Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2409-1063/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-11
Bylos Nr.: eI3-2409-1063/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00602-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Tomas Blinstrubis (pirm.), Beata Martišienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: G. J., R. K.
Trečiasis asmuo: B. Č., K. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Geo group“, Sodų bendrijai ,,Tyrinėtojas“, M. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB "Geo group", Sodų bendrija ,,Tyrinėtojas’’
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2409-1063/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00602-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjams G. J. ir R. K.,atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Justinai Jodkienei,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. Č. ir K. Z. (K. Z.), jų atstovui advokatui R. Č., Sodų bendrijos ,,Tyrinėtojas’’ atstovui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J. ir R. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Geo group“, Sodų bendrijai ,,Tyrinėtojas“, M. B., B. Č. ir K. Z. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai G. J. ir R. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) ,,panaikinti savivaldybės 2021-01-29 priimtą sprendimą, kurio pagrindu atsisakyta tvirtinti firmos ,,Geo group’’ parengtą Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą adresu „duomenys neskelbtini“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus patvirtinti 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo group“ parengtą Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą“; 2) „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus ištaisyti 2016-03-10 įsakymą dėl Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo adresu „duomenys neskelbtini“ klaidą, tai yra neįtraukiant atsisakiusio M. B. sklypo „duomenys neskelbtini“ teritorijos, kad atitiktų 2020-11-16 firmos ,,Geo group’’ parengtą projektą, kuris atitinka realią situaciją, bei NŽT reikalavimus, tuo tikslu, kad galėtume įgyvendinti parengtą projektą“; 3) „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus mūsų G. J. ir R. K. 2021-01-17 prašymo pagrindu, pratęsti 2016-03-18 išduotas sąlygas Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui adresu „duomenys neskelbtini“ 5-riems metams, taip kaip NŽT sąlygas jau pratęsė tokiam laikotarpiui“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021-01-29 sprendimu atsisakė derinti žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas).

Pareiškėjai teigia, kad Administracija nepagrįstai neleidžia jiems išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, esantį sodų bendrijos (toliau – SD) „Tyrinėtojas” teritorijoje, tarp dviejų sklypų, adresu „duomenys neskelbtini“.

Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ilgą laiko tarpą trukdė jiems išsipirkti įsiterpusios valstybinės žemės sklypą. Į Savivaldybę su prašymais kreipėsi nuo 2009 metų, tačiau jiems buvo neatsakoma arba atsakoma neigiamai. 2015 m. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kuri išdavė pažymą. Šios pažymos pagrindu Savivaldybė priėmė sprendimą leisti jiems išpirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir 5 metams išdavė sąlygas Projektui atlikti. Įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra tarp jiems priklausančių dviejų sklypų, tačiau ribojasi dar su trimis kaimynų sklypais. Dviejų sklypų savininkai taip pat išreiškė norą dalyvauti Projekte. Du Projekto dalyviai, turėdami tikslą jiems sutrukdyti išsipirkti valstybinę žemę, apskundė Savivaldybės sprendimą, dėl ko 4 metus vyko teismai. 2020 m. gegužės 20 d. teismo procesas baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartimi, kurios pagrindu projekto dalyvių B. Č. gyvenančios „duomenys neskelbtini“ ir J. C., gyvenančio adresu: „duomenys neskelbtini“, skundas dėl Savivaldybės priimto sprendimo buvo atmestas. Kadangi paruošti Projektą liko mažai laiko, projektuotojų ieškojo savo iniciatyva. Projektuotojai darbų nesiėmė, nes juos atkalbėdavo Savivaldybės atstovai. Projektavimo darbų sutartį pavyko sudaryti su projektuotojais ,,Geo group“.

Kadangi su Projekto dalyviais B. Č. ir J. C., kurie trukdo įgyvendinti Projektą, bet patys dalyvauja Projekte, dėl dalybų susitarti nepavyko, UAB ,,Geo group“ projektuotojai Projektą atliko remdamiesi įstatymais ir LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutarties pagrindu. 2021 m. sausio 17 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir Savivaldybę su prašymais pratęsti Projekto rengimo sąlygas ir išduotus reikalavimus. NŽT sąlygas pratęsė 5 metams. Savivaldybė delsia, sąlygų nepratęsia, praėjo terminas, tačiau atsakymo dar nesulaukė.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad Savivaldybės patikslintame 2016 m. kovo 10 d. įsakyme neturėjo būti įtrauktas sklypas, kurio savininkas atsisakė dalyvauti, Projekte. Tikslinant įsakymą, sklypo savininkas, nepareiškęs noro dalyvauti Projekte ir vėl buvo įtrauktas į Projektą. Sklypo savininkas M. B. Projekto rengimo metu, pakartotinai išreiškė savo poziciją ir su atsisakymu raštu kreipėsi į projektuotojus, todėl projektuotojas ir neįtraukė šio sklypo ploto į Projektą.

Pareiškėjai nurodo, kad 2021 m. sausio 17 d. teikė prašymą NŽT dėl sąlygų pratęsimo, prašyme išaiškino aplinkybes ir prašė pratęsti sąlygas, remtis nauju įsakymu. NŽT pratęsė sąlygas 5 metams, kurios atitinka realią situaciją, (įtraukti tik dalyvaujantys 4 sklypai), bet neatitinka nei vieno išduoto Savivaldybės įsakymo, kuriame įtraukti 5 sklypai, todėl 2021 m. vasario 2 d. kreipėsi į Administratorių dėl 2016 m. kovo 10 d. priimto įsakymo klaidų ištaisymo ir dėl Projekto patvirtinimo, nes Projektas atliktas remiantis teisės aktų nuostatomis, pagrindiniais projektavimo principais ir LVAT nutartimi.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Savivaldybė nepatvirtino Projekto ir todėl, kad Projekto teritorijos plotas, dėl neįtraukto sklypo, neatitinka įsakyme nurodyto ploto. Savivaldybė privalo ištaisyti savo klaidą, o ne be pagrindo dėl savo klaidos nederinti Projekto. Teigia, kad jų kreipimasis į Savivaldybės atstovus dėl klaidos ištaisymo yra formalaus pobūdžio, Savivaldybei tai nėra teisinis pagrindas atsisakyti tvirtinti Projektą, kol nebus ištaisytos klaidos. Savivaldybės atstovų padarytos klaidos neturėjo būti kliūtimi patvirtinti Projektą.

Pareiškėjai teigia, kad Registrų centro duomenys patvirtina, kad Sklype 1A (taip įvardino projektuotojas „duomenys neskelbtini“ sklypą projekte) yra privažiavimas, o ne valstybinė žemė. Šis sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Privažiavimas prie sklypo nurodytas ir užregistruotas Registrų centre. Privažiavimas ribojasi taškais nurodytais Projekte Nr. 10 ir Nr. 11 su žemės sklypu kurį išperka. Jeigu privažiavimas įregistruotas Registrų centre, vadinasi jis yra teisėtas.

Pareiškėjai teigia, kad remiantis teisės aktais, nesant projekto dalyvių bendro susitarimo, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas dalinamas remiantis įstatymu. Įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Jų Projektas atliktas remiantis šia nuostata. Kitaip padalinti nebuvo galimybės, tai vienintelis būdas, kuriuo jie, vadovaudamiesi Sodo bendrijos įstatymu, Žemės įstatymu, bei projektavimo pagrindais ir LVAT 2020 m. gegužės 20 d. priimta nutartimi pasinaudojo.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė aptaria Žemės įstatymo nuostatas ir teigia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti.

Nagrinėjamu atveju, Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius ginčijamu raštu nėra priėmusi galutinio sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta tvirtinti Projektą. Ginčijamame rašte yra pateikiamos racionalios ir pagrįstos pastabos, kurias ištaisius, projektas būtu toliau derinamas. Rašte aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai tik informuojami apie tai, kad žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ savininkai iki Projekto rengimo pradžios nepateikė rašytinio susitarimo dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio ploto dalių ir, be kita ko, pateiktą derinti Projektą pasirašė ne visi Projekto rengimą inicijavę asmenys, todėl įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas turi būti padalintas lygiomis dalimis besiribojančių sklypų savininkams.

Atsakovė pažymi, kad Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius pateikė pastabą dėl to, jog pateiktame derinti Projekte prie formuojamo žemės sklypo Nr. 1A numatytas įvažiuojamasis/išvažiuojamasis kelias nesudaro kelių tinklo, t. y. numatytas privažiuojamasis kelias nėra sujungtas su esamu keliu (gatve), ties sklypo ribų posūkio taškais 10-11 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve).

Ginčijame rašte, taip pat pareiškėjų prašė pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriaus, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą dėl įvažiuojamojo/išvažiuojamojo kelio į planuojamą (-us) sklypą (-us) per valstybinę žemę. Pareiškėjams išaiškino, kad jei žemės sklypo „duomenys neskelbtini“ savininkas nepageidauja pirkti besiribojančio įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, rengiamo Projekto teritorija vis tiek turėtų atitikti įsakymuose ir reikalavimuose nurodytą teritoriją, o sklypo savininkas turėtų pateikti rašytinį pritarimą Projekto sprendiniams.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad remiantis LVAT išaiškinimu ir ginčijamo rašto turiniu, akivaizdu, jog ginčijamas raštas turėtų būti vertinamas tik kaip tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams neigiamų pasekmių ir todėl negalintis būti ginčo objektu administraciniame teisme. Atitinkamas pasekmes pareiškėjams sukeltų tik Administracijos atsisakymas tvirtinti Projektą, o ne tarpinis atsisakymas jį derinti, Projektui neatitinkant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ši priežastis savaime suteikia pagrindą teismui pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagristą.

Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau - Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklės) 491.2 punktu, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, kadastriniais matavimais yra nustatomos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, kartografuojami sklype esantys objektai, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo projektuojamas įvažiavimo kelias į sklypą. Įvažiuojamieji/išvažiuojamieji keliai į/iš žemės sklypų yra projektuojami teritorijų planavimo dokumentais, statybos techniniais projektais, o ne parengtais žemės sklypu kadastriniais matavimais.

Pažymi, kad parengtame formavimo ir pertvarkymo projekte sklypas ties sklypo ribų posūkio taškais 10-11 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve). O toks formavimo ir pertvarkymo projekte nurodytas privažiavimas prieštarauja minėtu taisyklių nuostatomis.

Pareiškėjai net nekelia klausimo dėl to, kad pateikto derinti Projekto nėra pasirašę visi jį turintys pasirašyti asmenys, todėl akivaizdu, jog tokio Projekto Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius derinti negali, kadangi taip būtų pažeisti ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai bei atsakomybės už priimtus sprendimus ir įstatymo viršenybės principai.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad remiantis teisės aktais, jei nėra projekto dalyvių bendro susitarimo, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas dalinamas remiantis įstatymu, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių, tuo remiantis atliktas ir pateiktas derinti Projektas.

Pažymi, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „pagrindinis valstybinės žemės padalijimo principas „Jeigu įsiterpęs žemės plotas ta pačia kraštine (toliau - bendra karštine) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui (bendraturčiams) gali būti parduodamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas prailgintus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio ploto bendrą kraštinę“. Taigi, pareiškėjų skundo teiginiai neatitinka realiai pateiktame derinti Projekte nurodytos informacijos.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 49 punkte nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Pardavimo taisyklės), nustatyta tvarka. Pardavimo taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių.

Rašytinis susitarimas dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių sudaromas iki žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Kiekvienam pirkėjui pagal jam tenkančią parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį suprojektuojamas atskiras įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Žemėtvarkos projekte, pagal kurį formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, turi būti numatytas šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sujungimas su pirkėjui nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu.

Žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ savininkai nepateikė rašytinio susitarimo dėl tenkančių parduodamo žemės sklypo dalių, todėl įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas turėjo būti padalintas į lygias dalis.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto derinti Projekto matyti, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo padalintas lygiomis dalimis pagal besiribojančių sklypų skaičių, taip pat nebuvo pateiktas žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ savininkų rašytinis pritarimas, patvirtinantis, kad jie pritaria parengto Projekto sprendiniams, todėl dėl šių priežasčių Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius neturėjo teisinio pagrindo toliau derinti pareiškėjų pateikto Projekto.

Atsakovė nurodo, kad ginčijamas raštas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus susiklosčiusią situaciją. Didelę dalį skundo pareiškėjai skyrė ginčijamo rašto kritikai bei nepagrįstiems kaltinimams apie neva tyčinius, biurokratinius Administracijos veiksmus, nukreiptus prieš pareiškėjus. Visgi, tokie pareiškėjų pasvarstymai nesudaro teisinio pagrindo abejoti ginčijamo rašto pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškėjai nesugebėjo pagrįsti, kad ginčijamas raštas būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjų skundas yra grindžiamas išimtinai formalaus ir deklaratyvaus pobūdžio argumentais apie tariamą rašto neteisėtumą, tačiau deklaratyvūs, nepagrįsti, neįrodyti ir akivaizdžiai pateiktiems įrodymams prieštaraujantys teiginiai savaime neturėtų būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti ginčijamą raštą neteisėtu ir jį panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus.

Paaiškina, kad vadovaujantis NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m, birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 punktu, NŽT yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuodama ir įgyvendindama valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad NŽT yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Remiantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktu, NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro it Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1 - 513 (toliau – Taisyklės).

Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 50 punktu Projekto bylą sudaro: Projekto grafinė dalis – Projekto sprendinių brėžinys su priedais; Projekto tekstinė dalis – Projekto aiškinamasis raštas (apibūdinami Projekto tikslai, įvertinama esama būklė, paaiškinami Projekto sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai); kiti dokumentai – prašymas organizuoti Projekto rengimą ir kartu su šiuo prašymu pateikti dokumentai, Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties kopija, pateikti reikalavimai, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano, jei šis parengtas, ištrauka, ištraukos iš patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų planų, detaliųjų planų kopijos arba ištraukos iš šių planų, dokumentai, kuriais įrodoma, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 55, 56 ir 57 punktuose nurodyti asmenys buvo informuoti apie planuojamą ar pradedamą rengti Projektą, išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai, dokumentai apie Projekto derinimą, tikrinimą, tvirtinimą bei kita.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT nurodo, kad nesutinka su UAB „Geo group“ atsiliepime teismui pateiktu teiginiu, kad „savivaldybės atstovų teigimų dokumentuose nėra duomenų apie Valstybinės žemės patikėtinio sutikimą valstybinėje žemėje tiesti susisiekimo komunikacijas, todėl darytina išvada, kad projekte nenumatytas įvažiuojamasis/išvažiuojamasis kelias į projektuojamą žemės sklypą ties projekte nurodytais taškais 10 ir 11, kaip nustatyta Taisyklių 42 punkte. Mes su šiuo motyvu nesutinkame, teiginys, kad ties dviem taškais negali būti įvažiavimo yra nepagrįstas“.

Paaiškina, kad UAB „Geo group“ kreipėsi į NŽT su paklausimu. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SD-1718-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad: „<...> gavo Jūsų prašymą pateikti išaiškinimą dėl teritorijos tarp žemės sklypų (kadastro Nr. 0101/0014:973 ir 0101/0014:1088), esančių SB „Tyrinėtojas“ bendrijoje, „duomenys neskelbtini“. Išnagrinėjus Skyriaus archyve esančią dokumentaciją nustatyta, kad ši teritorija yra suprojektuota sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generaliniame plane, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1994-06-16 potvarkiu Nr. 1165V. Generaliniame plane tarp žemės sklypų (kadastro Nr. 0101/0014:973 ir Nr. 0101/0014:1088) yra numatytas 3,5 m pločio pravažiavimas. Šis pravažiavimas yra nurodytas žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0014:0973) plane, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip ir pat ir žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0014:1088) plane“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT taip pat nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklėmis, suderino žemės sklypo, esančio „duomenys neskelbtini“ Projektą. Projekto sprendiniai yra įkelti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. Savivaldybė turi patvirtinti Projektą. Šiuo metu šis žemės sklypas dar nėra suformuotas.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. Č. ir K. Z. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad tiek pagal teisės aktų reikalavimus (Žemės įstatymo 40 str. 7 d. 1 p.), tiek pagal Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. kovo 15 d. išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-139/16(.2.14.2.12-MP8) (toliau – Reikalavimai) (5.10, 5.11 p.) kartu su Projektu turėjo būti pateikti žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ savininkų pritarimai. Projektas turėjo būti suderintas su SB „Tyrinėtojas“. Pareiškėjai skunde neneigia, kad šios sąlygos nebuvo išpildytos, tačiau nepagrįstai teigia, kad Projekto nereikėjo derinti su žemės sklypo „duomenys neskelbtini“ savininku, nes jis neva yra atsisakęs dalyvauti valstybinės žemės įsiterpusio sklypo pirkime, todėl neteisėtai buvo įtrauktas į asmenų, su kuriais reikėtų derinti Projektą, sąrašą. Pareiškėjai nepagrįstai sutapatina žemės sklypo savininko interesą būti projektuojamo valstybinės žemės sklypo pirkėju ir interesą žinoti šalimais formuojamo naujo žemės sklypo sprendinius, išreikšti valią dėl jų tinkamumo. Pastarasis valios išreiškimas būtinas visais atvejais, nes nepriklausomai nuo to, ar greta esančio žemės sklypo savininkas nori įsigyti valstybinės žemės, sprendimas formuoti naują žemės sklypą šalimais, turi esminės reikšmės tokių žemės sklypų savininkų teisėms ir jie turi būti informuoti apie tokius sprendinius, dėl jų tinkamumo išreikšti valią.

Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad Projekto netinkamumą patvirtina ir tai, kad Projektu formuojamo įsiterpusio žemės sklypo plotas yra 1 386 kv. m, kai tuo tarpu pagal Reikalavimų sąlygas nurodyta rengti apie 2 250 kv. m teritorijos.

Atkreipia dėmesį, kad jie taip pat teikė savo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo atmestas panašiais, kaip ir pareiškėjų Projektas, argumentais. Papildomai paaiškino, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių ir Reikalavimų galiojimo sąlygas, yra nustatomas ir taikomas 5 metų jų galiojimo terminas, per kurį turi būti parengtas ir baigtas derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Nagrinėjamu atveju šis terminas baigėsi 2021 m kovo 15 d. ir pagal administracinės procedūros eigą nebuvo galimybės priimti galutinį sprendimą tvirtinti projektą iki to termino pabaigos.

Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad būtent, dėl minėto termino pasibaigimo nėra galimas ir teismo sprendimas pagal skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą patvirtinti Projektą, nes tai reikštų įpareigojimą derinti ir tvirtinti Projektą, kai jis nebegali būti tvirtinamas pagal teisės aktų reikalavimus, kurie draudžia tvirtinti tokius projektus, jeigu yra pasibaigęs išduotų reikalavimų jiems rengti galiojimo terminas (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 3 priedo 6 p., Reikalavimų 6 p.). Tokiu atveju pirma turi būti sprendžiamas to termino pratęsimo klausimas (jeigu tą dar galima padaryti) arba turi būti patvirtinti nauji reikalavimai Projektui rengti. Projektas turėtų būti suderintas su naujai patvirtintais reikalavimais.

Pareiškėjai skunde nepaneigė atsakovės argumentų, kad Projektas turėjo būti suderintas su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis K. Z. bei B. Č., kad Projektu formuojamo įsiterpusio žemės sklypo plotas paskirstomas šalimais esantiems žemės sklypams ne pagal bendrą teisės aktuose numatytą principą – jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių (Pardavimo taisyklių 8 p.). Projekte šios bendros taisyklės nebuvo laikomasi, todėl pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys turėjo susitarti raštu dėl kitokių ploto paskirstymo proporcijų. Pareiškėjai šio reikalavimo neišpildė, minėtas susitarimas nepasiektas, nėra sudarytas, kas ir konstatuota ginčijamame rašte.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad sutinka su skundo argumentu, kad ginčijamame rašte nepagrįstai teigiama, kad ties Projekte nurodytais taškais 10 ir 11 nenumatytas įvažiuojamas/išvažiuojamas kelias į projektuojamą žemės sklypą. Ši išvada neargumentuota ir neatitinka tiek Projekto, tiek galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriuose nustatyta, kad turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą, šie privažiavimai turi būti nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentą – sodininkų bendrijai galiojantį generalinį planą. Pažymi, kad NŽT pateiktame paaiškinime nurodyta, kad būtent teritorija, kurios pagrindu formuojamas įsiterpęs žemės sklypas, taip pat ties Projekte nurodytais taškais 10 ir 11 esanti teritorija yra skirta pravažiavimui, t. y. sodininkų bendrijos vidiniams keliams, kuriais ir patenkama į valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės kelius. Kitokios galimybės Projekte dalyvaujantys žemės sklypų savininkai neturi ir atsakovė nenurodė kitaip. Teritorija, kurioje formuojamas įsiterpęs žemės sklypas, Projekte numatyta panaudoti praplėsti privažiavimo gale esančių žemės sklypų teritoriją, todėl privažiavimo/pravažiavimo galimybės iš esmės niekaip nekeičiamos, turi būti tik parenkami tokie sprendiniai, kurie tinkamai suformuotų privažiavimus, nesugadintų esamų. Aplinkybė, kad toje vietoje nėra įrengtas kelias, teisiškai nėra reikšminga, to nenumato ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklės.

Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad šis vienas nepagrįstas atsakovės argumentas nedaro jos sprendimo nepagrįstu, nes kitos aplinkybės patvirtina, kad Projektas nėra tinkamas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti derinamas ir tvirtinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Geo group“ atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad pritaria pareiškėjų pozicijai, jog Projektas, kurį paruošė sutarties pagrindu ir 2020 m. lapkričio 16 d. teikė Savivaldybei patvirtinti, atitiko visus Žemės formavimo ir pertvarkymo projektams keliamus reikalavimus. Pagrįstai mano, kad projektas turėjo būti patvirtintas.

Nesutinka, kad Projektas buvo atliktas apimant mažesnę teritoriją, nei yra nurodyta savivaldybės 2015 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymuose. Paskutinis, Administracijos priimtas, pakoreguotas 2016 m. kovo 10 d. įsakymas turėjo priedą, kuriame buvo nurodytas Projekte dalyvaujančių asmenų sąrašas. Šis priedas yra vėlesnis nei 2016 m. kovo 10 d. Administracijos įsakymas. Be kita ko, LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje dėl įsakymo priedo neteisėtumo nepasisakė, todėl jis laikomas teisėtu. Įsakymo priedo pagrindu, kuris atitiko realią situaciją, bendrovė ir paruošė projektą, neįtraukdama į projektą M. B. sklypo.

Pažymi, kad prieš atlikdama Projektą kreipėsi į M. B., kuris pateikė pakartotinį atsisakymą dalyvauti Projekto rengime. Pirmą kartą M. B. atsisakė dalyvauti Projekte remiantis įstatymu, kai Savivaldybė kreipėsi į jį su paklausimu. Remiantis procedūromis M. B. atsisakė po 30 dienų, kai į jį buvo kreiptasi 2015 m. gruodžio 7 d. registruotu laišku. Mano, kad remiantis protingumo principu, EŽTT išaiškinimu, bei analogija, pvz. Administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsnio 1 dalimi, klaidų nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje ištaisymas, Savivaldybės klaidos negalėjo užkirsti kelio teisėto Projekto patvirtinimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Geo group“ nesutinka su Savivaldybės motyvu, kad dokumentuose nėra duomenų apie valstybinės žemės patikėtinio sutikimą valstybinėje žemėje tiesti susisiekimo komunikacijas, todėl Projekte nenumatytas įvažiuojamasis/išvažiuojamasis kelias į projektuojamą žemės sklypą ties Projekte nurodytais taškais 10 ir 11, kaip nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 42 punkte. Teigia, kad ties dviem taškais gali būti įvažiavimas. Nurodo, kad kreipėsi į NŽT su paklausimu. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. vasario 3 d. atsakyme nurodė, kad teritorija tarp žemės sklypų (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“), esančių SB „Tyrinėtojas“, „duomenys neskelbtini“ yra suprojektuota SB „Tyrinėtojas“ generaliniame plane, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1165V. Generaliniame plane tarp žemės sklypų (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“) yra numatytas 3,5 m pločio pravažiavimas. Šis pravažiavimas yra nurodytas žemės sklypo (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“) plane, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip pat ir žemės sklypo (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“) plane. Pateiktas NŽT išaiškinimas patvirtina, kad bendrovė šioje dalyje įstatymo Projekto atžvilgiu nepažeidė.

UAB ,,Geo group“ nurodo, kad atsižvelgdama į tai, kad Projekto dalyviams tarpusavyje dėl įsiterpusios valstybinės žemės pasidalijimo susitarti nepavyko, Projektą atliko vadovaudamasi Pardavimo taisyklėmis, pagrindiniais žemės ūkio paskirties žemės projektavimo principais, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklėmis.

Atkreipia dėmesį, kad išsiperkant sodų bendrijose esančią žemės ūkio paskirties įsiterpusią valstybinę žemę, ši teritorija yra dalijama remiantis ne tik Projektavimo taisyklių nuostatomis, bendrais projektavimo principais, bet ir Pardavimo taisyklėmis. Kiekvieno sklypo atžvilgiu įsiterpusi valstybinė žemė dalinama lygiomis dalimis su besiribojančiais sklypais, kas buvo pasisakyta ir LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje, įsiterpusios valstybinės žemės dalybų atžvilgiu, jei projekto dalyviams nepavyktų susitarti dėl dalybų. Jei tai būtų ne sodų bendrijos teritorija, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, besiribojantiems sklypams būtų dalijamas remiantis tik projektavimo taisyklėmis ir projektavimo principais. Tai yra sklypai, kurie kraštinėmis ribojasi su valstybine žeme, įsiterpusį valstybinės žemės plotą dalinasi proporcingai kraštinių ilgiui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kas yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas vieniems projekto dalyviams, kitiems projekto dalyviams gali ir nebūti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu.

Pagrindinis bendrasis projektavimo principas, kuris taikomas visada nustatant įsiterpusios žemės teritorijas kiekvieno sklypo atžvilgiu būtų toks: jeigu įsiterpęs žemės plotas ta pačia kraštine (toliau – bendra kraštine) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui (bendraturčiams) gali būti parduodamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas prailgintus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio ploto bendrą kraštinę. Tokiu būdu yra nustatoma kiekvieno sklypo įsiterpusios žemės teritorija. Remiantis šia projektavimo taisykle, nuo dviejų besiribojančio sklypo kraštinės pradinių taškų nuvedamos statmenos linijos iki įsiterpusio sklypo krašto. Teritorija, kuri patenka į šį plotą laikoma įsiterpusiu sklypu privataus sklypo atžvilgiu. Jei ši teritorija tokiu pat principu nustačius kitų sklypų įsiterpusius sklypus dengiasi, tas plotas sodų bendrijose dalijamas lygiomis dalimis, o ne kraštinių ilgių proporcingumo taisyklės pagrindu.

Mano, kad Projektas yra atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų ir turi būti patvirtintas. Norint įgyvendinti valstybinės žemės pirkimo procedūrą Savivaldybė turėtų pratęsti reikalavimus, nes 4 metus vyko teismai. Dėl šios priežasties laikas Projekto atžvilgiu buvo sustojęs. Šis laikotarpis turėtų būti išskaičiuotas iš suteikto laiko realizuoti savo teises išsiperkant žemę.

Teismo posėdyje pareiškėjai prašė skundą tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens SB ,,Tyrinėtojas“ atstovas V. Ž. prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Tretieji suinteresuoti asmenys B. Č. ir K. Z., jų atstovas pareiškėjų skundą prašė atmesti vadovaujantis atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų NŽT ir UAB „Geo group“ atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės rašto, kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjų 2020 m. lapkričio 19 d. pateiktą Projektą dėl projekto sprendinių, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat su tuo susijusių pareiškėjų reikalavimų.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 16 d. Administracijoje buvo gautas UAB ,,Geo group” prašymas suderinti teikiamą formavimo ir pertvarkymo projektą „duomenys neskelbtini“.

Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. sausio 29 d. raštu „Dėl žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ formavimo ir pertvarkymo derinimo“ Nr. A51-8194/21(2.14.2.12E-ŽEM) atsisakė derinti pateiktą Projektą. Rašte nurodė atsisakymo motyvus: 1) parengto žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ Projekto sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A30-3760 „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra sklypai „duomenys neskelbtini“, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A30-714 „Dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A30-3760 „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra sklypai „duomenys neskelbtini“, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“, 1 punkte nurodytos planuojamos teritorijos ploto; 2) žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ savininkai rašytinio susitarimo dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio ploto dalių iki Projekto rengimo pradžios nepateikė, o parengtą Projektą pasirašė ne visi Projekto rengimą inicijavę asmenys; 3) pateiktame derinti Projekte prie formuojamo žemės sklypo Nr. 1A numatytas įvažiuojamasis/išvažiuojamasis kelias nesudaro kelių tinklo, t. y. numatytas privažiuojamasis kelias nėra sujungtas su esamu keliu (gatve), ties sklypo ribų posūkio taškais 10-11 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve).

Pareiškėjai nesutinka su ginčijamu raštu, teigia, kad vadovaujantis teisės aktais, jei nėra projekto dalyvių bendro susitarimo, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas dalinamas remiantis įstatymu, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. UAB ,,Geo group“ raštu kreipėsi į projekto dalyvius B. Č. ir J. C. nuosavybės teisių perėmėją K. Z. su tikslu supažindinti su Projektu ir jam pritarti, tačiau jie ant parengto projekto nepasirašė. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus prašymas pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriaus, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą dėl įvažiuojamojo/išvažiuojamojo kelio į planuojamą (-us) sklypą (-us) per valstybinę žemę yra nepagrįstas, kadangi, sklype 1A yra privažiavimas, o ne valstybinė žemė. Šis sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir privažiavimas prie sklypo nurodytas ir užregistruotas Registrų centre.

Atsakovė teigia, kad ginčijamas raštas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus susiklosčiusią situaciją, be to mano, kad raštas yra tarpinis, informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams teisinių pasekmių. Teismas nesutinka su šiuo atsakovės teiginiu, kadangi ginčijamame rašte ne tik pateikta informacija apie Projekto nederinimo priežastis, bet ir konkrečiai nurodyta, kad atsakovė atsisako derinti žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ Projektą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjų reikalavimas nagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių ir Pardavimo taisyklių nuostatos.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 1 p.).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 2.6 punkte.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka įtvirtinta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklėse.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 49 punkte įtvirtinta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Pardavimo taisyklių nustatyta tvarka, kurių 8 punkte įtvirtinta, kad jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių. Rašytinis susitarimas dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių sudaromas iki žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Kiekvienam pirkėjui pagal jam tenkančią parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį suprojektuojamas atskiras įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Žemėtvarkos projekte, pagal kurį formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, turi būti numatytas šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sujungimas su pirkėjui nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu.

Iš byloje pateikto Projekto turinio matyti, kad Projekte yra formuojamas 149 kv. m įsitepęs laisvos valstybinės žemės plotas. Projekto sprendiniuose nurodyta, kad įsitepęs 17 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, projektuojamas prie sklypo „duomenys neskelbtini“, įsitepęs 12 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, projektuojamas prie sklypo „duomenys neskelbtini“, o 120 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas projektuojamas prie sklypų „duomenys neskelbtini“.

Nagrinėjamu atveju, žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ savininkai nepateikė rašytinio susitarimo dėl tenkančių parduodamo žemės sklypo dalių, todėl įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ir Pardavimo taisyklių nuostatomis, turėjo būti padalintas į lygias dalis.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir Projekto sprendinius, konstatuoja, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo padalintas lygiomis dalimis pagal besiribojančių sklypų skaičių, taip pat nebuvo pateiktas žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ savininkų rašytinis pritarimas, patvirtinantis, kad jie pritaria parengto Projekto sprendiniams, todėl atsakovė dėl aptartų aplinkybių neturėjo teisinio pagrindo derinti pareiškėjų pateikto Projekto. Pažymėtina, kad ir patys pareiškėjai skunde nurodo, kad pateikto derinti Projekto nėra pasirašę visi jį turintys pasirašyti asmenys.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 42 punkte įtvirtinta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Toks pat reikalavimas yra nurodytas ir Reikalavimų 5.5 papunktyje.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 49 punktas nustato, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka, o pagal 49¹.2 punktą - turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

Pareiškėjai skunde teigia, kad žemės sklypas „duomenys neskelbtini“ suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir privažiavimas prie sklypo nurodytas ir užregistruotas Registrų centre.

Pažymėtina, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

Vadovaujantis minėtais teisės aktais, kadastriniais matavimais yra nustatomos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, kartografuojami sklype esantys objektai, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo projektuojamas įvažiavimo kelias į sklypą. Įvažiuojamieji/išvažiuojamieji keliai į/iš žemės sklypų yra projektuojami teritorijų planavimo dokumentais, statybos techniniais projektais, o ne parengtais žemės sklypų kadastriniais matavimais.

Darytina išvada, kad Projekte prie formuojamų žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 numatytas įvažiuojamasis/išvažiuojamasis kelias nesudaro kelių tinklo, t. y. numatytas privažiuojamasis kelias nėra sujungtas su esamu keliu (gatve), ties sklypo ribų posūkio taškais 11, 34, 33 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve). Projekto byloje nepateikta duomenų, kad minėtame laisvame žemės fonde būtų suprojektuotas (numatomas/esamas) kelias. Projekto dokumentuose taip pat nėra duomenų apie valstybinės žemės patikėtinio sutikimą valstybinėje žemėje tiesti susisiekimo komunikacijas.

Taigi šiuo atveju pagal nurodytą teisinį reguliavimą atsakovė ginčijamu raštu, nustačiusi, kad Projekte nenumatytas įvažiuojamasis/išvažiuojamasis kelias į projektuojamus žemės sklypus, kaip nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 42 punkte, teisėtai dėl šių Projekto trūkumų paprašė pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriaus, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą dėl įvažiuojamojo/išvažiuojamojo kelio į planuojamą (-us) sklypą (-us) per valstybinę žemę, ir atsisakė Projektą derinti.

Teismas pažymi, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimas ir jo derinimas bei tvirtinimas, yra atskiros procedūros. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimas dar nereiškia, kad projektas jo vykdymo eigoje bus suderintas ir patvirtintas. Projektas pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisykles yra tvirtinimas tuomet, jei atitinka visas teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė, nustačiusi Projekto sprendinių neatitikimus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių nuostatoms, pagrįstai atsisakė derinti Projektą. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo naikinti Savivaldybės 2021 m. sausio 29 d. priimtą sprendimą. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinio reikalavimo įpareigoti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus patvirtinti 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo group“ parengtą Projektą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Administracija visapusiškai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatyme administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra išsamus ir motyvuotas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus, atsižvelgdamas į žemės sklypo „duomenys neskelbtini“ savininko prašymą (M. B.), kuriame jis nurodė, kad nepageidauja dalyvauti tolesnėse formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrose, bei į pareiškėjų teiktus prašymus pratęsti Projekto rengimo reikalavimus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo priėmė 2021 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. A30-1430/21 ,,Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-12-18 įsakymo Nr. A30-3760 ,,Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra sklypai „duomenys neskelbtini“, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“. Šio įsakymo pagrindu buvo sumažinta Projekto rengimo teritorija ir plotas, išbraukiant iš teritorijos ribų žemės sklypą „duomenys neskelbtini“, priklausantį M. B..

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo įpareigoti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus ištaisyti 2016 m. kovo 10 d. įsakymo dėl žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo adresu „duomenys neskelbtini“ klaidą, t. y. neįtraukti atsisakiusio dalyvauti Projekte M. B. sklypo „duomenys neskelbtini“ teritorijos.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 3 priedo 6 punkte nurodyta, kad projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Taisyklėse nėra numatytos galimybės pratęsti rengimo reikalavimų galiojimo terminą.

Nagrinėjamu atveju Administracijos Miesto plėtros departamento išduoti Projekto rengimo reikalavimai galiojo iki 2021 m. kovo 15 d.

Iš į bylą pateikto Administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. sausio 22 d. rašto Nr. A51-7155/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl reikalavimų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus galiojimo“ dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją prašydamas pareikšti nuomonę, ar yra galimybė pratęsti projektų rengimo reikalavimų galiojimo terminą ir kokiomis sąlygomis tai turėtų būti atliekama, arba esant reikalui inicijuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių pakeitimą. Aplinkos ministerija 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. (14)-D8-714 „Dėl nuomonės pateikimo“ informavo, kad atsižvelgiant į Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklėse numatytą Projektų rengimo, viešinimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrų trukmę, mano, kad Projektų rengimo reikalavimų galiojimo termino (ne ilgesnis kaip 5 metai) pakanka Projektui parengti ir patvirtinti. Pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių nustatyta tvarka Projekto rengimas turėtų būti inicijuojamas iš naujo.

Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. A51- 21(2.14.2.12E-ŽEM) informavo pareiškėją apie Aplinkos ministerijos poziciją ir nurodė, kad jei iki 2021 m. kovo 15 d. nebus baigtos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklėse numatytos Projekto rengimo, viešinimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros, žemės sklypo savininkai turėtų pateikti naują prašymą inicijuoti žemės sklypų „duomenys neskelbtini“ Projekto rengimą. Išaiškino, kad prašymą galima pateikti užpildžius elektroninę prašymo formą žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje www.zpdris.lt.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad teisės aktai nenumato Projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino pratęsimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių pratęsti 2016 m. kovo 18 d. išduotas sąlygas žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. Č. ir K. Z. prašo atlyginti patirtas 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog kreipdamiesi į teismą pareiškėjai prašė panaikinti Savivaldybės 2021 m. sausio 29 sprendimą ir įpareigoti Administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus patvirtinti 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo group“ parengtą Projektą; įpareigoti Administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus ištaisyti 2016-03-10 įsakymą dėl Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo; įpareigoti administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovus pratęsti 2016 m. kovo 18 d. išduotas sąlygas Projekto įgyvendinimui. Tretieji suinteresuoti asmenys B. Č. ir K. Z. prašė pareiškėjų skundą atmesti. Teismui priėmus sprendimą pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, darytina išvada, jog teismo sprendimu buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų B. Č. ir K. Z. teisės, todėl jie įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš byloje esančios 2020 m. lapkričio 10 d. atstovavimo sutarties matyti, kad advokatui R. Č., atstovaujančiam B. Č. ir K. Z., šioje administracinėje byloje buvo pavesta parengti atsiliepimą į pareiškėjų skundą ir atstovauti trečiuosius suinteresuotus asmenis teismo posėdyje. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat pateikė 2021 m. rugsėjo 11 d. banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad jie sumokėjo advokatui 508,20 Eur. Taigi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jų realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjų skundą parengimą teismui ir atstovavimą teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5.

Atsiliepimų pateikimo dieną galiojo 2019 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1 524,20 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis yra 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur x 2,5). Trečiųjų suinteresuotų asmenų už atsiliepimo parengimą prašoma priteisti 350 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už atsiliepimo į skundą (ieškinį) priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, ši suma jiems priteistina.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą priteistina 0,1 skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant ginčą teisme įvyko 1 teismo posėdis, kurio trukmė 1.56 val., kas, vadovaujantis Rekomendacijomis, prilyginama 2 val. Nagrinėjamu atveju, už 1 valandos atstovavimą maksimalus užmokestis sudarytų 152,42 Eur (0,1 x 1 524,20 Eur = 152,42 Eur). Prašoma priteisti 70 Eur suma neviršija maksimalų Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą užmokesčio dydį, todėl ši suma priteistina tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Tokiu būdu iš pareiškėjų G. J. ir R. K. priteisiama suma trečiųjų suinteresuotų asmenų B. Č. ir K. Z. išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu teisme, atlyginti sudaro 508,20 Eur. Kadangi PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo B. Č., bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų G. K. ir R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjų G. J. ir R. K. trečiajam suinteresuotam asmeniui B. Č. 508,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBeata MartišienėGediminas Užubalis