Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso susipažinęs su civiline byla pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismui pagal teismingumą Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl atsakovės įpareigojimo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei pagal 2017 m. liepos 24 d. rangos darbų sutartį Nr. P17-156, vadovaujantis Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.11 punktu, dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą sutartį per laikotarpį nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. liepos 12 d. ne mažesnei kaip 5 procentų statinio statybos kainos, o neįvykdžius teismo sprendimo skirti atsakovei po 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Kauno apylinkės teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje šalių ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų būdu sudarytos rangos sutarties vykdymo klausimų, todėl ieškovės reikalavimas nagrinėtinas apygardos teismo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 3 punktas.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla perduotina nagrinėti ją iškėlusiam Kauno apylinkės teismui

2. Nustatyta, kad ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2023 m. birželio 13 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl atsakovės įpareigojimo pateikti ieškovei dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal 2017 m. balandžio 24 d. rangos darbų sutartį Nr. P17-156. Kaip nurodė ieškovė, nors rangos darbų atsakovė pilna apimtimi neatliko, įsipareigojimų pagal minėtą sutartį pabaiga buvo fiksuota 2021 m. birželio 30 d. tarp šalių sudarytu taikos sutarimu Nr. 2021-TKT-00064, kuriuo, be kitų įsipareigojimų, susitarta, jog rangovė sutinka bendradarbiauti pastato, kuris buvo pastatytas, be kita ko, 2017 m. balandžio 24 d. rangos darbų sutarties pagrindu, pripažinimo naudoti tinkamu procedūrose. Rangovė perdavė statybvietę užsakovei 2021 m. liepos 12 d. Užsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2021-DVT2-01725 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su prašymu įvertinti ar rangovė turi pateikti dokumentą, kurio užtikrinimas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas, atliktų darbų daliai, nors ji ir nėra užbaigusi viso (100 procentų) pastato pagal 2017 m. balandžio 24 d. rangos darbų sutartį. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2D-19451 ieškovę informavo, kad „<...> rangovo garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimas turi galioti jo atliktų darbų apimtyje, kadangi <...> yra skirtas defektams, atsiradusiems būtent dėl šio Rangovo kaltės, šalinti <...>“. Užsakovė 2023 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2023-DVT-00825 paprašė rangovės pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą, tačiau 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. SR-2023-108 rangovė atsisakė jį pateikti.

3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovės pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies) pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, nukreipta erga omnes (prieš visus), kurios vykdymo negalima nei pakeisti šalių susitarimu, nei apskritai nevykdyti. Taigi, ieškinio pagrindas yra įstatymo pagrindu kilusios pareigos vykdymas. Ir, nors šios pareigos vykdymas yra kilęs ir iš viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties (nes būtent jos pagrindu atsakovė atliko rangos darbus), ginčo teismingumui tai jokios įtakos neturi, nes, kaip pati ieškovė nurodė, ginčo reikalavimas kyla tiesiogiai iš imperatyvios įstatymo nuostatos, o ne viešųjų pirkimų dokumentuose įtvirtintų nuostatų, taikymo.

4. Neginčytina, kad civilinių bylų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teismingumas yra priskirtas apygardos teismų kompetencijai (CPK 27 straipsnio 3 punktą). Tačiau, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, CPK 27 straipsnio 3 punkto pagrindu pripažinti tokie iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (plačiąja prasme) kilę ginčai: perkančiųjų organizacijų ir viešojo pirkimo dalyvių (tiekėjų) ginčai dėl pastarųjų ikisutartinės atsakomybės atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ginčai dėl sutarties, sudarytos vykdant viešuosius pirkimus, (ne)tinkamo vykdymo, ginčai dėl vienašališko viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 47 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019, 54–55 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, 64 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021, 50–51 punktai). Tuo tarpu šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą ne dėl aukščiau nurodytų iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusių klausimų, tačiau dėl atsakovės įpareigojimo pateikti ieškovei dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal rangos darbų sutartį.

5. Kadangi nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ginčas kilo dėl įstatymo pagrindu kilusios pareigos vykdymo, konstatuotina, kad civilinė byla pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra teisminga apygardos teismui.

6. CPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Tačiau, aukštesnės pakopos teismas, nustatęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Taigi, įstatymas iš esmės leidžia aukštesnės pakopos teismui grąžinti žemesnės pakopos teismui bylą, kuri buvo perduota CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį Kauno apygardos teismui perdavė būtent CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavus, jog perduota civilinė byla neteisminga Kauno apygardos teismui, darytina išvada, jog ši civilinė byla perduotina ją iškėlusiam Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (CPK 35 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduoti Kauno apylinkės teismui pagal teismingumą civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.