- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- eAS-305-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00602-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- G. J., R. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Geo group“, Sodų bendrija ,,Tyrinėtojas“, M. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. J. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir R. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Geo group“, Sodų bendrija ,,Tyrinėtojas“, M. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai G. J. ir R. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami:
1) „panaikinti savivaldybės 2021-01-29 priimtą sprendimą, kurio pagrindu atsisakyta tvirtinti firmos ,,Geo group’’ parengtą Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus patvirtinti 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo group“ parengtą Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir 1 reikalavimas);
2) „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus ištaisyti 2016-03-10 įsakymą dėl Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje klaidą, tai yra neįtraukiant atsisakiusio Martyno Barčio sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje teritorijos, kad atitiktų 2020-11-16 firmos ,,Geo group’’ parengtą projektą, kuris atitinka realią situaciją, bei NŽT reikalavimus, tuo tikslu, kad galėtume įgyvendinti parengtą projektą“ (toliau – ir 2 reikalavimas);
3) „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus mūsų G. J. ir R. K. 2021-01-17 prašymo pagrindu, pratęsti 2016-03-18 išduotas sąlygas Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje 5-riems metams, taip kaip NŽT sąlygas jau pratęsė tokiam laikotarpiui“ (toliau – ir 3 reikalavimas);
4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi, be kita ko, nutarė priimti nagrinėti 1 reikalavimą, o 2 ir 3 reikalavimus atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas sprendė, kad 2 reikalavimas galėtų būti reiškiamas tik kartu su prašymu panaikinti 2016 m. kovo 10 d. įsakymą, kuriame, pareiškėjų nuomone, yra klaida. Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu 2016 m. kovo 10 d. įsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu, šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 20 d. priėmus nutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad 2 reikalavimas negali būti reiškiamas kaip savarankiškas, todėl teisminis procesas pagal šį reikalavimą yra negalimas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, pagal kurią administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, ir nustatęs, kad 3 reikalavime pareiškėjai patys nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) projekto reikalavimų įgyvendinimą pratęsė 5 metams, sprendė, kad nėra jokio pagrindo reikalauti įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) antrą kartą pratęsti tuos pačius reikalavimus, tokiam pačiam laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų suformuluoto 3 reikalavimo įvykdymas neturės jokios įtakos pareiškėjų teisių bei įstatymų saugomų interesų apgynimui, todėl šį reikalavimą pripažino nenagrinėtinu teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti 2 ir 3 reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjai nurodo, kad 2 reikalavimu jie nesiekia, jog vietoje 2016 m. kovo 10 d. įsakymo būtų priimtas naujas įsakymas, t. y. neprašo teismo 2016 m. kovo 10 d. įsakymą panaikinti. Jie siekia, kad būtų ištaisytos 2016 m. kovo 10 d. įsakymo klaidos, kurios turėjo įtakos Sprendimo, kuriuo pareiškėjų parengtas Žemės formavimo ir pertvarkymo projektas liko nepatvirtintas, priėmimui. Pareiškėjų nuomone, akivaizdžios klaidos turėtų būti ištaisomos bet kuriuo metu. Šiuo atveju dėl akivaizdžios klaidos, kuri nekeičia 2016 m. kovo 10 d. įsakymo esmės, 2016 m. kovo 10 d. įsakymas neatitinka realios situacijos, dėl ko pareiškėjai negali įgyvendinti projekto, kuris parengtas vadovaujantis realia situacija, o ne Administracijos padaryta klaida. Teismas, atsisakydamas priimti 2 reikalavimą, pažeidė rungimosi principą, nevertino to, kad neištaisytos klaidos pareiškėjams sukėlė neigiamas teisines pasekmės dėl projekto įgyvendinimo, taip pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai.
Dėl 3 reikalavimo pareiškėjai teigia, kad teismas, atsisakydamas jį priimti neįsigilino į situaciją iš esmės. Šiuo atveju NŽT ir Administracija yra viena nuo kitos nepriklausomos institucijos, kurios Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape išdavė skirtingus reikalavimus. Todėl teismo išvada, kad Administracija nebeturi spręsti dėl termino savo išduotų reikalavimų įgyvendinimui pratęsimo, jeigu šį terminą pratęsė NŽT, yra nepagrįsta. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad jie kreipėsi į Administraciją su prašymu pratęsti terminą reikalavimams įgyvendinti, tačiau negavo jokio atsakymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Administracija, sutikdama su visomis teismo išvadomis dėl 2 ir 3 reikalavimų nepagrįstumo, teigia, kad pareiškėjų atskirasis skundas yra nepagrįstas, grindžiamas argumentais, kurie nesudaro pagrindo teismo nutartį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo 2 ir 3 reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. Kadangi administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d., 17 str.), o ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017). Nustatęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teismas turi atsisakyti priimti skundą, priimdamas motyvuotą nutartį.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo 2 reikalavimą, konstatavęs, kad šis reikalavimas negali būti savarankišku, nes gali būti reiškiamas tik kartu su reikalavimu panaikinti 2016 m. kovo 10 d. įsakymą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2 reikalavimas turėtų būti reiškiamas kartu su reikalavimu panaikinti 2016 m. kovo 10 d. įsakymą, tačiau nesutinka su išvada, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tikrinamoje nutartyje teismas pripažino, kad šis reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti 2 reikalavimą, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo 2 reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo 3 reikalavimą atsisakė priimti konstatavęs, kad šio reikalavimo įvykdymas neturės jokios įtakos pareiškėjų teisių bei įstatymų saugomų interesų apgynimui, nes NŽT jau pratęsė Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų įgyvendinimo terminą 5 metams.
LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Tai reiškia, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, t. y. administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016).
Teisėjų kolegija, aptariamu aspektu įvertinusi tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjų skundo 3 reikalavimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Ši teismo išvada grindžiama materialiojo teisinio pobūdžio motyvais. Skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės, net ir patenkinus 3 reikalavimą, neturės jokios įtakos pareiškėjų teisių bei įstatymo saugomų interesų apgynimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada gali būti padaryta tik bylą nagrinėjant iš esmės ir sprendžiant dėl pareiškėjų galimai pažeistų teisių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape dalyvavo dvi institucijos – Administracija ir NŽT, kurios kiekviena savo kompetencijos ribose išdavė skirtingus Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo 3 reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra nepagrįsta.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl tikrinama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti skundo 2 ir 3 reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismui, o ne apeliacinės instancijos teismui suteikta kompetencija nagrinėti skundo priėmimo klausimą iš esmės, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjų skundo dalies dėl 2 ir 3 reikalavimų priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
LVAT 2021 m. balandžio 13 d. gautas pareiškėjų procesinis prašymas dėl rašytinių dokumentų prijungimo. Apeliacinės instancijos teismui perdavus pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis pareiškėjų procesinio pobūdžio prašymas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų G. J. ir R. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundą dėl reikalavimų „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus ištaisyti 2016-03-10 įsakymą dėl Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje klaidą, tai yra neįtraukiant atsisakiusio M. B. sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje teritorijos, kad atitiktų 2020-11-16 firmos „Geo group“ parengtą projektą, kuris atitinka realią situaciją, bei NŽT reikalavimus, tuo tikslu, kad galėtume įgyvendinti parengtą projektą“ ir „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus mūsų G. J. ir R. K. 2021-01-17 prašymo pagrindu, pratęsti 2016-03-18 išduotas sąlygas Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje 5-riems metams, taip kaip NŽT sąlygas jau pratęsė tokiam laikotarpiui“ ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.