- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-255-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39255-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- Swiss Eyewear Group
- Atsakovas
- UAB „TIM“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „TIM“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Swiss Eyewear Group (International) AG ieškinį atsakovei UAB „TIM“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Swiss Eyewear Group (International) AG kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „TIM“ priteisti 17 304,73 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.
2. Taip pat, ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - piniginių lėšų areštą Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovė turi savo sąskaitas, o jei sąskaitose piniginių lėšų nebūtų - pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas prašyme nurodė, kad skolos suma yra didelė, be to, atsakovė be jokios pateisinamos priežasties vengia įvykdyti savo įsipareigojimus pilnai atsiskaityti su ieškovu už įsigytas prekes. Atsakovės elgesys nevykdant prisiimtų skolinių įsipareigojimų bei vengiat bendradarbiauti su ieškovu negali būti laikomas sąžiningu, todėl darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė atsakovės UAB „TIM“ 17 304,73 Eur vertės nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto, esančio pas atsakovą arba trečiuosius asmenis areštą.
4. Nustatė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš sutartinių teisinių santykių, atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus, vengia vykdyti savo finansinius įsipareigojimus geruoju.
5. Tokiu būdu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, teismui kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytą tam tikro dydžio piniginę prievolę ir sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl ieškovo prašymas tenkintinas.
6. Areštavus atsakovo pinigines lėšas bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta jo ūkinė veikla, kas gali privesti jį prie bankroto, todėl pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir kitas ilgalaikis materialus turtas, neviršijant ieškinio sumos, t.y. 17 304,73 Eur, o tik nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto, areštuotinos jo piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštą ieškinio apimtyje, užtikrinant galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu UAB „TIM“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7.1. Nurodė, kad atsakovė yra stabili ir patikima, daugiau nei 26 metus veikianti, daug turto turinti bendrovė, kurios mokumas nekelia jokių abejonių galimybe ateityje įvykdyti 17 000 Eur dydžio ieškovės reikalavimą, jeigu jis būtų patenkintas.
7.2. Atsakovės turtas nėra apsunkintas įkeitimu, balansinis turtas siekia 370000 Eur, jos kreditinis reitingas nekelia abejonių atsakovės mokumu, atsakovas neturi jokių kitų teisminių ginčų / pradelstų skolų / paskolų / įsiskolinimų biudžetui.
7.3. Ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymo niekaip nepagrindė, išskyrus keletą citatų iš pasenusios ir nebeaktualios teismų praktikos apie didelę skolos sumą. Ieškovas apskritai nemotyvavo, kodėl jam yra reikalingos laikinosios apsaugos priemonės, nenurodė, kodėl, Ieškovo nuomone, egzistuoja kokia nors grėsmė dėl 17 000 Eur ieškinio sumos sumokėjimo, kai vien atsakovės biuras, kuriame ji registruota, vertas daugiau negu 600 000 Eur.
Atsiliepimas
8. Swiss Eyewear Group (International) AG atsiliepime prašė atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakristą.
8.1. Nurodė, kad nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi, pripažįstama, jog tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų. Atsakovės pateikti VĮ Registrų centras duomenys nepatvirtina objektyvios atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertės, todėl atsakovės taiginiai, jog jos turimas nekilnojamasis turtas vertas daugiau nei 600 000,00 Eur, laikytini nepagrįstais. Remiantis 2017 m. atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2016 m. patyrė 63 903,00 Eur nuostolių, o 2017 m. atsakovė nuostoliai sudarė jau 75 200,00 Eur. Tai patvirtina, jog atsakovės veikla ilgą laikotarpį yra nuostolinga ir patiriami nuostoliai tik didėja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis minėta pelno (nuostolių) ataskaita, atsakovo pardavimo pajamos lyginant 2016 m. ir 2017 m. duomenis reikšmingai sumažėjo, t. y. nuo 443 331,00 Eur (2016 m.) iki 259 613,00 Eur (2017 m.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės veikla yra nepastovi, o jos pateikti duomenys neįrodo geros atsakovės finansinės padėties ir nepatvirtina, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
8.2. Atsakovė ne tik vengia vykdyti turimus įsipareigojimus ieškovei, tačiau vengia ir pateikti visus nagrinėjamam ginčui aktualius duomenis apie jos finansinę būklę, todėl galima spręsti apie egzistuojantį atsakovės nesąžiningumą bei objektyvią riziką, jog atsakovė gali vengti vykdyti ir galimai ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą.
8.3. Atsakovė turi galimybę disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, gali vykdyti kasdienines ūkines operacijas, mokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei, teikti paslaugas savo klientams ir t. t., todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti, nepažeidžia ekonomiškumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų ir yra visiškai pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ieškiniu prašo priteisti skolą ir palūkanas. Preliminariai įvertinus ieškinio turinį ir jo reikalavimus, laikytina, kad ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas į ieškinį priėmė nenustatęs trūkumų procesinio dokumento turiniui ar formai, todėl ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu.
13. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiami tuo, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui, ar jų neatsiskaitymas su procesą inicijavusia ieškovu, savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Kitą vertus, iš viešų registrų duomenų nustatyta, kad nors atsakovės įmonė 2016-2017 m. patyrė nuostolius, tačiau jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (24 475 Eur) sudaro tik 5.33 proc. į balansą įrašytos turto vertės. Be to, atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto vertės rinkos kaina siekia 361 530,00 Eur. Taigi, įvertinus atsakovės finansinę padėtį, atsakovei pareikšto 17 304,73 Eur suma nelaikytina jai didele.
14. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kurių atžvilgiu norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.
15. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovas savo prašyme atsakovės nesąžiningumą siejo su vengimu įvykdyti savo įsipareigojimus, t.y. atsiskaityti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo šiuo atveju konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, nes tai ar atsakovės veiksmai nevykdant įsipareigojimo yra nesąžiningi ir ar ji skolinga ieškovui paaiškės tik išsprendus bylą iš esmės. Kitų duomenų apie atsakovės ketinimus parduoti, perleisti jai priklausantį turtą, taip siekiant išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo, byloje nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningumą.
16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju yra grėsmė galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Swiss Eyewear Group (International) AG prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.