- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1851-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Marijampolės savivaldybės administracijai, J. G.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3229-54/2012, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Marijampolės savivaldybės administracijai ir J. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. K. kreipėsi pareiškimu į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nėra galimybės nustatyti jos sūnaus J. G., gim. 1995 m. rugpjūčio 9 d., biologinio tėvo tapatybės. Nurodė, kad 1995 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjai gimė sūnus J. G.. Gimimo liudijime AA Nr. 798286 tėvas neįrašytas, nes pareiškėja nežino, kas yra berniuko tėvas ir neturi jokios galimybės berniuką susieti su jo biologiniu tėvu. Kai pastojo, pareiškėjai buvo 17 metų. Iki intymių santykių pradžios, Marijampolės turguje susipažino su vyriškiu, kuris prekiavo automobiliais. Susipažinimo metu ji nebuvo turėjusi lytinių santykių su jokiu vyru. Su šiuo vyriškiu intymiai bendravo maždaug 3 kartus per mėnesį, kai jis atvažiuodavo į Marijampolės turgų prekiauti automobiliais. Net bendravimo laikotarpiu nežinojo to vyro vardo ir pavardės, žinojo tik tiek, kad jis atvyksta iš kito miesto. Pasijutusi nėščia to vyro daugiau jo jau nebematė. Šiuo metu yra išsituokusi, turi dar 2 nepilnamečius išlaikytinius, juridinio fakto nustatymas jai reikalingas socialinių išmokų bei kompensacijų gavimui (b. l. 1-2).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. K. pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (b. l. 7).
Teismas nurodė, kad esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės iš konkrečių asmenų (tėvo, motinos) fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali būti nustatomas (CPK 444 str. 2 d. 9 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2003-12-12 konsultacija). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir CK 3.161 straipsnyje, be to, tai yra vienas iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Kai tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, tačiau yra žinomas spėjamas vaiko tėvas ir vaiko motina nereiškia ieškinio dėl tėvystės nustatymo, tokį ieškinį turi pareikšti valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija (CK 3.147 str. 2 d.). Pareiškėja nepateikia duomenų apie spėjamą sūnaus tėvą, nors ir nenurodo, kad jis miręs ar dingęs be žinios. Taip pat nėra duomenų, ar pareiškėja ėmėsi priemonių jį surasti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priimti (b. l. 10), kadangi atsisakius priimti pareiškimą, ji praranda galimybę gauti socialinę paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Tokia teismo nutartis užkerta kelią ginti teisėtus interesus. Aplinkybės, dėl ko pareiškimas nepriimtas, niekada neišnyks ir vėl kreiptis į teismą kitu pagrindu ji neturi galimybės.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalyje išvardyta, kokius juridinius faktus ypatingąja teisena gali nustatyti teismas. Šis sąrašas nėra išsamus, kadangi teismai nagrinėja bylas ir dėl kitokių turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato kitokios jų nustatymo tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą tuo pagrindu, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas (nėra jokios galimybės nustatyti pareiškėjos sūnaus J. G. biologinio tėvo) teismine tvarka negali būti nustatytas. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Būtina sąlyga juridiniam faktui ypatingosios teisenos tvarka nustatyti yra negalėjimas kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). CK 3.138 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog vaiko kilmės iš konkretaus tėvo patvirtinimo tvarką nustato įstatymas (CK 3.138, 3.140 straipsniai), todėl kitoks vaiko kilmės patvirtinimas teisiniu požiūriu nėra galimas. Vaiko tėvą patvirtina gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (CK 3.138 straipsnis). Kai vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas arba remiantis SŠK 61 straipsnio (jeigu vaikas gimė prieš įsigaliojant 2000 m. CK) pagrindu duomenys apie tėvą įrašyti fiktyvūs, tai tokie įstatymo nustatyta tvarka priimti dokumentai patvirtina, jog vaiko kilmė iš konkretaus tėvo nėra nustatyta, ir vaikas neturi tėvo, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (CK 3.155, 3.192 straipsniai ir kt.). Esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės iš konkrečių asmenų (tėvo, motinos) fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali būti nustatomas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba bylą nutraukti, jeigu ji buvo užvesta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-12 konsultacija Nr. A3-95 Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso ir Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo normų taikymo; Kauno apygardos teismo 2012-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1453-485/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio klausimo sprendimą, remdamasis CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl vaiko teisės žinoti savo tėvus, pagrįstai informavo Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos instituciją dėl ieškinio tėvystei nustatyti pareiškimo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis), todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.