Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Baranauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinio globėjo(rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų atlikimo, kito nuolatinio globėjo(rūpintojo) paskyrimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir prašo nušalinti B. P. nuo nuolatinio V. B. globėjo(rūpintojo) pareigų; nuolatiniu V. B. rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) šeimyną, esančią (duomenys neskelbtini); nustatyti V. B. nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) šeimynoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino , jog nepilnametė V. B. yra J. D. ir V. B. dukra. Jiems 2016 metais teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia. V. B. globėja ir turto administratore paskirta B. P., V. B. motinos sesuo. 2019m. gruodžio 16d. į Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko V. B. ir pateikė prašymą raštu, jog ji nori būti paimta iš globėjos šeimos, nes ten daugiau nebegalinti gyventi dėl nuolat patiriamo psichologinio ir fizinio smurto iš globėjos ir kitų šeimos narių. Siekiant užtikrinti nepilnametei V. B. saugią aplinką, teises ir geriausius interesus, ji buvo paimta iš globėjos B. P. šeimos ir laikinai apgyvendinta saugioje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) šeimynoje. Skyrius gavęs tokį nepilnametės prašymą , atliko grėsmės V. B. lygio vertinimą. Buvo konstatuotas antras grėsmės lygis. Vertinant grėsmės vaikui lygį buvo nustatyta, kad nepilnametė V. B. galimai patiria fizinį ir psichologinį skurtą globėjos šeimoje. Taip pat buvo nustatyta, kad globėja B. P. neranda kontakto su globotine, neatliepia jo poreikių, negeba apsaugoti nuo patyčių. Globėja siūlomų individualių konsultacijų atsisakė, manė, jog ji viską gerai daro. Vėliau buvo gautos psichologės įžvalgos, iš kurių buvo matyti, jog nepilnametė V. B. kalba apie tai, kad niekaip nepavyksta įtikti globėjos šeimoje, nuolat jaučia pažeminimus, gąsdinimus, patyčias. Utenos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo V. B.. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre buvo nutarta globėjos B. P. šeimai teikti specialistų pagalbą, gavus informaciją apie globotinės V. B. galimai patiriamo smurto globėjos šeimoje. Globėja dalyvavo tris kartus mokymuose, tačiau vėliau ji konsultacijų atsisakė, teigdama, kad kai reikės, žino kur kreiptis. Prašė nušalinti B. P. nuo V. B. globėjos pareigų, nes ji netinkamai vykdė pareigas, kurios nustatytos įstatymais ir teisės aktais, neužtikrino globotinės interesų, bei saugios gyvenimo aplinkos. Prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga, pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog nepilnametė V. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra J. D. ir V. B. dukra. 2016-03-04 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-786/2016 J. D. ir V. B. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia V. B. atžvilgiu, jos nuolatine globėja ir turto administratore buvo paskirta B. P.. 2019-12-16 į Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi nepilnametė V. B. ir pateikė prašymą raštu, jog nori būti paimta iš globėjos šeimos, nes ten daugiau gyventi negalinti dėl nuolat patiriamo psichologinio ir fizinio smurto iš globėjos ir kitų šeimos narių. Siekiant užtikrinti nepilnametei V. B. saugią aplinką, teises ir geriausius interesus, nepilnametė buvo paimta iš globėjos B. P. šeimos ir laikinai apgyvendinta saugioje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) šeimynoje, užpildant vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktą. 2019-12-23 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (duomenys neskelbtini) šeimyna buvo paskirta nepilnametės V. B. laikina rūpintoja bei laikina turto administratore . 2019-12-20 Utenos apskrities policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo V. B.. Ikiteisminis tyrimas nebaigtas. 2020-01-07 pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl B. P. nušalinimo nuo V. B. nuolatinio globėjo(rūpintojo) pareigų ir kaip nušalinimo pagrindą nurodė globėjos negebėjimą užtikrinti globotinės fizinio ir emocinio saugumo. Globėja B. P. nesutiko su tokiu pareiškimu, teigdama, jog ji pareigas atliko tinkamai.

Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (civilinio kodekso 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja civilinio kodekso 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Civilinio kodekso 3.249 straipsnyje nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005, 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, esminis dalykas nušalinant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Taip pat sutiktina, kad globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą bei parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje. Kaip nustatyta, tai pareiškėjas gavęs iš V. B. informaciją 2019-12-18 atliko grėsmės V. B. lygio vertinimą ir buvo konstatuotas antras grėsmės vaikui lygis. Vertinant grėsmės vaikui lygį buvo nustatyta , kad nepilnametė V. B. galimai patiria fizinį ir psichologinį smurtą globėjos šeimoje, jog globėja B. P. neranda kontakto su globotine, neatliepia jos poreikių, negeba apsaugoti nuo patyčių. Tą patvirtino teismo posėdžių metu apklaustos liudytojos G. B., G. B., E. V.. Pati B. P. nepaneigė nustatytų aplinkybių, jog V. B. visiškai nesutaria su jos dukra, tačiau jos manymu tai nėra priežastis V. B. palikti jos šeimą. B. P. teisme teigė, jog V. B. yra neteisi, jog ji privalo sugrįžti pas ją duoda V. 10 dienų terminą tai padaryti . Tokia globėjos pozicija , bei kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog globėja B. P. negebėjo užtikrinti globotinės V. fizinio ir emocinio saugumo . Teismas pažymi, jog globėjui (rūpintojui) tenka itin sunki ir atsakinga užduotis – padėti psichologiškai ir fiziškai atsigauti vaikui, tapusiam netinkamo tėvų rūpinimosi juo auka. Globėjo (rūpintojo) pareigoms asmuo turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek morališkai, tiek dvasiškai, nes jis prisiima įstatymo pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį. Vaiko globa (rūpyba) apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaiko nuomonė iš tiesų yra svarbi priimant sprendimus (CK 3.249 str. 2 d.). Teismas išklausė V. B., kuri patvirtino, jog neapsikentusi patyčių, įžeidinėjimų globėjos šeimoje, pati kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių Utenoje ir prašė paimti iš globėjos šeimos. Patvirtino, jog ji nenori grįžti pas globėją ir sutiko gyventi V. Š. šeimynoje, kur ji jaučiasi saugi. Tokia V. B. nuomonė teismui yra svarbi ir ja remiasi priimdamas šį sprendimą, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir B. P. nušalintina nuo V. B. nuolatinio globėjo(rūpintojo) pareigų.

Nušalinus B. P. nuo V. B. nuolatinio globėjo(rūpintojo pareigų, V. B. nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi skirtini (duomenys neskelbtini) šeimyna kuriuose nustatytina ir V. B. nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 3.261, 3.265 straipsniai)

Globėjui (rūpintojui) išaiškintina, kad jis privalo: užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaikų sveikata ir mokymusi, auklėti vaikus, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis, palaikyti ryšius su artimais vaikų giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaikų vystymąsi, mokymąsi, sveikatą, rūpintis vaikų laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius, rengti savarankiškam gyvenimui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaikų atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises bei teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaikus iš bet kurių asmenų, laikančių juos pas save neteisėtai (CK 3.271, 3.272 straipsniai)

Teismo nutartis dėl rūpintojo pakeitimo vykdytina skubiai (LR CPK 496 str. 1 d.).

2019m. gruodžio 23d., Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Nušalinti B. P. nuo V. B. nuolatinio globėjo(rūpintojo) pareigų .

V. B. gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) šeimyną , į. k., (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

V. B. gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini) šeimynoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Rūpintojui (duomenys neskelbtini) šeimynai išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas LR CK 3.240 str., 3.244 str., bei CK ketvirtosios knygos normose, reglamentuojančiose svetimo turto administravimą.

Nutartį dėl rūpintojo pakeitimo vykdyti skubiai.

2019m. gruodžio 23d., Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus. Apskundimas nesustabdo nutarties vykdymo.