- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- eA-7-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00256-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-572 „Dėl adreso nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą suteikti adresą statiniams, statinių išdėstymo plane pažymėtiems indeksais (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018 atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. prašymą Nr. R8-233-4388 „Dėl adreso suteikimo“. 2018 m. kovo 5 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (4.17)-D3-572 „Dėl adreso nesuteikimo“, kuriuo pareiškėjo 2017 m. spalio 6 d. prašymas Nr. R8-233-4388 „Dėl adreso suteikimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 6 d. prašymas, prašymas) buvo netenkintas. Atsisakymas statinių kompleksui suteikti adresą motyvuojamas tuo, kad prie prašymo nėra pridėtas statybą leidžiantis dokumentas ar kitas statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas motyvuotas ne Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092, (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Numerių suteikimo tvarkos aprašas) nuostatomis, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) nuostatomis, kurios reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir kt., ir negali buti taikomos sprendžiant klausimą dėl adreso suteikimo. Sprendime nenurodyta, koks teisės aktas numato, kad teikiant prašymą dėl adreso suteikimo, būtina pateikti statybą leidžiantį dokumentą ar kitokį statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (toliau – ir Sąrašas) nurodyta, kad kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį turi buti pateikiama kadastrinių matavimų byla, parengta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos. Atsižvelgiant į Numerių suteikimo tvarkos aprašo 33 punkto nuostatas, adreso suteikimui pastato įregistravimas NTR ir žemės sklypo suformavimas neturi reikšmės. Reikalavimas kartu su prašymu dėl adreso suteikimo pateikti Sprendime nurodytus dokumentus yra nepagrįstas, todėl Sprendimas nesuteikti adreso yra neteisėtas. Tokiu būdu ribojama pareiškėjo galimybė įteisinti jos valdomus statinius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimo suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Teritorija, kurioje yra ginčo statiniai, patenka į kultūros vertybės – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (duomenys neskelbtini), vizualinę apsaugos zoną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR) 3 priedo 1 punktu, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Prieš suteikiant adresą pareiškėjo nurodytiems vasarnamiams, buvo būtina patikrinti, ar tokie statiniai gali būti adresų objektais, t. y. ar jie yra arba gali buti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Nustatyta, jog vasarnamiai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nėra įregistruoti NTR, todėl atsakovas turėjo patikrinti visas sąlygas, kurioms esant tokie statiniai gali buti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjas neturi dokumentų, įrodančių statybos teisėtumą, todėl statiniai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. jie negali būti adresų objektais. Kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į statinius, statybos teisėtumą įrodančių dokumentų, Sprendimas, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas, yra teisėtas, todėl jį naikinti pagrindo nėra.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
6. NŽT atsiliepime rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir atsakovas. Teritorijoje, kurioje yra ginčo statiniai, valstybinės žemės sklypas nesuformuotas. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo kontrolės funkcijas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, Palangos miesto savivaldybės mero 2017 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (19.5)-D12-135 „Dėl namelių nukeldinimo“, NŽT direktoriaus pavedimą Nr. 1PAV-347-(1.8E.) „Dėl laikinų statinių pašalinimo iš valstybinės žemės“, 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 16SD-2010-(14.16.104.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ įpareigojo pareiškėją geranoriškai iki 2018 m. vasario 15 d. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš jos neregistruotus NTR statinius – 11 vnt. poilsio namelių ir pastatą – virtuvę, esančius nesuformuotame valstybinės žemės sklype šalia statinių, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. NŽT nuomone, atsakovas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018, iš naujo išnagrinėjęs Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl adreso statiniams suteikimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą atmetė.
8. Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Adresų formavimo taisyklių 3 punktu, 4.3 punktu, 5 punktu, NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 3 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.), LVAT praktika, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniai taip pat yra neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., turėjo įvertinti, ar atsakovas pagrįstai sprendė, kad statiniai negali būti adresų objektais, t. y. suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai ir, ar padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumo faktą, šiuo atveju remiantis Sąrašu.
13. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimą laikė pagrįstu ir teisėtu, nes pareiškėjas nepateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracijos apie statybos užbaigimą (Sąrašo 6.9 p.), taip pat nepateikė ir kito dokumento, patvirtinančio statybos teisėtumą (statinio priėmimo naudoti komisijos akto (Sąrašo 6.7 p.), todėl nurodyti statiniai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, nes statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų nėra. Pareiškėjas, teikdamas prašymą, akcentavo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija nuo 1968 m. valdo, prižiūri ir naudojasi 11 poilsio namelių ir prausykla, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115 dėl žemės sklypo paskyrimo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje pagrindu, bei pridėjo šį dokumentą ir kitus dokumentus: Mažeikių rajono vykdomojo komiteto poilsio stovyklos Kretingos rajono Šventosios gyvenvietėje išplanavimo projektą, Šventosios gyvenvietės Mažeikių rajono poilsio namelių išdėstymo gen. planą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų: statinio priėmimo naudoti komisijos akto (Sąrašo 6.7 p.) ar Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracijos apie statybos užbaigimą (Sąrašo 6.9 p.). Tačiau teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo kartu su prašymu pateikto Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115, nors tokio pobūdžio dokumentai įrašyti Sąrašo 6.4 punkte, kaip patvirtinantys statybos teisėtumo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkino iš dalies – panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos Sprendimą ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą.
16. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta poilsio nameliams (vasarnamiams) suteikti adresą, teisėtumo bei pagrįstumo; taip pat atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus – nurodytiems statiniams (vasarnamiams) suteikti adresą.
Šalies argumentai
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti adresą Mažeikių rajono savivaldybės valdomam nekilnojamųjų nesudėtingų I grupės statinių (poilsio namelių) kompleksui. Prie minėto prašymo pareiškėjas pridėjo minėtų statinių VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, Mažeikių rajono vykdomojo komiteto poilsio stovyklos Kretingos rajono Šventosios gyvenvietėje išplanavimo projektą, Šventosios gyvenvietės Mažeikių rajono poilsio namelių išdėstymo gen. planą, Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115. Atsakovas Sprendimu, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, adresą statiniams suteikti atsisakė. Atsakovas nurodė, kad pagal Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktus adresų objektu negali būti pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Atsakovas rėmėsi NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti laikomas nekilnojamasis daiktas – statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas konstatavo, kad ginčo statiniams privalomas statybą leidžiantis dokumentas, citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 ir kadangi pareiškėja nepridėjo statybą leidžiančio dokumento ar kito statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento, kaip tai numatyta teisės aktuose, adresą suteikti atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, kad pagal NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Pagal Adresų formavimo taisyklių 3 punktą adresas valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose yra skaitmeniniais kodais ir tekstiniais duomenimis išreikšta konkreti fizinio asmens gyvenamoji vieta, juridinio asmens buveinė ar nekilnojamojo daikto buvimo vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (4.3 p.). Adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (5 p.). Šios teisės normos dispozicija patvirtina, kad adreso suteikimui yra reikšminga, ar pastatai yra adresų objektai. Tai patvirtina dvi sąlygos: ar pastatas arba jų kompleksas yra nekilnojamieji daiktai, ar jais gali būti pripažinti. Pirmą sąlygą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kadangi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre registruojami šiame straipsnyje išvardinti nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Šia sąlyga pareiškėjas negali pasinaudoti, nes objektai, kuriems prašoma suteikti adresą, nėra įregistruoti NTR.
19. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas gali pasinaudoti antrąja nurodyta sąlyga, pažymėjo, jog ginčo santykiams taikytinas Sąrašas, kadangi ginčo statiniai pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. Pareiškėja, teikdamas 2017 m. spalio 6 d. prašymą, akcentavo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija nuo 1968 m. valdo, prižiūri ir naudojasi 11 poilsio namelių ir prausykla, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115 dėl žemės sklypo paskyrimo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje pagrindu, bei pridėjo šį dokumentą ir kitus dokumentus: Mažeikių rajono vykdomojo komiteto poilsio stovyklos Kretingos rajono Šventosios gyvenvietėje išplanavimo projektą, Šventosios gyvenvietės Mažeikių rajono poilsio namelių išdėstymo gen. planą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115, kuris patvirtina, kad Mažeikių rajono vykdomajam komitetui buvo paskirtas žemės sklypas poilsio stovyklos statybai Šventosios gatvėje. Šis dokumentas atitinka Sąrašo 6.4 punkte nurodytą dokumentą, todėl laikytinas dokumentu, patvirtinančiu statybos teisėtumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime be teisėto pagrindo konstatavo, kad pareiškėjas prie prašymo nepridėjo statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento, todėl atsakovo priimtas Sprendimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.
21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą suteikti adresą statiniams. Visgi teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Akto (rašto) panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. prašymas. Atsakovas (viešojo administravimo subjektas) privalo išnagrinėti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su galimybe pareiškėjui suteikti adresą poilsio statiniams (vasarnamiams), taip pat ir tai, kad pateiktas dokumentas – Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 – atitinka Sąrašo 6.4 punkte nurodytą dokumentą ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio reikalavimus. Todėl nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintinas iš dalies ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. prašymą.
III.
22. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepimas
23. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis skundžiamu teismo sprendimu, esant žemės skyrimo dokumentams, savivaldybės, prieš suteikdamos adresus, neturi teisės aiškintis, ar pastatai pastatyti teisėtai ar ne, jie yra laikini ar ne, kiek jų pastatyta ir kt. Tokia pozicija nepagrįsta, nes žemės skyrimas nepatvirtina nei kokio pobūdžio namelius leista statyti (laikinus ar nelaikinus), nei jų kvadratūros, nei duomenų, ar jie buvo nustatyta tvarka priimti naudoti. Tiek pareiškėjui, tie atsakovui yra privalomi ir kompleksiškai turi būti taikomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos namelių atžvilgiu nustatyti faktai: „Kasacinis teismas pabrėžia, kad šie duomenys reikšmingi tik daliai teismų nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nepatvirtina, kad kasatorės pastatyti statiniai buvo tinkamai užbaigti (priimti naudoti). Tuo atveju, jeigu nėra abiejų dokumentų, t. y. leidimo statyti ir statinio priėmimo naudoti akto, nėra pagrindo konstatuoti, kad statybos buvo vykdomos teisėtai“. Pareiškėjas siekia ignoruoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jais nustatytus faktus, nors teismų sprendimai yra jam privalomi. Taikant Sąrašo 6.4. punktą reikėjo atsižvelgti ir į teisminiame procese Nr. 2-10-3-00646-2015-0 priimtus procesinius sprendimus.
24. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017) negali būti taikoma šiuo atveju, kadangi skiriasi bylų ratio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. e3K-3-120- 695/2017 nėra susiję su šia byla, šios bylos ir cituojamos kasacinio teismo nutartimi išnagrinėtos bylos ratio decidendi visiškai nesutampa, nes minėtoje byloje kasacinis teismas nagrinėjo civilinį ginčą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančiu juridiniu faktu nustatymo sąlygas, tinkamą įrodymų vertinimą, vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimą ir viešojo intereso apsaugą, aiškinimo ir taikymo, o nagrinėjamoje situacijoje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl administracinės procedūros, kurios metu atsakovas atsisakė suteikti adresus pareiškėjo poilsio nameliams. Šioje byloje yra aktualus LVAT išaiškinimas 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-433-261/2017, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas būtent dėl adreso suteikimo pareiškėjui priklausantiems pastatams, t. y., kad šio ginčo santykiams taikytinas Sąrašas, kadangi statiniai yra pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-318-502/2020 nurodė, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo kartu su prašymu pateikto Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115, nors tokio pobūdžio dokumentai įrašyti Sąrašo 6.4 punkte, kaip patvirtinantys statybos teisėtumo faktą.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.
27. NŽT nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2017 m. spalio 6 d. prašymas suteikti adresą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos valdomiems poilsio nameliams ir virtuvei-prausyklai, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą suteikti adresą minėtiems statiniams.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos Sprendimą ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl adreso suteikimo. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
31. Teisėjų kolegija, išsamiai nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų (žr. šios nutarties 18 p.), pripažįsta, kad adreso suteikimui yra reikšminga, ar pastatai yra adresų objektai. Tai patvirtina dvi sąlygos: ar pastatas arba jų kompleksas yra nekilnojamieji daiktai, ar jais gali būti pripažinti (Adresų formavimo taisyklių 4.3, 5 p.). Nėra ginčo, kad ginčo statiniai (poilsio nameliai ir prausykla-virtuvė) pirmosios sąlygos neatitinka. Taip pat nėra ginčo, kad tam, jog minėtiems statiniams galėtų būti suteikiamas adresą pagal antrąją sąlygą, turi būti išduotas jų statybą leidžiantis dokumentas (kitas statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas) (NTKĮ 5 str. 1 d. 2 p.).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodė atsakovas, šioje byloje yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y., kad Mažeikių rajono savivaldybė teisėtai pastatė, nepertraukiamai valdė ir jai nuosavybės teise priklauso ginčo statiniai. Šioje byloje proceso dalyviais taip pat buvo Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad sukaupti kadastriniai duomenys nepatvirtina, jog statiniai buvo statomi gavus leidimą ir statyba užbaigta statinio priėmimu naudoti aktu, nors pagal tuometinį galiojusį reglamentavimą tik tokiu atveju jų statybą būtų galima pripažinti teisėta, dėl to nebuvo pagrindo nustatyti ir juridinius faktus, t. y., kad Mažeikių rajono savivaldybė teisėtai pastatė, nepertraukiamai valdė ir jai nuosavybės teise priklauso ginčo statiniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija, siekdama įteisinti statinius, turi inicijuoti atitinkamas viešojo administravimo procedūras nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad šioje galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje buvo vertintas ir Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 dėl žemės sklypo paskyrimo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje, tačiau šis sprendimas, įvertintas tuometinio teisinio reglamentavimo kontekste, nepripažintas statybą leidžiančiu dokumentu (statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentu) (šiuo aspektu žr. ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-76-824/2016).
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį ir tuo pagrindu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje nustatytais faktais, kad nėra duomenų, jog ginčo statiniai buvo statomi teisėtai, t. y. gavus statybą leidžiantį dokumentą ir statyba užbaigta statinio priėmimo naudoti aktu.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitaip vertinti minėtą Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115 šioje byloje, nei jis buvo vertintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi užbaigtoje nagrinėti byloje, nėra pagrindo. Nors pagal Sąrašą vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai yra vienas iš statybos teisėtumo faktą galinčių patvirtinti dokumentų (Sąrašo 6.4 p.), tačiau tai nereiškia, kad tokio sprendimo turėjimas besąlygiškai patvirtina statybos teisėtumą. Būtina atsižvelgti ir į kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgus į aptariamoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 33–34 p.), Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas ginčo statinių statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu. Net jeigu būtų galima pripažinti (nors tam pagal tuometinį reglamentavimas ir nėra pagrindo), kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 yra statybą leidžiantis dokumentas, vis tiek šis dokumentas nepatvirtina, kad pastatyti statiniai buvo tinkamai užbaigti (priimti naudoti), o, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartyje, įvertinęs tuometinį aktualų teisinį reglamentavimą, tuo atveju, jeigu nėra abiejų dokumentų, t. y. leidimo statyti ir statinio priėmimo naudoti akto, nėra pagrindo konstatuoti, kad statybos buvo vykdomos teisėtai. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, t. y. jų statybą tuometinio reglamentavimo kontekste buvo teisėta (buvo išduoti statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai), šioje byloje, kurioje vertinamas Sprendimas dėl adreso nesuteikimo, taip pat nenustatyta.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pripažindamas Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115 statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu ir dėl to panaikindamas kaip neteisėtą Palangos rajono savivaldybės administracijos Sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas ginčo statiniams suteikti adresą, ir įpareigodamas atsakovą tokį prašymą išnagrinėti iš naujo. Todėl yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.