Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. D. prašo teismo patvirtinti faktą, kad jos dukros J. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra nežinomas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalyje numatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir CK 3.161 str., be to, tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų.

Būtina sąlyga juridiniam faktui ypatingosios teisenos tvarka nustatyti yra negalėjimas kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). CK 3.138 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog vaiko kilmės iš konkretaus tėvo patvirtinimo tvarką nustato įstatymas (CK 3.138, 3.140 straipsniai), todėl kitoks vaiko kilmės patvirtinimas teisiniu požiūriu nėra galimas. Vaiko tėvą patvirtina gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (CK 3.138 straipsnis). Kai vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas arba remiantis SŠK 61 straipsnio (jeigu vaikas gimė prieš įsigaliojant 2000 m. CK) pagrindu duomenys apie tėvą įrašyti fiktyvūs, tai tokie įstatymo nustatyta tvarka priimti dokumentai patvirtina, jog vaiko kilmė iš konkretaus tėvo nėra nustatyta, ir vaikas neturi tėvo, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (CK 3.155, 3.192 straipsniai ir kt.). Esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės iš konkrečių asmenų (tėvo, motinos) fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali būti nustatomas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba bylą nutraukti, jeigu ji buvo užvesta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-12 konsultacija Nr. A3-95; Kauno apygardos teismo 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1453-485/2012; Kauno apygardos teismo 2012-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1851-413/2012).

Pareiškėja nepateikia jokių duomenų apie spėjamą dukros tėvą, nenurodo, kad jis miręs ar dingęs be žinios. Pareiškėja nurodo, kad per prievartą buvo išvežta į užsienį, kur buvo verčiama teikti sekso paslaugas, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad būtų apie jos atžvilgiu galimai įvykdytą nusikalstamą veiką pranešusi policijai ar prokuratūrai. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., teismas

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl tėvystės fakto patvirtinimo.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjos atstovei advokatei V. Laukevičienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.