Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-781-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. D. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-583-266/2016 pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. D. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 19 d. Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos L. S. prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti civilinėje byloje Nr. 2-391-786/2010. Pareiškėja nurodė, kad iš karto nepateikė vykdyti vykdomojo dokumento, kadangi žinojo, jog jos skolininkės V. D. įsiskolinimai yra dideli, dėl ko nėra realios galimybės išieškoti priteistų piniginių lėšų. Artėjant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui, bandė kreiptis į antstolį, tačiau sužinojo, kad turi kreiptis į antstolį, esantį skolininkės gyvenamojoje vietoje Klaipėdos rajone, bei sumokėti 100 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Sumokėti tokią sumą bei nuvykti į Klaipėdą negalėjo dėl prastos materialinės padėties. Pareiškėja nurodė, kad kas mėnesį moka įmokas bankui pagal 2010 metais sudarytą būsto paskolos sutartį, šiuo metu viena augina tris mažamečius vaikus, o mėnesinės pajamos vidutiniškai sudarė 350 Eur. Šiuo metu yra nutraukusi vaiko priežiūros atostogas anksčiau laiko ir jos pajamos jau leistų sumokėti antstolio vykdymo išlaidas ir tokiu būdu realizuoti savo teisę pateikti vykdyti vykdomąjį raštą išieškojimui. Pareiškėja vertino, kad neatnaujinus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino jos teisės būtų pažeistos neproporcingai, juo labiau, kad ji nepiktnaudžiavo suteiktomis teisėmis.

Atskirasis skundas atmetamas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantė nesutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria atnaujintas praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, pateiktus procesinius dokumentus, o taip pat skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Pirmiausia žymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomas visiems valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.). Atsižvelgiant į tai, o taip pat į aplinkybę, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas yra įsiteisėjęs 2011 m. kovo 17 d. Panevėžio apygardos teismui priėmus nutartį palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atskirojo skundo argumentai, susiję su skolos priteisimo teisėtumu ir pagrįstumu, yra nenagrinėjami, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

CPK 608 str. numatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20/2015; Nr. 3K-3-296/2009).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į praleisto procesinio termino esmę, konkrečiu atveju susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį ir pobūdį, pareiškėjos veiksmus vertino kitų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgė į senaties termino taikymo pasekmes pareiškėjui ir į tai, kad terminas praleistas nedaug – mažiau nei vieną mėnesį. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja L. S. 2010 m. sausio 22 d. yra sudariusi gyvenamojo namo su žeme įsigijimo kredito sutartį, pagal kurią įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2040 m. sausio 15 d. (6 – 9 b. l.), augina tris mažamečius vaikus (10 – 12 b. l.), o jos pajamos laikotarpiu nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. vasario sudarė apie 340 Eur (16 b. l.). Taigi šie duomenys pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo įvertinti, kaip pareiškėjos sunkią materialinę padėtį patvirtinantys duomenys praleisto termino metu. Vykdomasis raštas pareiškėjai buvo išduotas nepraleidus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties termino (2011 m. gruodžio 19 d.). Taigi įvertinęs pareiškėjos elgesį pagal konkrečias faktines šios bylos aplinkybes, termino praleidimo trukmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą ar nerūpestingą pasyvumą naudojantis savo teisėmis, juo labiau, kad teismų sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina pareiškėjos argumentą, kad 2009 – 2011 metais skolininkės V. D. atžvilgiu civilinėse ir baudžiamosiose bylose buvo priimta eilė procesinių sprendimų dėl skolų priteisimo įvairiems kreditoriams. Esant šiomis aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad atnaujinus praleistą terminą būtų pažeistas civilinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsižvelgus į minėtas aplinkybes bei termino praleidimo trukmę (mažiau nei 1 mėnuo), skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuota, jog vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė V. D. nepateikė įtikinamų argumentų ir nenurodė objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad pareiškėjos materialinė padėtis yra kitokia, nei ji nurodė ir įrodė byloje pateiktais įrodymais. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog pareiškėja ne kartą atostogavo Palangoje, dėl ko turėjo galimybę Klaipėdoje esančiam antstoliu pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, yra nepagrįsta prielaida ir nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Papildomai pažymėtina, kad CPK 576 str. 2 d. nurodoma, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad skolininkės V. D. gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone. Todėl, atsižvelgiant į virš nurodytą teisės normą bei CPK 590 str. 1 d. nuostatas, pareiškėjos L. S. prašymas dėl termino atnaujinimo turėjo būti pateiktas ne Anykščių rajono apylinkės teismui. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi nebuvo pažeistos teritorinio, o ne rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.