- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- e2-2085-429/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19828-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Ieškovas
- UAB „Tomadas“
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities VPK, E. B.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus apskrities VPK, E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b. l. 85-91, 128-129) prašo priteisti iš atsakovo 1261,20 Eur skolą už atsakovo transporto priemonės laikymą ieškovės aikštelėje nuo 2017-11-01 iki 2018-02-28, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, skirti atsakovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos išieškant ieškovei.
1. Ieškovė nurodė, kad ji 2015 m. lapkričio 4 d. su Vilniaus apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286 (toliau – ir Sutartis), kurios 1 p. nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties Priede Nr. 1 yra nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. 2016 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė gavo Vilniaus apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimo (Draudimo vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės). Ieškovė minėtą transporto priemonę nugabeno tolimesniam saugojimui į ieškovės transporto priemonių saugojimo aikštelę. Ieškovė paaiškino, kas:
1.1. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo tvarką aiškiai numato Sutarties 5.13 ir 5.14 punktai, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtintos transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 19 punkto nuostatos (toliau — Aprašas), pagal kurias tik policijos įstaigos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, ar kitas įgaliotas pareigūnas, gali priimti sprendimą, gražinti nuvežta, transporto priemonę ir išduoti leidimą, atsiimti priverstinai nuvežta, transporto priemonę. Prieš sudarant Sutartį su Vilniaus apskrities VPK, buvo suderintas „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, saugojimo apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams, procedūrų tvarkos aprašas“ Sutarties Priedas Nr.3. (toliau — Priedas). Priedo 12 punktas numato, jog ieškovė 2 kartus per mėnesį raštu kreipiasi į Vilniaus apskrities VPK, siųsdama jiems faktiškai saugojimo aikštelėje stovinčių priverstinai sulaikytų transporto priemonių sąrašą (užklausimą), kuriame prašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar jau yra priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę ar dar ne. Ir tik tada, kai ieškovė gauna informaciją iš Vilniaus apskrities VPK apie tai, jog transporto priemonė yra grąžintina, ieškovė savo lėšomis imasi informuoti transporto priemonių savininkus apie būtinybę atsiimti jų saugomą transporto priemonę ir apmokėti transportavimo ir saugojimo išlaidas, o nepavykus su transporto priemonių savininkais susitarti taikiai - kreipiasi į teismą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau — SEAKĮ) 33 str. 1 d., priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. SEAKĮ 33 str. 6 d. nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę 33 str. 1 d. nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
1.2. Šiuo atveju ieškovė Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2017 m. sausio 24 d. raštu Nr. 10-S-14687(1.46E-10) (toliau -Raštas) buvo informuota, jog priverstinai nuvežtos transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Ž., KET pažeidėjas E. B. ir kad transporto priemonė grąžintina savininkui. Ieškovė 2017 m. sausio 27 d. pranešimu ir 2017 m. kovo 13 d. pakartotiniu pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl jo transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimą ir saugojimą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.
1.3. Atsakovui neatsiimant automobilio ilgą laiką, nesikreipus dėl jo atsiėmimo ir ieškovei neturint duomenų, jog automobilis iš atsakovo buvo pavogtas, ieškovė 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, reikalaudama atlyginti priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas solidariai iš A. Ž. ir E. B. (civilinė byla Nr. e2-28457-820/2017). Minėtas ieškinys buvo pareikštas vadovaujantis SEAKĮ 33 str. 6 d. nuostatomis ir Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Rašte nurodyta informacija. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28457-820/2017 buvo gautas A. Ž. atsiliepimas, kuriame jis nurodė, kad automobilis iš jo buvo pavogtas. A. Ž. į Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtą civilinę bylą 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo pateikęs priešieškinį bei dokumentus, patvirtinančius, jog automobilis iš jo buvo pavogtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paliko UAB „Tornadas“ ieškinį nenagrinėtu. Gavusi duomenis apie automobilio vagystę, UAB „Tornadas“ 2017 m. spalio 9 d. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaidų už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą atlyginimo (iki 2017 m. spalio 15 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-44261-861/2017 (kuris įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 7 d.) tenkino UAB „Tornadas“ ieškinį.
1.4. Atsakovas šioje byloje A. Ž. į ieškovės siunčiamus pranešimus apie automobilio atsiėmimą nereagavo, piktybiškai ilgą laiką neatsiėmė automobilio iš ieškovės aikštelės. Atsakovas tik 2018 m. vasario 28 d. atsiėmė automobilį.
1.5. Tai, kad atsakovas žinojo, jog jo automobilis nuvežtas į ieškovės saugojimo aikštelę, patvirtina Vilniaus apskrities VPK 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešimas Nr. 10-S-180541(1.94-10), kuriame pateikta informacija, kokioje transporto priemonių aikštelėje automobilis saugomas ir kur turi kreiptis atsakovas, norėdamas atsiimti automobilį; Vilniaus apskrities VPK atsakovui 2016 m. spalio 12 d. -leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, kurį atsiėmė bei pasirašė pats atsakovas; ieškovės 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. kovo 13 d. pranešimai atsakovui apie priverstinai nuvežtą ir saugomą automobilį; ieškovė telefonu bei 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. spalio 2 d. el. laiškais informavo atsakovą apie būtinybę kuo greičiau atsiimti automobilį.
1.6. Atsakovas privalėjo kuo greičiau atsiimti automobilį iš aikštelės, tačiau to nepadarė, elgėsi pasyviai, nesąžiningai. Ieškovė sutinka, kad už automobilio saugojimą atsakovas neturėjo atlyginti iki tol, kol jam 2016 m. spalio 12 d. buvo išduotas Vilniaus apskrities VPK leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Nuo tos dienos iki 2018 m. vasario 28 d. (kai atsakovas atsiėmė automobilį) atsakovas atsakingas už savo automobilio atsiėmimą ir už saugojimo išlaidų padengimą. Už minėtą laikotarpį atsakovas įsiskolino 1261,20 Eur.
1.7. A. Ž. kreipėsi su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus 2017 m. spalio 5 d. prašydamas įpareigoti UAB „Tomadas“ neatlygintinai grąžinti automobilį Ieškovui, tačiau UAB „Tomadas“ dar iki bylos užvedimo buvo sutikęs geruoju įvykdyti reikalavimą. Nesuprantamas ir nepaaiškinamas A. Ž. elgesys, kai UAB „Tomadas“ sutinka grąžinti automobilį neatlygintinai, apie tai A. Ž. informuotas, tačiau vis vien pateikia ieškinį teismui. Toks A. Ž. elgesys akivaizdžiai reiškia piktnaudžiavimą procesu, siekiant pakenkti UAB „Tomadas“, paliekant jai toliau priverstinai saugoti automobilį, taip siekiant sukelti įmonei kuo daugiau išlaidų. Dėl to A. Ž. CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu turi būti paskirta bauda.
1.8. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti.
2. Atsakovas A. Ž., jo atstovas V. B. į teismo posėdį neatvyko, šaukimai įteikti (b. l. 137138, 142), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.
3. Tretieji asmenys Vilniaus apskrities VPK, E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad 2016-08-28 E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio , įsibrovė į A. Ž. transporto priemonę Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedė ją rakteliu, ko pasekoje įvykdė nusikalstamą veiką, tai yra svetimo turto pagrobimą ir E. B. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178str.2d. ir jo atžvilgiu priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-95-834/2017. Dėl šio įvykio buvo surašytas transporto priemonės , priklausančios ieškovui, priverstinio nuvežimo aktas ir ji buvo saugoma ieškovui priklausančioje aikštelėje iki 2018-02-28, kada minėtą automobilį atsiėmė A. Ž.. Ieškovas šioje byloje 2017-01-27 ir 2017-03-13 pakartotinu pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimą ir saugojimą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Ieškovas šioje byloje kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą, kur solidariais atsakovais įtraukė E. B. ir A. Ž., tačiau šį ieškinį teismas paliko nenagrinėtu. Vėliau 2017-10-09 ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą, pareikšdamas ieškinį E. B. dėl išlaidų už automobilio nuvežimą ir saugojimą atlyginimo. Teismas 2017-10-16 priėmė preliminarų sprendimą civ. byloje Nr. e2-44261-861/2017, kuris įsiteisėjo tik 2017-12-07, tenkindamas ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį. Vilniaus apskrities VPK 2016-10-12 išdavė leidimą atsakovui atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, kurį pasirašė pats A. Ž.. Atsakovas telefonu 2017-01-27 ir 2017-03-13 pranešimu informavo A. Ž. apie būtinybę kuo greičiau neatlygintinai atsiimti priverstinai saugomą automobilį. Atsakovas šioje byloje, žinodamas apie automobilio saugojimą, nesiėmė jokių veiksmų dėl automobilio atsiėmimo ir elgėsi pasyviai. Ieškovas šioje byloje sutinka, kad už automobilio saugojimą atsakovas neturėjo atlyginti iki tol, kol jam nebuvo išduotas Vilniaus apskrities VPK 2016-10-16 leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Kadangi ieškovas už automobilio saugojimą iki 2017-10-05 yra prisiteisęs iš trečiojo asmens E. B., bei ieškovas 2017-09-29 ir 2017-10-02 elektroniniais laiškais informavo atsakovą dėl automobilio neatlygintino atsiėmimo, tačiau jo atsakovui neatsiėmus ilgą laiką, piktnaudžiaujant procesu, ieškovas prašo priteisti 1261,20Eur už automobilio saugojimą už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2018-02-2, nes atsakovas šioje byloje nesirūpino savo turtu, tokiu pasyvumu sukeldamas pasekmes ieškovui. Transporto priemonės saugojimo vienos paros kaina -10,51Eur, saugomų parų skaičius -120, todėl įsiskolinimas siekia 1261,20eur.
Ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-12-20 nutarimu „Dėl LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies atitikties LR Konstitucijai“. LR Konstitucinis Teismas pripažino, kad aukščiau paminėta įstatymo nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Atsakovas nesudarė su atsakovu automobilio saugojimo sutarties, todėl pagal CK 4.95 str. daikto savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovas UAB „Tomadas“ prašo iš atsakovo susimokėti už už transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2018-02-28, kadangi iki 2017-11-01 atsakovas pats, gavęs leidimą, neatsiėmė aikštelėje saugomo automobilio. Tokia ieškovo pozicija prieštarauja aukščiau nurodytam Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimui. Verslo subjekto interesas gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas negali būti ginamas labiau nei savininko interesas atgauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtu Nutarimu nepripažino SAEKĮ 33 str. 6 d. nuostatos prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms visa apimtimi. T. y., Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino „<...>, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 128-5213) 33 straipsnio 6 dalies nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemone adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Kitaip tariant, prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažinta tik tokia, situacija SAEKĮ 33 str. 6 d. nuostatų kontekste, kuomet asmuo, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą ūkio subjektui pateikęs prievolės įvykdymo užtikrinimą, neturi galimybės susigrąžinti transporto priemonės. Minėtu Nutarimu yra siekiama išlaikyti tiek transporto priemonę nuvežusio bei saugančio subjekto, tiek transporto priemonės savininko/valdytojo teisių ir interesų pusiausvyrą. Iš Nutarimo nuostatų yra akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės savininkui/valdytojui egzistuoja galimybė susigrąžinti saugomą transportą netgi neatsiskaičius už paslaugas (nuvežimą bei saugojimą), kuomet įstatymo nustatytomis priemonėmis ūkio subjektui yra pateikiamas prievolės atlyginti išlaidas užtikrinimas (t. y., jog atsiskaityta bus ateityje). Pažymėtina, jog atsakovas nėra ir nebuvo subjektas, savarankiškai priėmęs sprendimą nuvežti ir saugoti ieškovo transporto priemonę iš jo transporto priemonė buvo pavogta.
Ieškovas, vadovaudamasis sudarytos su trečiuoju asmeniu Vilniaus apskrities VPK 2015-11-04 sutarties nuostatomis, įgyvendino trečiojo asmens atitinkamų pareigūnų priimtą sprendimą nuvežti bei saugoti ieškovo transporto priemonę. Be to, vadovaujantis minėtos sutarties nuostatomis, atsakovui suteikiama teisė „Už priverstinį transporto priemonių nuvežimą, pervežimą ir saugojimą savarankiškai iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius“. Bylos duomenys patvirtina, jog trečiojo asmens pareigūnai turėjo teisę nuvežti ieškovo transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, tačiau transporto priemonės saugojimas neįėjo į jų, kaip pareigūnų, pareigas. Vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantuotų jo išsaugojimo. Tai, jog trečiojo asmens pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis atliko veiksmus - transporto priemonę saugojo.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės atsiimti priverstinai transportuotą automobilį, nesumokėjus jo transportavimo ir saugojimo išlaidų po automobilio vagystės, trečiojo asmens E. B. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio bei priimto ir įsiteisėjusio preliminaraus sprendimo, priteisiant iš trečiojo asmens E. B. už automobilio nuvežimą ir saugojimą aikštelėje iki 2017-10-17, dėl tolimesnio automobilio neatsiėmimo atsakovo kaip automobilio savininko ir jo laikymo aikštelėje nuo 2017-11-01 iki 2018-02-28 patirtų išlaidų apmokėjimo.
.Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje, 124² straipsnyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę tik tuo atveju, kai asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų ir asmens vairuota transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šio straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-12-20 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 128-5213) 33 straipsnio 6 dalies nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).
Iš byloje pateikto Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-95-834/2017 nustatyta, kad trečiasis asmuo E. B. neginčytinai padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą - pagrobė A. Ž. automobilį, todėl pripažintas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos 178str.2d. ir jis nubaustas laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, trečiojo asmens E. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, o atsakovo A. Ž. kaltės dėl automobilio priverstinio pastatymo ir saugojimo nėra, ieškovui pareiga mokėti už jam nuosavybės teise priverstinai nuvežto automobilio transportavimą ir saugojimą nėra, nes ne dėl jo neteisėtų veiksmų ar veikos , šis automobilis priverstinai pastatytas į aikštelę, o - dėl E. B. kaltės, nes jis neteisėtai veikė prieš ieškovo valią. Tai, kad atsakovas automobilį atsiėmė iš aikštelės tik 2018-02-28 po ieškovo raginimų jį pasiimti neatlygintinai, praėjus beveik 4 mėnesiams po ieškovo raginimų, nesudaro pagrindo priteisti skolą už automobilio saugojimą iš atsakovo, nes už šio automobilio saugojimą skola buvo priteista iš trečiojo asmens, pagrobusio iš atsakovo automobilį, atsakovo vėlesnis automobilio atsiėmimas neįrodo atsakovo kaltės, sąlygojusios priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Todėl ieškinio reikalavimai dėl 1261,20Eur skolos, 5 procentų palūkanų priteisimo iš atsakovo atmestini, nes neįrodyti.
Ieškovo prašymas skirti atsakovui 5000Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovui, atmestinas, nes neįrodytas, kadangi kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą , kad būtų paginta jo pažeista ar ginčijama teisė, nes tai neįrodo, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ( CPK 5str. 1d., 95str., 185str.). Esant byloje ištirtoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos valstybei – 10,59 Eur teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Tomadas“, į. k. 302308932, buveinė V. Krėvės pr. 64-84, Kaunas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Nordea, valstybei – 10,59 Eur (dešimt eurų 59 ct) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.