- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-1453-485/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01791-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- A. K.
Procesinio dokumento kategorijos 76.4; 106.8.1;121.14; 122.4
2012 m. liepos 5 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir piniginės socialinės paramos gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvą nustatyti nėra galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi (b. l. 8) pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės iš konkrečių asmenų (tėvo, motinos) fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali būti nustatomas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalyje numatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir CK 3.161 str., be to, tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Kai tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, tačiau yra žinomas spėjamas vaiko tėvas ir vaiko motina nereiškia ieškinio dėl tėvystės nustatymo, tokį ieškinį turi pareikšti valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija (CK 3.147 str. 2 d.). Pareiškėja nepateikia duomenų apie spėjamą sūnaus tėvą, nors ir nenurodo, kad jis miręs ar dingęs be žinios. Taip pat nėra duomenų, ar pareiškėja ėmėsi priemonių jį surasti. Teismas atsakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), apie tai informuojant Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrių (CK 3.147 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja A. K. atskiruoju skundu (b. l. 9) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti. Nurodo, jog neturi galimybės sūnaus tėvystę sieti su konkrečiu asmeniu, nes nežino kas galėtų būti sūnaus tėvu. Pareiškėja teigia, jog nustačius jos prašomą juridinę reikšmę turinį faktą, jai atsirastų teisinės pasekmės dėl piniginės socialinės paramos gavimo pagal LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Šią aplinkybę pareiškėja grindžia Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-04-26 raštu Nr. AS-4884.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ypatingąja teisena nustatomų juridinių faktų sąrašas pateiktas CPK 444 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, nurodydamas jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas teismine tvarka negali būti nustatytas. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 3.139 ir 3.140 straipsniai nustato vaiko kilmės iš konkrečių asmenų (tėvo, motinos) fakto nustatymo ir įregistravimo tvarką, todėl toks faktas, kaip jį suformulavo pareiškėja negali būti nustatomas. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas siekia nustatyti juridinį faktą, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvą nėra galimybės nustatyti. Pareiškėja šį faktą nori nustatyti, siekdama gauti socialinę paramą pagal LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Pareiškėja pateikė teismui Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-04-26 raštą Nr. AS-4884, kuriame nurodyta, jog pagal LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, pareiškėja, kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad vaiko tėvystės nustatyti neįmanoma, o teismui pareiškėjos pareiškimą palikus nenagrinėtą, pareiškėja įgautų teisę gauti piniginę socialinę paramą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog rašte minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Taigi, kaip matyti, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius savo 2012-04-26 rašte Nr. AS-4884 neteisingai interpretavo šio įstatymo nuostatą, kadangi įstatymas numato, jog asmuo gali gauti socialinę paramą tik tokiu atveju, jeigu auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, teisę į socialinę pašalpą turi kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą (8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmė patvirtinantis faktas negali būti nustatytas pagal CPK 444 straipsnio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog galimybės kreiptis į teismą dėl šio fakto nustatymo CPK nenumato.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos tesimo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.