- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- eI-593-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02191-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Atsakovas
- J. H.
- Pareiškėjas
- Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, VšĮ
- Advokatai
- Rūta Andriulevičiūtė
nedalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui J. H. dėl 56,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31, ir 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo J. H. 56,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31, ir 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovas prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nes savo poziciją yra išdėstęs. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 2 straipsnio 3 dalis nustato, jog vietinė rinkliava tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Įstatymo 11 straipsnio l dalies 8 punktas įtvirtina savivaldybės tarybos teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013-08-22 sprendimu Nr. 573 bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 10 p. (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01), 4.11p., 31 p., 32 p. (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) nustato, kad pareiškėjas administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias Vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pareiškėjas yra Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, vykdantis vietinės rinkliavos surinkimą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti. Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nei Nuostatų pagrindu. Nuostatų 4.10 p. (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) nustato, jog Vietinės rinkliavos mokėtojai yra asmenys, nustatyta tvarka deklaravę Radviliškio rajono savivaldybėje žemės ūkio naudmenų pasėlius, kurių bendras plotas yra nuo 20 ha ir daugiau. Radviliškio rajono savivaldybės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) 3.3.18 p. numatyta, jog viena iš nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkams ar jų įgaliotiems atstovams arba kitiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, atliekų turėtojų kategorijų yra ūkininkai pagal deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotą. Todėl vietinės rinkliavos mokėtojais yra ir vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje deklaravę žemės ūkio naudmenų pasėlius, kurių bendras plotas yra nuo 20 ha ir daugiau. Nurodytos pareigos Vietinės rinkliavos mokėtojams yra privalomos, t. y. Vietinės rinkliavos mokėtojai neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti prievolę mokėti vietinę rinkliavą ar ne. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti. Prašo priteisti iš atsakovo 56,19 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 ir 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas J. H. apie teismo posėdį informuotas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. H. rašytiniame prašyme dėl žodinio administracinės bylos nagrinėjimo, atsiliepime ir jo atstovas I. H. posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centas“ jokių atliekų iš ūkio nesurinko ir netvarkė, neatliko savo pareigų, nes neaprūpino atliekų konteineriais, nors tai yra numatyta taisyklėse ir norminiuose aktuose. Atsakovas, gavęs sąskaitas kėlė klausimą, už ką jis turi mokėti, prašė išduoti konteinerį, tačiau jo negavo. Atsakovas vykdo augalininkystės veiklą ir jokios atliekos nesusidaro, išskyrus trąšų pakuotes ir augalų apsaugos produktų taros, t. y. antrinės žaliavos, kurios yra surenkamos specializuotų įmonių. Jei atsakovas tokių atliekų ir turėtų, jas negalėtų dėti į pareiškėjo konteinerius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu fizinio asmens veikloje jokios komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažįstamas komunalinių atliekų turėtoju ir neturėtų reikalauti iš atsakovo tokių įrodymų, kurių jis fiziškai negali įrodyti, tai turi įrodinėti pareiškėjas. Mano, kad teismas turėtų vadovautis administracine byla Nr. A502-1095/2013, kuri yra analogiška šiai bylai, kur Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad turi būti sudaryta galimybė mokėti pagal faktišką atliekų kiekį. Toks reglamentavimas, nesant galimybės mokėti už faktiškai perduotas atliekas, prieštarauja teisės principams, teismų praktikai. Palaiko prašymą ištirti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų dalies teisėtumą. Taip pat prašo priteisti atsakovui iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo J. H. atstovė advokatė Rūta Andriulevičiūtė prašo pradėti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų dalies teisėtumo tyrimą, t. y. ar Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 14 punktas, numatantis rinkliavos kintamosios dalies apskaičiavimą pagal galimą, bet ne faktinį komunalinių atliekų kiekį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 3 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 29 punktui, bendriesiems protingumo principams bei atliekų surinkimo sistemoje taikomam principui „teršėjas moka“. Palaiko kito atsakovo atstovo išdėstytus argumentus. Prašo priteisti atsakovui iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas tenkintinas.
Vietinės rinkliavos yra numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Rinkliava atsakovui skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava nustatoma Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹straipsnio 1 dalyje. Vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės biudžetą. Nuostatų 11 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dedamųjų dydžiai, kurie apskaičiuojami pagal Savivaldybės tvirtinamą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių nustatymo metodiką, yra tvirtinami šiais nuostatais ir nurodomi 1 priede. Nuostatų 1 priedo „Vietinės rinkliavos mokėtojų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai“ 18 „Grupė“ įrašyti ūkininkai, deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas, ha: nuo 20 ha iki 100 ha; nuo 101 ha iki 500 ha. Iš Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintos Radviliškio rajono savivaldybės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 1.2 punkto matyti, kad šia Metodika vadovaujasi savivaldybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Metodikos 3 skyriaus „Rinkliavos mokėtojų grupės“ 3.1 punkte nurodyta, kad mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Metodikos 3.3 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkams ar jų įgaliotiems atstovams arba kitiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, atliekų turėtojų kategorijos (vietinės rinkliavos mokėtojų grupės) yra: 3.3.18 p. Ūkininkai, deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas, ha: 3.3.18.1. nuo 20 ha iki 100 ha; 3.3.18.2. nuo 101 ha iki 500 ha. Metodikos 4 skyriaus „Rinkliavos dedamosios“ 4.6 punkto lentelės 18 eilutėje nurodyta, kaip apskaičiuojami vietinės rinkliavos parametrai Ūkininkams, kurių deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas, ha nuo 20 ha iki 100 ha; nuo 101 ha iki 500 ha. Taigi, tiek Nuostatuose, tiek Metodikoje numatyta, jog viena iš nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkams ar jų įgaliotiems atstovams arba kitiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, atliekų turėtojų kategorijų yra ūkininkai pagal deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotą. Iš administracinėje byloje esančio Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2019-09-03 rašto Nr. SŽŪ-172 A (20.4) priedo 291 eilutės matyti, kad atsakovo vardu 2019 metais deklaruotas 77,68 ha žemės ūkio naudmenų plotas. Tai patvirtina VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2021 sausio mėn. pažyma, kad J. H. 2018 m. deklaravo 129,76 ha žemės ūkio naudmenų, 2019 m. – 77,68 ha, todėl atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje deklaravęs žemės ūkio naudmenų pasėlius, kurių bendras plotas yra nuo 20 ha ir daugiau.
Atsakovo atstovas nurodė, kad rinkliava apskaičiuota ne pagal faktiškai susidariusias komunalines atliekas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo tai, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą.
Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį. Šioje administracinėje byloje atsakovas to neįrodė. Iš atsakovo, jo atstovų esančių rašytinių paaiškinimų, pareiškėjo išsiųsto 2020-06-23 įspėjimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos, matyti, kad pareiškėjas žino pareigą sutvarkyti komunalines atliekas, kurios atsiranda jam verčiantis žemės ūkio veikla, tačiau jos nėra išsprendęs.
Atsakovas ir jo atstovai neginčijo paskaičiuotos vietinės rinkliavos skolos dydžio 56,19 Eur ir jo paskaičiavimo (2018 m. – pastovioji dalis 26,22 Eur., kintamoji dalis 11,24 Eur; 2019 m – pastovioji dalis 13,11 Eur., kintamoji dalis 5,62 Eur.).
Atsakovo J. H. atstovai prašo ištirti, ar Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 14 punktas, numatantis rinkliavos kintamosios dalies apskaičiavimą pagal galimą, bet ne faktinį komunalinių atliekų kiekį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 3 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 29 punktui, bendriesiems protingumo principams bei atliekų surinkimo sistemoje taikomam principui „teršėjas moka“.
Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Minimo straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis). Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma, tai teismo diskrecijos teisė.
Teismo vertinimu, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595, laikytini norminiu administraciniu aktu. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę, teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 2 punktas); prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo ir tai, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.
Papildomai pažymėtina, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų. Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jos surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, kad kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo.
Be to, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595, priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 1 skyriaus 2 punktu.
Atsižvelgus į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tirti minėto norminio administracinio akto teisėtumo. Teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo prašomo ištirti norminio administracinio akto (jo nurodyto punkto) teisėtumo įvertinus prašyme pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo nurodytus argumentus, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu atmestinas atsakovo ir jo atstovų prašymas pradėti norminių aktų teisėtumo tyrimą.
Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.). Taip pat iš atsakovo priteistina pareiškėjui 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), o atsakovo atstovų prašymas priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti ir priteisti iš atsakovo J. H. viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 56,19 Eur (penkiasdešimt šeši Eur 19 Euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir 15,30 Eur (penkiolika Eur 30 Euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo J. H. atstovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.