Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, tretysis asmuo R. V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. R. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas A. R. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis). Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiui (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu galiojantis CK 3.1921 straipsnis) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, atsakovas turėjo pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę įgyti vidurinį išsilavinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinamus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, taip pat įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.

Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybes teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Taigi, esminės sąlygos - paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. R. yra ieškovės A. R. tėvas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5498-1067/2019 patvirtino pareiškėjų R.V. B. ir A. R. 2019 m. birželio 18 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punktu A. R. įsipareigojo dukros A. R., gimusios 2002 m. lapkričio 4 d., išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki dukros A. R. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. tapo pilnametė. Iš byloje pateiktos 2021 m. kovo 1 d. pažymos Nr. V19-9 „Apie mokymąsi gimnazijoje“, nustatyta, kad ieškovė mokėsi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, dieniniame skyriuje, mokslų metų pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 31 d. Bylos duomenimis ieškovė savo vardu nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, pajamų, susijusių su darbo santykiais negauna, gaudavo tik 70 Eur išmoką vaikui, dirbti ir užsidirbti galimybių neturėjo, kadangi mokėsi dieniniame skyriuje. Bylos duomenimis ieškovę tuo metu išlaikė tik jos mama – trečiasis asmuo byloje R. V. B., kuri dirba ir gauna pastovias pajamas - jos vidutinės draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės iki 2021 m. spalio mėnesio įskaitytinai, sudaro apie 2 000 Eur, ji taip pat išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. V. B. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra apsunkintas hipoteka; taip pat LR kelių transporto priemonių registro duomenimis trečiojo asmens vardu yra registruota transporto priemonė – Opel Astra.

Ieškovė nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, jos turimais duomenimis, kitos šeimos ar išlaikytinių, be jos ir jos nepilnamečio brolio, atsakovas neturi, yra darbingo amžiaus, sveikas. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), ir jo vidutinės draudžiamosios pajamos, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės iki 2021 m. spalio mėnesio įskaitytinai, sudaro apie 1 866 Eur. Teismas pažymi, kad teismo pranešimai dėl ieškovės ieškinio ir teismo posėdžio atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka ir jis yra informuotas tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį neteikė, taip pat neteikė jokių duomenų bei įrodymų paneigiančių/galinčių paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, savo įrodymų bei skaičiavimų taip pat neteikė, paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovei tapus pilnamete, visą išlaikymo naštą prisiėmė jos mama, o atsakovas prie dukters išlaikymo gera valia nei kiek neprisidėjo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams. Nagrinėjamu atveju nepateisinama situacija, kai, vienam tėvui teikiant išlaikymą, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis gali turėti reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas, dukrai sukakus 18 metų, neturėjo realios galimybės teikti paramą, bei į tai, kad atsakovas yra darbingas, byloje nenustatyta, jog jam pačiam reikalinga nuolatinė parama (globa), konstatuoja, jog atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie dukters išlaikymo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur paramą ir nurodo, kad jos būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 600 Eur suma (150 Eur maistui, 100 Eur aprangai, 120 Eur mokymosi reikmėms, papildomam ugdymui, saviraiškos priemonėms, 60 Eur higienos priemonėms, sveikatai, 70 Eur būsto išlaidoms, 20 Eur papildomoms išlaidoms, kelionėms, 80 Eur mokyklos paskutinių metų išlaidoms (paskutinis skambutis, šimtadienis, mokyklos išleistuvės, vinjetė, metų knyga)). Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006); visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina, kad orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012), tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta jai reikalinga išlaikymo suma per mėnesį - protingo dydžio ir atitinka ieškovės nurodytas faktines aplinkybes apie jos patiriamas išlaidas, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme pateikimo dienos (2021 m. birželio 1 d.) iki mokslų metų pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.).

Taip pat ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Teismas konstatuoja, jog ieškovei nurodytu laikotarpiu buvo būtina parama, kol ji mokinosi bendrojo lavinimo mokykloje, o atsakovas visiškai tuo laikotarpiu neprisidėjo prie dukters materialinio išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsniai). Ieškovė šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54 Eur dydžio žyminis mokestis (200 Eur x 12 = 2 400 Eur; 2 400 x 3 proc. x 75 proc. = 54 Eur)(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 54 Eur žyminio mokesčio suma.

Ieškovė teismui nepateikė patirtų išlaidų sumos susijusių su advokato pagalba, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei A. R. iš atsakovo A. R. išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., ir 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.

Priteisti iš atsakovo A. R. 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Klaipėdos apylinkės teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.