- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-641-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00290-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad du poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras, kurių nuosavybės teisė priklauso ir turi būti įregistruota pareiškėjo vardu.
2. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra kitų dokumentų, patvirtinančių pastato statybą, jis savo teises gali ginti tik teisme. Tai, kad šie nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jų, kaip nuosavybės teisės objektų. Taip pat tai, kad nėra atlikta turto teisinė registracija, netrukdo pareiškėjui turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. pilna apimtimi įgyvendinti įstatyme numatytas savininko teises santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismo motyvai:
3.1. Teritorinis registratorius sprendžia, ar daiktas, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar jis registruotinas Nekilnojamojo turto registre, Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
3.2. Pastatų, statinių, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla.
3.3. Juridinis faktas dėl daikto pripažinimo registruotinu Nekilnojamojo turto registre nenagrinėtinas CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokiais atvejais asmuo savo teisę į teisminę gynybą gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo, o Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Centrinio registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui.
3.4. Pareiškėjas dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos sprendimo administraciniam teismui teikė skundą, tačiau vieną kartą buvo atsisakytas priimti, nes jį pateikęs asmuo neturėjo teisės už pareiškėją pateikti skundo, o antrą kartą skundas buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jo atnaujinti neprašė.
3.5. Pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, o jo skundai administraciniame teisme nebuvo nagrinėti dėl atsakovo aplaidumo. Be to, pareiškėjo argumentai, kad teisme yra išnagrinėtos analogiškos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, neatleidžia nuo pareigos įvykdyti CPK 445 straipsnyje numatytą sąlygą, kad teismas nustato juridinę reikšmė turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį. Skundo motyvai:
4.1. Pareiškėjas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ypatingosios teisenos tvarka, nes būtent bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
4.2. Pareiškėjas kreipėsi ir ne vieną kartą į VĮ Registrų centrą ir į Centrinio registratoriaus ginčų komisiją, kurių sprendimai buvo neigiami ir pareiškėjo prašymai bei skundai netenkinti. Vien tai, kad administracinis teismas atmetė prašymus dėl netinkamo pateikimo ar dėl kitų priežasčių, nepanaikina tos aplinkybes kad pareiškėjas jau išnaudojo savo teisę kreiptis į VĮ Registrų Centrą ir į Centrinį registratorių ir tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
4.3. Kitų galimybių pareiškėjas atlikti statinių teisinę registraciją neturi.
4.4. Kadangi nėra išlikę visi reikalingi dokumentai, juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti siekiant įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre, kad statiniai yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos Civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą, yra teisėta ir pagrįsta.
7. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad juridinis faktas dėl daikto pripažinimo registruotinu Nekilnojamojo turto registre nenagrinėtinas CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka, tokiais atvejais asmuo savo teisę į teisminę gynybą gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo, o Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Centrinio registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui.
8. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su esminiais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.
9. Apeliantas teigia, kad vien tai, kad administracinis teismas atmetė prašymus dėl netinkamo pateikimo ar dėl kitų priežasčių, nepanaikina tos aplinkybes kad pareiškėjas jau išnaudojo savo teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą ir į Centrinį registratorių ir tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Apelianto argumentais nepagrįsti.
10. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui. Teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 straipsniai) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
12. Nustatyta, kad pareiškimu apeliantas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad du poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini valstybės įmonėje VĮ Registrų centras pareiškėjo vardu.
13. CK 4.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą. CK 4.257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima viešo registro tvarkytojas. Kai prašymas išnagrinėjamas, gali būti priimami šie sprendimai: prašymą tenkinti – įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus – arba prašymą atmesti – atsisakyti įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus. Įstatymo numatytais atvejais viešo registro tvarkytojas gali atidėti sprendimo priėmimą, nurodydamas aplinkybes, kurios trukdo įregistruoti, ir nustatydamas terminą šioms aplinkybėms pašalinti. CK 4.258 straipsnyje nustatyta, kad įregistravimą ar atsisakymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui.
14. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai (registratorių darbuotojai, turintys Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka suteiktą kvalifikaciją), tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Teritorinis registratorius sprendžia, ar daiktas, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar jis registruotinas Nekilnojamojo turto registre. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 metais kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir pateikė 2020 m. rugsėjo 2 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas netenkintas. Pareiškėjas dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos sprendimo administraciniam teismui teikė skundą, tačiau pirmą kartą skundą atsisakyta priimti, nes jį pateikęs asmuo neturėjo teisės už pareiškėją pateikti skundo, o antrą kartą skundas buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jo pareiškėjas atnaujinti neprašė. Taigi pareiškėjas iš esmės nepasinaudojo galimybe įstatymų nustatyta tvarka tinkamai apskųsti administraciniam teismui Centrinio registratoriaus ginčų komisijos sprendimą, tačiau šios priežastys negali būti pagrindu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo teigiant, kad pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad vien tai, kad administracinis teismas atmetė prašymus dėl netinkamo pateikimo ar dėl kitų priežasčių, nepanaikina tos aplinkybes kad pareiškėjas jau išnaudojo savo teisę kreiptis į Registrų Centrą ir į Centrinį registratorių ir tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
17. Kaip pagrįstai pareiškėjui išaiškino pirmosios instancijos teismas, su savo prašymu turėtų kreiptis į teritorinį registratorių, o šiam atmetus prašymą – į Centrinį registratorių bei administracinį teismą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-33 straipsniai), nes būtent šios institucijos, o ne bendrosios kompetencijos teismas, yra kompetentingos nagrinėti pareiškėjo reikalavimą – ar daiktai (poilsio nameliai), kaip nekilnojamojo turto objektai, suformuoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar jie registruotini Nekilnojamojo turto registre.
18. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad juridinis faktas dėl daikto pripažinimo registruotinu Nekilnojamojo turto registre nenagrinėtinas Civilinio proceso nustatyta tvarka.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.