Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-12-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-8584-971/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
e2YT-8584-971/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05439-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Pareiškėjas
N. T.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8584-971/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05439-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,dalyvaujant vertėjai Liudmilai Martinkienei,pareiškėjui N. T., jo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarei G. K., VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testatorė ir palikėja A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo sudariusi santuokos ir (duomenys neskelbtini) mirė nesusituokusi. Nurodė, kad A. M., būdama visą gyvenimą vieniša, neturėdama nei sutuoktinio, nei vaikų, (duomenys neskelbtini) sudarė notarinį testamentą, kuriuo išreiškė valią savo vienintelį turimą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), po mirties palikti pareiškėjui. A. M. gimė (duomenys neskelbtini) ir Antrojo pasalinio karo metu buvo išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo duomenimis, į Lietuvą A. M. persikėlė gyventi iš karto po laisvės atgavimo, t. y. nuo 1945 m. Pareiškėjo mama A. T. ir mamos sesuo K. su A. M. buvo draugės nuo 1961 m., o nuo 1967 m. susietos ir giminystės ryšiais, kai K. sudarė santuoką su A. M. sūnėnu. A. M. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) įsigijo iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą privatizacijos būdu, sumokėdama jai asmeniškai suteiktomis valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Nei 1986 m., nei vėliau, privatizavus butą, kartu su A. M. niekas bute negyveno, savo gyvenamosios vietos jame deklaravęs nebuvo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki pat mirties (duomenys neskelbtini) A. M. gyveno bute viena. Pareiškėjas po A. M. mirties pagal palikimo atsiradimo vietą Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarei G. K. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į palikimą, kurį sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra jam išduotas, nes notarė iš Gyventojų registre kaupiamų duomenų nustatė, jog palikėja A. M. galimai buvo sudariusi santuoką. Tokiu būdu notarė neturi informacijos, ar palikėja A. M. (duomenys neskelbtini) įsigydama (privatizacijos būdu) butą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo santuokoje ar jau išsituokusi. Šiuo atveju notarė neturi galimybės nustatyti, ar paveldimas turtas yra asmenine ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjo šeima, tėvai patvirtino, kad A. M. pažinojo nuo jaunystės ir jokios informacijos, kad pastaroji būtų sudariusi santuoką ar turėtų vaikų, niekada nėra žinoję. Pareiškėjo atstovė (duomenys neskelbtini) užklausė Gyventojų registrą ir gavo pažymą apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kad A. M. mirė ištuokoje, tačiau duomenų apie santuokos sudarymo, nutraukimo datas, sutuoktinį ar vaikus Gyventojų registras neturi. VĮ Registrų centras pareiškėjui nurodė, jog A. M. duomenys apie šeiminę padėtį „išsituokusi“ į Gyventojų registrą įrašyti jos prašymo išduoti pirmąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą pagrindu, kai pastaroji savo parašu patvirtino prašyme nurodytų duomenų teisingumą. Labiausiai tikėtina, jog A. M. dėl kalbos nežinojimo nesuprato skirtumo tarp žodžių „netekėjusi“ ir „išsituokusi“, o darbuotoja jos neperklausė ir nepasitikslino, ar A. M. suprato esmę. VĮ Registrų centras atsisakė patikslinti duomenys apie A. M. šeiminę padėtį, nes nebuvo pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys pasikeitusius duomenis apie A. M. šeiminę padėtį. Be kreipimosi į teismą, t. y. ne teisminiu keliu, palikimo priėmimo klausimo išspręsti nėra jokios objektyvios galimybės, todėl pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo pagal testamentą priėmimo klausimui spręsti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Registrų centras neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl šalintinas iš bylos, o netenkinus šio prašymo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Gyventojų registro duomenis nustatyta, jog A. M. duomenys apie šeiminę padėtį „išsituokusi“ į Gyventojų registrą įrašyti jos prašymo išduoti pirmąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą pagrindu (Lietuvos Respublikos piliečio pasas buvo išduotas (duomenys neskelbtini)). Savo parašu A. M. patvirtino prašyme nurodytų duomenų teisingumą. Gyventojų registre nėra jokių kitų duomenų apie A. M. santuoką, ištuoką ar sutuoktinį, kurių pagrindu galėtų būti patikslinti duomenys apie jos šeiminę padėtį. Dokumentų, patvirtinančių A. M. santuokos, ištuokos faktą, Registrų centrui pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, duomenys apie A. M. šeiminę padėtį galėtų būti patikslinti, jeigu Registrų centrui būtų pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys pasikeitusius duomenis apie A. M. šeiminę padėtį. Taip pat pažymėjo, kad Gyventojų registro tvarkytojas, veikdamas savo kompetencijos ribose, teismui tenkinus pareiškimą, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu Gyventojų registre pakeistų duomenis apie A. M.. Registrų centras, būdamas Gyventojų registro tvarkytoju, negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

Suinteresuotas asmuo notarė G. K. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad niekada nėra matęs, jog A. M. būtų gyvenusi su vyru. Jis ir mama rūpinosi A. M.. A. M. sūnėnas yra jo tetos vyras, kuris gyvena JAV, su juo palaiko ryšius. Dėdė nieko nežinojo apie A. M. santuoką. Dėl A. M. testamento niekas neprieštaravo. Su A. M. buvo pažįstamas nuo pat vaikystės, nes su ja bendravo mama. A. M. buvo uždaro būdo. Mama, teta ir A. M. bendraudavo kaip giminės. A. M. niekada nėra pasakojusi apie kokį vyrą (sutuoktinį, sugyventinį). Ji visiškai nekalbėjo lietuviškai, dirbo Sovietų kariuomenėje. Mano, kad pildant dokumentus pasui įvyko klaida nurodant jos šeiminę padėtį. A. M. butą paliko pareiškėjui, nes jis su mama ja rūpinosi (jis daugiau finansiškai, mama – buitimi). Po A. M. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam iki šiol neišduotas. Visą šį laikotarpį jis prižiūri butą, moką su buto išlaikymo susijusius mokesčius.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė pareiškime nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad duomenys Gyventojų registre apie palikėjos šeiminę padėtį buvo nurodyti remiantis palikėjos žodžiais. Palikėjos testamento niekas neginčijo. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo kreipėsi iš karto po palikėjos mirties. Pareiškėjas faktiškai valdo turtą. Gauti kitokių rašytinių įrodymų galimybės nėra. Jokių duomenų apie palikėjos santuoką nėra.

Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis A. M. šeiminė padėtis nurodyta „mirusi ištuokoje“, kitų duomenų apie šeiminę padėtį, vaikus ir sutuoktinį nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad A. M. vardu yra registruotas jai nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-3700 pagrindu. A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui N. T.. Testamentas patvirtintas Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K.. Po palikėjos mirties pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto 10-ąjį nutaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam iki šiol neišduotas, nes Gyventojų registro duomenimis, palikėja mirė išsituokusi, taigi notarė neturi galimybės nustatyti, ar paveldimas turtas yra asmeninė, ar bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikėja nebuvo sudariusi santuokos ir mirė nesusituokusi, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir užbaigti paveldėjimo procedūrą.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad palikimą sudarantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), A. M. nuosavybės teise priklauso nuo (duomenys neskelbtini), o šiame bute ji gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki pat mirties. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad be pareiškėjo daugiau niekas po A. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Gyventojų registro duomenimis, A. M. mirė ištuokoje, tačiau kitų duomenų apie šeiminę padėtį, vaikus ir sutuoktinį nėra. Taigi duomenų, kad A. M. būtų sudariusi santuoką, o vėliau išsituokusi, nėra. Iš Klaipėdos miesto migracijos tarnybos pranešimų bei Namų knygos matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), niekas, išskyrus A. M., gyvenamosios vietos nedeklaravo. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymėjime nurodyta, kad A. M. gimė 1926 m., gyveno (duomenys neskelbtini), Antrojo pasaulinio karo metu buvo išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją nuo (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytoja A. T. paaiškino, kad yra pareiškėjo mama. Su A. M. susipažino 1961-1962 m., jas supažindino A. M. sūnėnas. A. M. tuo metu gyveno Klaipėdoje. Jos bendravo visą gyvenimą, A. M. buvo kaip šeimos narys. Be jų A. M. nieko neturėjo. Jos laidotuvėmis rūpinosi pareiškėjas. Jeigu ir buvo kitų giminių, tai visi gyveno Leningrade ir šiuo metu jų gyvų nėra. A. M. dirbo kariuomenėje, gyveno su sesers šeima. Kai sesuo išvažiavo, ji pasiliko gyventi Lietuvoje, Klaipėdoje. Į Lietuvą A. M. atvyko apie 1945-1946 m. Iš pradžių gyveno pas seserį Kretingalėje. A. M. niekada nebuvo ištekėjusi, visada buvo vieniša. A. M. nemokėjo lietuvių kalbos, nežino, kas jai padėjo pildyti dokumentus. Mano, kad klaidingai buvo nurodyta, jog ji išsituokusi. Padėjo A. M. išsirinkti butą, suremontuoti, persikraustyti. Bute A. M. visada gyveno viena. Palikti butą pareiškėjui buvo A. M. sprendimas. Iš pradžių A. M. norėjo butą užrašyti jai (A. T.), bet ji atsisakiusi, todėl butą užrašė sūnui. Tiek ji, tiek sūnus iki A. M. mirties ja rūpinosi. Šiuo metu butą prižiūri sūnus.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. paaiškino, jog pareiškėjas yra jos sūnėnas. A. M. pažinojo labai gerai ilgą laiką, nuo 1967 m. Su A. M. ją supažindino A. M. sūnėnas, kuris yra sesers vyras. Kartu švęsdavo šventes, nuolat bendraudavo, padėdavo vieni kitiems. A. M. visada buvo viena, gyveno Klaipėdoje, dirbo kariuomenėje buhaltere. Po karo ją čia pakvietė giminaičiai. Ji lietuvių kalbos visiškai nemokėjo. A. M. buvo gavusi butą. Daugiau jokių giminaičių Lietuvoje nebuvo. Butą A. M. paliko pareiškėjui, nes jis su mama labiausiai ja rūpinosi. Jos žiniomis, A. M. nebuvo susituokusi, visą gyvenimą buvo vieniša.

Byloje esantys duomenys (rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai) leidžia daryti išvadą, kad A. M. gyveno Lietuvoje nuo 1945-1946 m., nuo 1961-1962 m. pradėjo bendrauti su pareiškėjo šeima ir giminėmis (mama, mamos seserimis), nuo 1986-03-05 iki pat mirties gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek pareiškėjas, tiek liudytojos teismo posėdžio metu paaiškino, kad visą laiką, kiek pažinojo ir bendravo su A. M., ji gyveno viena. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto VĮ Registrų centro rašto dėl Gyventojų registro duomenų tikslinimo, patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad A. M. duomenys apie šeiminę padėtį „išsituokusi“ į Gyventojų registrą įrašyti jos prašymo išduoti pirmąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą pagrindu (Lietuvos Respublikos piliečio pasas buvo išduotas (duomenys neskelbtini)). Savo parašu A. M. patvirtino prašyme nurodytų duomenų teisingumą. Gyventojų registre nėra jokių kitų duomenų apie A. M. santuoką, ištuoką ar sutuoktinį, kurių pagrindu galėtų būti patikslinti duomenys apie jos šeiminę padėtį. Dokumentų, patvirtinančių A. M. santuokos, ištuokos faktą, Registrų centrui pateikta nebuvo. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad duomenys apie A. M. šeiminę padėtį Gyventojų registre įrašyti tik remiantis pačios A. M. (jos vardu) nurodytais duomenimis prašyme pasui gauti. Tiek pareiškėjas, tiek liudytojos patvirtino, kad A. M. lietuvių kalbos nemokėjo, todėl pagrįstai tikėtina, kad duomenys apie jos šeimyninę padėtį galėjo būti nurodyti neteisingai dėl jos kalbos nesupratimo. Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog visgi A. M. nebuvo sudariusi santuokos ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo nebūdama santuokoje, taip pat ir mirė neištekėjusi, o ne išsituokusi, kadangi jokių duomenų apie jos galimą santuoką, sutuoktinį, ištuoką nėra. Taip pat pastebėtina, kad A. M. mirė prieš pakankamai ilgą laiką – (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad niekas, išskyrus pareiškėją, dėl jos palikimo priėmimo iki šiol nesikreipė.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, nuoseklius pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog A. M. nebuvo sudariusi santuokos ir mirė nesusituokusi, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad testatorė ir palikėja A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo sudariusi santuokos ir (duomenys neskelbtini) mirė nesusituokusi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi santuokos ir (duomenys neskelbtini) mirė nesusituokusi.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir užbaigti palikimo priėmimo procedūrą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja KristinaSušinskaitė