojai darbo metu privalo demontavimo ir montavimo darbams atlikti naudoti apsauginius apraišus, absorberį tvirtinti prie įsuktos pastolinės kilpos, kuri tvirtinama sienoje išgręžtoje skylėje. Ieškovas žinojo, kad dirbant aukštyje reikalingi apraišai ir žinojo jų tvirtinimo vietas, aiškiai nurodytas technologinėje kortelėje, su kuria jis buvo supažindintas pasirašytinai. Tiek ieškovui, tiek kitiems objekte turėjusiems dirbti montuotojams, prieš darbų objekte pradžią, buvo pravestas periodinis instruktažas ir supažindinta su instrukcijomis Nr. 9, 10 ir 11. Po instruktažo ieškovas pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. 2011-08-08 d. montuotojams V. L. ir ieškovui K. J. atvykus į statybvietę, dar kartą buvo pravestas papildomas instruktažas, po kurio montuotojai (ir ieškovas) pasirašė instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale ir po to tik duotos užduotys.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš pradžių atsakovas, montuodamas langus, naudojosi kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis - pastoliais, o užsakovui įpareigojus atsakovą demontuoti sudėtus langus bei balkonų duris ir sumontuoti naujus langus bei duris, kolektyvinių apsaugos priemonių nebenaudojo argumentuodamas, kad atliekami darbai yra toli nuo angų krašto. Pagal atliekamų darbų pobūdį, t.y. lango stiklų viršutinių dalių demontavimą, kolektyvinės apsaugos priemonės apsaugančias darbuotojus nuo kritimo iš aukščio nebuvo būtinos, todėl ieškovas turėjo naudoti asmenines apsaugos priemones - apraišus, apsaugančius jį nuo kritimo iš aukščio. Priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad esą anksčiau tiems patiems darbams tame pačiame objekte atlikti atsakovė kolektyvines apsaugos priemones naudojo. Šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, byloje liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai paaiškino, kad tam tikru momentu, t. y. montuotojams kartu su darbų vadovu M. S. atvykus į objektą, pastoliai buvo pastatyti, tačiau juos buvo įrengę ne atsakovė, o tretysis asmuo, vykdęs objekte kitus darbus. Aplinkybė, kad tuo metu, kai M. S. buvo objekte, stovėjo pastoliai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, kaip tik ir paaiškina, kodėl darbų vadovas, instruktavęs montuotojus apie darbų saugą ir nurodęs apraišų tvirtinimo vietas, nepatikrino ir neįsitikino, kad montuotojai jo nurodymus įvykdė ir apraišų tvirtinimo vietas įsirengė. Tretysis asmuo, išardęs objekte buvusius pastolius jokių įspėjamųjų ženklų nepakabino, atsakovo statybos darbų vadovo M. S. apie pastolių nuėmimą neinformavo, nepadarė to ir patys montuotojai tuo metu buvę objekte ir matę realią situaciją, todėl M. S. fiziškai nebūdamas objekte, dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti, kad pastoliai yra nuimti, ir patikrinti, ar montuotojai šią aplinkybę įvertino ir įsirengė apraišų tvirtinimo vietas bei pradėjo naudotis apraišais. M. S. buvo įsitikinęs, kad montuotojai, tinkamai instruktuoti apie darbą aukštyje ir įspėti apie galimus rizikos veiksnius, esant reikalui, t.y. tuo atveju, jeigu tretysis asmuo savo naudojamus pastolius demontuos, laikysis saugų darbą aukštyje reglamentuojančių taisyklių, būtinai įsirengs apraišų tvirtinimo vietas ir naudosis asmeniniais apraišais. M. S. buvo įsitikinęs, kad bet kuris protingas žmogus, apmokytas dirbti aukštyje, niekada nepradės darbų, prieš tai neįsitikinęs, kad dirbti yra saugu, t.y. nepasirūpinęs asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir jų tinkamai nepritvirtinęs. Vadovaujantis DK 274 str. darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga sveikata. Be to, DK 275 ir 276 str. nustato, kokių veiksmų turi imtis darbuotojas, jeigu mato, kad dirbti yra nesaugu, t.y. inter alia darbuotojas gali atsisakyti dirbti ir pareikalauti, kad jam būtų sudarytos saugios darbo sąlygos. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Montuotojo darbo instrukcijoje Nr. 9, tačiau ieškovas kartu su porininku ne tik neinformavo savo tiesioginio vadovo apie pasikeitusias darbo sąlygas, bet ir jų tinkamai neįvertinę, pradėjo darbus, neprisisegę apsauginių diržų (apraišų).

Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui ir kitiems montuotojams nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės - apraišai. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 70-1-00171-11 yra užfiksuoti pirminiai ieškovo ir jo porininko duoti paaiškinimai apie tai, kad apraišai jiems buvo išduoti ir būtent šie parodymai pasikeitė jau tyrimo eigoje. Be to, ieškovas teigė esą apraišai iš jo buvo paimti patikrai, tačiau byloje esantys dokumentai įrodo, tą mėnesį, kai atsitiko įvykis, atsakovo naudojamų apraišų patikra nebuvo atliekama. Nei ieškovas, nei V. L., nesugebėjo paaiškinti, kada iš jų buvo paimti apsaugos diržai (apraišai) ir kokiu tikslu. Nei vienas iš montuotojų, tame tarpe ir ieškovas nesikreipė į darbdavį, nurodydamas, kad jis nėra aprūpintas apraišais ar kitomis apsaugos priemonėmis, nors pagal Instrukciją Nr. 9 dirbti be apsauginių priemonių montuotojams apskritai draudžiama. Be to, pastebėjus bet kokį keliantį pavojų veiksnį, montuotojas privalėjo informuoti atsakovą ir darbo nepradėti kol nebus pašalinti visi trūkumai. Ieškovas nevykdė Instrukcijos Nr. 9, 6 punkto ir pažeidė visus draudimus. Mano, kad apraišai buvo išduoti ieškovui, o jis jų nenaudojo dėl jo paties aplaidumo. Ieškovas jau buvo gavęs drausminę nuobaudą - pastabą - už tai, kad, dirbdamas aukštyje, nenaudojo apsauginių priemonių, būtinų darbui aukštyje, tačiau išvadų nepadarė ir toliau sąmoningai pažeidinėjo darbuotojo saugą reglamentuojančių aktų nuostatas, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo pats ieškovas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog apsaugos diržai (apraišai) ieškovui ir kitiems montuotojams buvo išduoti. Be to, ieškovas, susipažinęs su Instrukcija Nr. 9, turėjo įvertinti tai, kad dirbti ant pastatomų kopėtėlių galima tik tada, jeigu yra naudojami apsauginiai diržai (apraišai). Tačiau ieškovas, neturėdamas asmeninių apsaugos priemonių - saugos diržų, apie tai neinformavo tiesioginio vadovo M. S. bei pradėjo darbus. Darbdavys neturi stovėti prie kiekvieno montuotojo ir tikrinti, ar jis turi apraišą. Mano, kad toks reikalavimas darbdaviui būtų perteklinis ir neatitinkantis protingumo kriterijų. Jeigu ieškovas dėl savo aplaidumo tokius reikalavimus pažeidė, jis pats už tai ir privalo atsakyti. Instrukcijos pažeidimas laikytinas dideliu paties ieškovo, kaip pakankamą patirtį turinčio darbuotojo, neatsargumu, nes jis galėjo ir privalėjo numatyti galimas tokio pažeidimo pasekmes. Atsakovas iš savo pusės padarė viską, kas iš jo pusės buvo būtina, kad užtikrinti ieškovui saugias darbo sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su teismo priteista neturtine žala bei nustatyta atsakovo kalte. Teismas nepagrįstai nustatė pirma neturtinės žalos dydį, o vėliau ją sumažino atsižvelgęs į nukentėjusio laipsnį. Mano, jog teismas pažeidė CK 6.250 str. 2 d., įrodinėjimo bei vertinimo taisykles bei nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas neįvertino ieškovo sužalojimo padarinių, atsakovo turtinės padėties, neįvertino atsakovo elgesio po įvykio bei didelio ieškovo neatsargumo; šių aplinkybių įvertinimas būtų leidęs priteisti ieškovui mažesnį neturtinės žalos atlyginimą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas buvo supažindintas su darbų sauga, todėl jo paties didelis neatsargumas ir prisiimta rizika atitinkamai ir sudarė pagrindą spręsti dėl daug mažesnio neturtinės žalos atlyginimo nustatymo. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose teismai priteisia žymiai mažesnes sumas. Be to, atsižvelgiant į paties ieškovo padarytus grubius darbų saugos pažeidimus net ir 50 000 Lt, kurią vidutiniškai tokio pobūdžio bylose priteisia teismai, turėtų būti bent jau mažinama per pusę. Mano, jog šioje byloje yra reikšminga 2007-04-18 LAT nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-157/2007. Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo finansine padėtimi, nes neturtinės žalos atlyginimas skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar nukentėjusiojo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 200 000 Lt nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose. Be to, po įvykio atsakovė nuolat rūpinosi ieškovu, aprūpino jį reikiamom medicinos priemonėm ir kita pagalba, geranoriškai kompensavo medicinos pagalbos priemonių ir vaistų įsigijimo išlaidas, atsakovės atstovai nuolat atvykdavo ieškovo aplankyti, su juo bendraudavo ir reguliariai išnešdavo į lauką įkvėpti gryno oro. Tačiau šios aplinkybės, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos. Mano, jog teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes iš atsakovo valstybei priteisė visas turėtas išlaidas ieškovo advokato pagalbai apmokėti ir nepagrįstai atleido ieškovą nuo prievolės apmokėti atsakovei proporcingą dalį jos advokato išlaidoms padengti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jis vykdė tiesioginių vadovų nurodymus. M. S. 2011-08-08 nebuvo atvykęs į darbo vietą, todėl nepagrįstai apeliantas nurodo, jog ieškovas buvo instruktuotas tą dieną. Kažkokius dokumentus ieškovas pasirašinėjo jau gulėdamas ligoninėje bei išvykdamas iš Panevėžio, tačiau darbo vietoje nebuvo jokio instruktažo. Darbų sauga buvo rūpinamasi formaliai, apraišai iš ieškovo buvo paimti, todėl dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas atsakovas. Nesutinka su apelianto argumentais, jog ieškovas turėjo atsisakyti dirbti be apraišų, nes M. S. davė tiesioginius nurodymus dirbti be apraišų. Atsakovas žinojo, jog iš ieškovo yra paimti apraišai, todėl visa atsakomybė tenka atsakovui. Atsakovas dėjo visas pastangas, kad įvykis nebūtų tinkamai ištirtas, bando apkaltinti ieškovą, todėl jo teiginiai, jog rūpinosi ieškovu po įvykio yra nenuoširdūs. Nurodo, jog palaiko savo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog tik dėl ieškovo kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, nes jis savo veiksmais grubiai pažeidė saugos darbe reikalavimus. Jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs visus atsakovės nurodymus ir laikęsis darbų saugą reglamentuojančių aktų reikalavimus, minėtas nelamingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas susižalojo, apskritai nebūtų įvykęs. Ieškovas nepagrįstai neigia savo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir klaidina teismą, teigdamas, jog jo tiesioginis vadovas buvo V. L.. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek jo porininkas V. L. dirbo pas atsakovą montuotojo pareigose ir nei vienas jų neturėjo viršenybės kito porininko atžvilgiu, todėl turėjo vienodas pareigas laikytis saugos darbe reikalavimų ir vykdyti visas darbdavio priimtas su darbu objekte susijusias instrukcijas. Už darbų vykdymą ir saugos laikymąsi buvo atsakingas M. S., o fiziškai aptverti pavojingas angas ir įsirengti apraišų tvirtinimo vietas privalėjo patys montuotojai. Ieškovas žinojo, kad dirbant aukštyje reikia apraišų ir žinojo jų tvirtinimo vietas, kurios nurodytos technologinėje kortelėje. Be to, pats ieškovas ir V. L. laikė, kad atliekami darbai nėra pavojingi, todėl neįsirengė apraišų tvirtinimo vietas. Dėl apsauginių diržų atsakovas išsamiai pasisakė apeliaciniame skunde ir šiuos argumentus palaiko. Mano, jog atsakovas iš savo pusės padarė viską, kas iš jos pusės buvo būtina, kad užtikrinti ieškovui saugias darbo sąlygas. Ieškovas nesikreipė į atsakovą nurodydamas, jog neturi apraišų ir negali dirbti. Ieškovo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pagrindžia ir tai, kad jis nuolat keičia savo poziciją, t.y. pradžioje teigia, kad dėl įvykio niekas nekaltas, vėliau nurodo, jog yra vien tik atsakovo kaltė, o jis nėra kaltas visiškai nes vykdė darbdavio nurodymus. Mano, kad ieškovas visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir visą kaltę suversti darbdaviui, nors būtent ieškovas atliko visą eilę jo darbą reglamentuojančių lokalinių teisės aktų pažeidimų. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl jo kaltės, nes nelaimingas atitikimas darbe įvyko dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi jis pats nesilaikė montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9 ir kitų darbuotojo darbo sąlygas reglamentavusių aktų nuostatų. Atsakovas iš savo pusės padarė viską, kad užtikrinti saugias ir tinkamas ieškovo darbo sąlygas, laiku ir tinkamai instruktavo ieškovą, aprūpino ieškovą apsauginėmis darbo priemonėmis. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo argumentais dėl neturtinės žalos fakto ir dydžio, nes neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensuoti asmens neturtinius (dvasinius) išgyvenimus, o ne suteikti jam galimybę pasipelnyti ir išspręsti savo finansines problemas. Be to, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos, kur tokio pobūdžio bylose priteisiama ne daugiau kaip 50 000 Lt.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretysis asmuo M. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti pilnai, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovo apeliacinis skundas yra išsamus ir pagrįstas, atitinka faktines bylos aplinkybes bei susiklosčiusią teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei taikė materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Nesutinka su ieškovo argumentais, jog visa kaltė yra darbdavio, nes atsakovas ėmėsi visų priemonių, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga. Ieškovo veiksmai buvo neapdairūs ir neatsargūs, nes nesilaikė saugaus darbo instrukcijų, su kuriomis buvo supažindintas pasirašytinai ir to pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Ieškovo paaiškinimai dėl apraišų yra nenuoseklūs, parodymus keičia ir tai rodo, jog jis stengiasi visais įmanomais būdais išvengti atsakomybės. Būtent ieškovas padarė visą eilę jo darbą reglamentuojančių lokalinių teisės aktų pažeidimų. Ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos. Mano, jog ieškovas neįrodė, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų jo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje neginčijamos aplinkybės, kad 2006-06-28 darbo sutartimi Nr. 356 ieškovas K. J. priimtas dirbti į UAB „Aulaukis“ montuotoju (t.2, b.l. 7-16). Atsakovas UAB „Aulaukis“ pagal su UAB sveikatingumo centru „Radnyčėlė“ 2011 m. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 20110609-1 atliko pastato, esančio V. K. g. 45, Druskininkai, langų, vitrinų, lodžijų ir durų gamybos bei montavimo darbus (t. 2, b.l. 25-37). Atsakovo direktoriaus 2011-07-25 įsakymu Nr. 753 atsakingu už darbų vykdymą ir objektinių darbų įforminimą, už saugos ir sveikatos taisyklių laikymąsi vykdant darbus sveikatingumo centre „Ratnyčėlė“ bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą objekte buvo paskirtas atsakovo Statybos ir montavimo padalinio vadovas M. S., turintis darbų saugos pažymėjimą (t.2, b.l. 38, 45), o darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymosi kontrolė pavesta gamybos vadovui V. K. (t. 2, b.l. 38). 2011-08-08 atsakovo įsakymu Nr. 768 į komandiruotę Druskininkų m. 2011 m. rugpjūčio 8-12 d. komandiruoti D. D., M. K., V. L. ir K. J. (t. 2, b.l. 39, 100-101).

2011 m. rugpjūčio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 02 konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei nurodyta, kad UAB „Aulaukis“ pagal statybos rangos sutartį Nr. 20110609 su UAB Sveikatingumo centru „Radnyčėlė“ nuo 2011-06-01 vykdė gydymo paskirties pastato 5D3p esančio V. K. g. 45, Druskininkų m. langų, vitrinų, lodžijų ir durų gamybos bei montavimo darbus. 2011-08-08 UAB „Aulaukis“ įsakymu Nr. 768 į šią statybvietę buvo komandiruoti darbui montuotojai V. L. ir K. J.. 2011-08-08 V. L. ir K. J. atvykus į statybvietę, statybos ir montavimo padalinio vadovas M. S. davė užduotį sumontuoti statinyje aliuminio profilio duris ir demontuoti I-III aukštų langų viršutinių dalių stiklo paketus. Sumontavus duris V. L. ir K. J. 2011-08-10 demontavo III aukšto langų viršutinių dalių stiklo paketus, o 2011-08-11 pradėjo II aukšto langų stiklo paketų viršutinių dalių demontavimo darbus. K. J. antrojo aukšto balkone užlipo ant pastatomų 1 m aukščio kopėčių antros pakopos ir akumuliatoriniu atsuktuvu atsuko ir nuėmė lango viršutinės dalies stiklo paketo (1580×290×38 mm) apatinę, šoninę ir viršutinę prispaudimo prie rėmo lystes, išėmė viršutinį stiklo paketą ir padavė jį šalia stovėjusiam V. L.. V. L. paėmė stiklo paketą ir pro balkono duris įnešė į patalpą. Tuo metu apatinės lango dalies stiklo paketas (1580×1950×38 mm), kuris viršuje buvo prispaustas prie rėmo ta pačia lyste kartu su išimtu viršutiniu stiklo paketu, o ją nuėmus liko nepritvirtintas, ir kadangi nebuvo prispaustas prie rėmo ir šoninėmis lystėmis, ko ieškovas nepastebėjo, virto ant kopėčių stovėjusio K. J. ir jį kartu su kopėčiomis nustūmė nuo neaptverto balkono K. J. krito iš 8 metrų aukščio ant grunto. Greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į druskininkų ligoninę ir tą pačią dieną išvežtas į Kauno klinikas. K. J. apsauginiai apraišai neišduoti, apraišų tvirtinimo vietos balkone neįrengtos, langų montuotojo darbo kritimo iš aukščio rizikos veiksnys neįvertintas. Akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys buvo: 1. netinkamas darbo aukštyje organizavimas ir vykdymas, pasireiškęs tuo, kad darbdavys neįvertino langų montuotojo darbo vietoje kritimo iš aukščio rizikos ir neįrengė kolektyvinių apsaugos priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, tuo pažeidė „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 37.2 p., jog „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti (...) naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“;2. Apraišų, apsaugančių darbuotoją nuo kritimo neišdavimas, tuo pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003-07-01 Nr. IX-1672 28 straipsnio 2 dalis „jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams turi būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės (...)(t. 1, b.l. 69-70). Atsakovas Nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašė, jo neskundė, pateikė nesutikimą su akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis (t.1, b.l. 71-73). Ieškovui nuo 2012-12-09 nustatytas 85 procentų netektas darbingumo lygis (t. 3, b.l. 48). Jam diagnozuotas stuburo L1 slankstelio kompresinis skeveldrinis lūžimas su dislokacija; dešinio raktikaulio lūžimas. VšĮ Kauno klinikos 2011-08-11ieškovui buvo atlikta stuburo operacija - susukti 6 sraigtai, įdėti 2 strypai; pašalintos skeveldros iš stuburo kanalo. Po operacijos skirti analgetikai, infuzinė terapija, kineziterapija, masažas, elektrostimuliacija. 2011-08-19 ortopedai-traumatologai atliko dešinio raktikaulio osteosintezę. VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje ieškovas gydėsi nuo 2011-08-25 iki 2011-12-02, joje ieškovui diagnozuotos komplikacijos, kojų paraplegija, neurogeninis dubens organų veiklos sutrikimas. Po įvykio ieškovas nevaldo kojų, negali judėti, pats apsitarnauti, savarankiškai šlapintis ir tuštintis. Ieškovą VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje konsultavo psichoterapeutas, dėl jautrumo, nerimo skirti raminantys medikamentai. Nuo 2012-02-09 iki 2012-02-20 ieškovas gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninės Neurologijos I skyriuje, gydymo metu diagnozuota kojų paraplegija su dubens organų funkcijos sutrikimu, dėl ko ieškovui skirti vaistai, masažai. 2012-02-22 iki 2012-03-17 ieškovas gydėsi VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninėje“, gydymo metu diagnozuota liga, kurios kodas T09.3, juosmeninė mielopatija, vangi kojų paraplegija, pilnas dubens organų funkcijos sutrikimas, retencinio tipo. Ieškovas skundžiasi skausmo epizodais klubų srityje, kojų nevaldymu, pilvo raižymo epizodais, padidintu kojų ir rankų prakaitavimu, galvos skausmo dešinio smilkinio srityje epizodais, judėjimo ir apsitarnavimo sutrikimu, dubens organų veiklos sutrikimu. Dėl nurodytų aplinkybių iš esmės nekyla ginčas, jas patvirtina bylos įrodymai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė UAB „Aulaukis“ atsakomybės taikymo sąlygas. Minėtame Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuoti darbo saugos pažeidimai, kuriuos padarė UAB „Aulaukis“. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas savo pareigas darbų saugos srityje yra perdavęs jo įgaliotam asmeniui M. S., o byloje esantys įsakymai dėl įpareigojimų darbo saugos srityje patvirtina, kad instruktuoti darbuotojus darbo vietoje buvo pavesta M. S.. Iš paskyros-leidimo matyti, kad už įrengimą apraišų pritvirtinimo vietas dirbant antrame aukšte, apsaugos nuo kritimo iš aukšto (apraišų), apsauginių šalmų su dirželiu išdavimą, montuotojų supažindinimą su apraišų pritvirtinimo vietomis buvo atsakingas M. S. (t. 2, b.l. 40-44). Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežasčių yra būtent netinkamas darbo aukštyje organizavimas ir vykdymas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas netinkamai organizavo darbuotojų darbą aukštyje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsakovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. Duomenų apie tai, kad asmeninė apsaugos priemonė – apraišai nukentėjusiajam K. J. buvo išduoti, nėra. Ieškovui neigiant, o atsakovui tvirtinant, kad ieškovui ir kitiems montuotojams buvo išduoti aprašai, atsakovas turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Tačiau atsakovas patikimų ir objektyvių įrodymų šiai aplinkybei įrodyti nepateikė. Todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad asmeninė apsaugos priemonė – apraišai - ieškovui nebuvo išduoti pasirašytinai ir ją ieškovas turėjo turėti įvykio metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog A. S. atsakomybė bei kaltė yra vertintina būtent civilinės atsakomybės prasme, todėl ta aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepaneigia nustatytos jo kaltės civilinės atsakomybės prasme. Kad atsakingas asmuo dėl šio atsitikimo yra būtent M. S. yra nurodyta ir 2013-03-28 atliktos darbų saugos ekspertizės akto Nr. 11-619(13) išvadoje. Iš 2013-03-28 ekspertizės akto Nr. 11-619(13) išvadų matyti, kad: „Įvykio metu darbai neatitiko Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 4.1, 37.1, 37.2 punktų reikalavimų“ (t. 3, b.l. 151-156). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka - Panevėžio apygardos teismo posėdyje liudytoju apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas T. D. paaiškino, kad darbdavys ir jo įgaliotas asmuo M. S. neatliko visumos priemonių, kurios būtinos, dirbant darbuotojams aukštyje, tinkamai neaprūpino montuotojo K. J. asmeninėmis apsaugos priemonėmis (t. 3, b.l. 189-192, 205). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-418/2014 teismo medicinos ekspertas T. D. parodė, kad Simutis nėra atestuotas ypatingo statinio statybos vadovu ir todėl negalėjo būti paskirtas vadovauti darbams statybvietėje Druskininkuose. Turėtų būti išduotas Aplinkos ministerijos atestatas, norint jį gauti reikia bent 4 metus mokytis ir 2 metus dirbti. Tik atestuoti gali vadovauti. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo visada privalo užtikrinti darbuotojų saugą. M. S. turėjo būti suformuluoti labai konkretūs pavedimai. Atsakomybė atsiranda su atestacija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog atsakovas vadovauti statybvietėje paskyrė neatestuotą asmenį tik padidina jo atsakomybę. Tretysis asmuo M. S. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-23-418/2014 buvo išteisintas, nes jis negali būti nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str.1 d., subjektu. LR BK 176 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą šiuo konkrečiu atveju gali kilti tik darbdaviui, o ne jo įgaliotam asmeniui M. S., kuris nėra atestuotas ypatingo statinio statybos vadovu.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žala kilo dėl atsakovo UAB „Aulaukis“ darbuotojo veiksmų – netinkamo darbo aukštyje organizavimo ir vykdymo. Tokią išvadą patvirtina minėtas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 02, kuriame nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo pagrindine priežastimi buvo netinkamas darbo aukštyje organizavimas ir vykdymas (pažeisti „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 37.2 p.,) taip pat apraišų, apsaugančių darbuotoją nuo kritimo neišdavimas (pažeisti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003-07-01 Nr. IX-1672 28 straipsnio 2 dalis „jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams turi būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės). Atsakovas nepateikė kitų oficialių rašytinių įrodymų, paneigiančių minėtame akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, todėl jame nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis.

Iš apeliacinių skundų matyti, kad šalys nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma blanketinė, nes nukreipia į CK, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų, asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jo padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu – 200 000 Lt suma. Priteisiant tokį neturtinės žalos dydį buvo įvertinta tai, kad pažeista ieškovo sveikata, kaip viena iš svarbiausių vertybių, kad ieškovui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, kad konstatuotas nedarbingumo laipsnis yra 85 procentų (3 t., 48 b. l.), įvertintas patirto fizinio skausmo mastas ir pasekmės, ieškovo jaunas amžius, išlaikytinių skaičius, taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas nesutikti su nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad pats ieškovas elgėsi neatsargiai ir tokiu būdu prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo darbe kilimo. Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo netinkamas darbo aukštyje organizavimas ir vykdymas, taip pat ir ieškovo didelis neatsargumas- pradedant darbus ir juos atliekant be asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų, kai tai yra būtina, nes ieškovo darbo vieta buvo daugiau kaip 1,3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Pradėdamas demontuoti stiklo paketą nukentėjusysis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįsitikino, kad jis yra pritvirtintas prie šoninių lysčių. Be to, 2009-04-30 Aukštuminių darbų atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10, 2009-04-30 Montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9, 2009-04-30 Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 6.4 p. numato, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją nuo galimo pavojaus, kai darbuotojas dirba neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 4 p. numato pareigą darbuotojui nedelsiant pranešti darbdavio atstovui apie situaciją darbo vietoje, kuri, jo įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių pats pašalinti negali arba neprivalo. Nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai atsirasti arba jai padidėti, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo atsakovas kaltas 70 procentų, o ieškovas – 30 procentų, nustatytą priteistiną neturtinės žalos dydį ( 200 000 Lt) sumažino 30 procentų ir priteisė 140 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas (ieškovas) nepaneigė pirmosios instancijos išvadų, kad dėl įvykio kaltas ir pats nukentėjusysis, kas nesudaro pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo nustatyto protingo neturtinės žalos dydžio.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju K. J. neteko 85 procentų darbingumo, jo galimybės judėti yra visiškai apribotos, pats savimi pasirūpinti negali, nuolat turi gydytis ligoninėse, jo pasveikimo galimybė mažai tikėtina, jis serga depresija, be to turi tris nepilnamečius vaikus, iki nelaimingo įvykio ieškovas išlaikė šeimą. Nors apelianto nurodytos aplinkybės apie susirūpinimą savo darbuotoju atitinka rūpestingo darbdavio elgesio kriterijų, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą protingą neturtinės žalos dydį. Teismas įvertino, kad atsakovas po nelaimingo įvykio teikė pagalbą, tačiau jų bendravimas nutrūko, kai prasidėjo teisminiai procesai. Atsakovas teikė ieškovui materialinę pagalbą, tačiau nei kiek nesumokėjo ieškovui neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nors atsakovas teikė ieškovui turtinę pagalbą, tačiau jos negalima sutapatinti su neturtinės žalos atlyginimu. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu šios konkrečios bylos aplinkybių pagrindu, atkreipia dėmesį ir į tai, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, o teismo nustatoma pinigine satisfakcija siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Birutė JonaitienėRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė