Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui E. Z.

nedalyvaujant nukentėjusiajam A. Ž.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nuteistas 2016-07-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo, teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str.1d. 10 ( dešimt) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, pradėti mokytis arba dirbti, be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau kaip 7 dienoms, uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B., baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas LR BK BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2016-08-28 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko k., (duomenys neskelbtini) pro neužrakintas duris įsibrovė į A. Ž. automobilį AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) kurį užvedęs automobilio užvedimo spynelėje paliktu rakteliu, pagrobė svetimą turtą – A. Ž. 3000 Eur vertės automobilį AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) su jame buvusiomis 40 Eurų bendros vertės 2 teleskopinėmis meškerėmis, 40 eurų vertės automagnetola SONY bei pagrobtu automobiliu išvažiuodamas iš kiemo kliudė tvorą, įvažiavo į krūmus, bėgdamas nuo persekiojusių pasienio pareigūnų nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilio AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) priekinius sparnus, bamperį, radiatorių, variklio dangtį, važiuoklę, variklį, priekines padangas, išdaužė žibintus, tokiais savo veiksmais pagrobdamas svetimą turtą, padarė nukentėjusiajam A. Ž. 3080 eurų materialinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad tą dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vyko šventė, išėjo pasivaikščioti, pamatė mašiną, užėjo į kiemą. Mašina buvo atidaryta, sėdo į automobilį, joje buvo rakteliai, užvedė mašiną ir išvažiavo. Trenkėsi į krūmus, kelyje jį pamatė pasieniečiai, spruko nuo jų. Nuvažiavo nuo kelio ir sustojo. Nežino kodėl paėmė mašiną ir bėgo nuo pasieniečių. Kai mašiną paėmė, mašina buvo nesugadinta. Po jo važiavimo mašina liko sudaužyta. Priekis buvo sudaužytas. Su mašina trenkėsi netoliese A. Ž. namų. Trenkėsi į krūmus. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs, nebandė atlyginti žalos, nebandė tartis. Jam buvo gėda. Civilinį ieškinį pripažįsta, tik mano jog ieškinio suma per didelė, nes automobilis ir remontas nekainuoja 3000 eurų. Kieme jis nieko nekliudė. Tvorą gal ir galėjo sugadinti, buvo girtas. Nežino, kokie krūmai buvo, į kuriuos įvažiavo. Automobilio priekinį bamperį pametė, kai atsitrenkė. Prisipažįstu, kad nuvarė mašiną. Jam baudžiamuoju įsakymu buvo paskirti tam tikri apribojimai, taip pat ir nevartoti alkoholio. Dabar laikosi tų apribojimų, tada nesilaikė. Priežastis – draugai. Su blogą įtaką darančiais draugais dabar nebedraugauja. Įvykio padarymo momentu jis buvo vienas. Nebandė susitikti su nukentėjusiuoju, nes buvo gėda. Šiuo metu nei dirba, nei mokosi. Būna, kad uždarbiauja. Jį išlaiko tėvai. Nežino, kokią sumą jis galėtų nukentėjusiajam sumokėti. Automobilis yra 1996 m. gamybos. Mano, kad toks automobilis turėtų kainuoti iki 1400 eurų. Sutinka atlyginti žalą, tik mano, kad prašoma suma per didelė. Iš esmės savo kaltę pripažįsta, tik mano, kad civilinio ieškinio prašoma suma per didelė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Civilinė atsakovė (kaltinamojo atstovė pagal įstatymą) I. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji viena šeimoje dirba, jai civilinis ieškinys per didelis. Dirba „Maximoje“. Dabar šeimoje yra 4 asmenys. Ji gauna didesnį nei minimalų atlyginimą, priklausomai nuo darbo valandų. Vidurkis – apie 500 eurų. Nežino, kodėl sūnus taip pasielgė, ji pati tą dieną dirbo. Grįžusi iš darbo E. namie nerado. Mano, kad Edgarui šeimoje netrūko nieko. Jo toks charakteris. Jis labai užsispyręs, padarys tą, ką jis nori. Bandė koreguoti jo charakterį. Ko jis nori, viską gauna. K. E., sudrausmina, jis apsisuka ir išeina iš namų. Pirmą kartą, kai jis padarė nusikaltimą, tai buvo susidėjęs su bloga kompanija. Nepažįsta nukentėjusiojo, nežino, kur jis gyvena. Mano, kad prašoma suma per didelė, nes jos vyras anksčiau dirbo autoservise ir jis žino automobilių kainas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 str.9p). Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.). Teistas (b. l. 81-83), baustas administracine tvarka (b. l. 84-86), Nuo 2007-10-02 iki 2007-10-25 gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės Universitetinėje vaikų ir paauglių psichiatrijos klinikoje, tačiau 2016-09-20 specialisto išvadoje pažymėta, kad jam diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas esminės įtakos jo sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus neturėjo ir neturi, todėl skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 95 ). Skiriant nepilnamečiui kaltinamajam E. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bausmių ypatumus nepilnamečiams bei bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus (Lietuvos Respublikos BK 90, 91 str.), tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, – padarė apysunkį nusikaltimą (178 str. 2 d.); į kaltės formą ir rūšį, – padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – kaip nusikalstamos veikos padarymo, taip ir teisiamojo posėdžio metu – nepilnametis, neturintis 18 m., teistas, nesimokantis, nedirbantis, gyvena su tėvais, kurie, akivaizdu, jog daro per menką įtaką jo teigiamam elgesiui; į tai, kad byloje reiškiamas iki teisiamojo posėdžio neatlygintas civilinis ieškinys, kurį nepilnametis kaltinamasis ir jo atstovai pagal įstatymą pripažįsta, tik mano, jog yra per didelis; į nepilnamečio kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti dar pasiekti kaltinamajam E. B. paskyrus laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant didesnį nei numatytas vidurkis, bei paskiriant jam įpareigojimus (BK 48 str. 1 d., 6 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. bausmės laiką sutrumpinti 1/3.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas tėvų priežiūrai (b. l. 68-71);

Civilinis ieškovas A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 3080 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 39). Nurodė, jog dėl automobilio vagystės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam padarytas 3000 eurų nuostolis, dėl tvoros sugadinimo 80 eurų nuostolis. Kaltinamasis E. B. ir jo atstovai civilinį ieškinį pripažino, tik nesutiko dėl jo dydžio, teigdami, kad tokių metų ( 1996 m.) mašina tiek nekainuoja.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos K. T. (toliau - K. T.) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (K. T. 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (K. T. 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. P. B. proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini)–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). ( Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-535-562/2015 )

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką. Dėl kaltinamojo E. B. veiksmų nukentėjusysis A. Ž. patyrė tiek turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl mašinos vagystės jam buvo padarytas 3000 eurų nuostolis, dėl tvoros sugadinimo 80 eurų nuostolis. Tačiau prie ieškinio nepateikta jokių duomenų pagrindžiančių ieškinio dydį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Ž. nurodė automobilio remonto kainas, tačiau darbų sąmata nepateikta. Pats nukentėjusysis A. Ž. 2017-03-09 į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas buvo įteiktas asmeniškai, neatvykimo priežastys nežinomos. Į 2017-04-04 teismo posėdį nebuvo atvesdintas. Policijos pareigūnai tarnybinime pranešime nurodė, jog nukentėjusysis A. Ž. atsisakė vykti į teismo posėdį, motyvuodamas bloga sveikata ( bl. 138). Todėl nagrinėjamu atveju nesant duomenų pagrindžiančių patirtos žalos dydį nurodytą ieškinyje nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 ( vieneriems ) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 ( vieneriems) metams ir 2 ( dviems ) mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu 6 dalies 1 ir 3 punktu, E. B. paskirti draudimą – per bausmės atlikimo laiką turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugotis kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei paskirti įpareigojimą- per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, mokytis arba dirbti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2016-07-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 ( trims) mėnesiams ir paskirti draudimą – per bausmės atlikimo laiką turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugotis kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei paskirti įpareigojimą- per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, mokytis arba dirbti.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą tėvų priežiūrai.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Ž. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.