- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- eI-3616-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03448-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Deividas Poška
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos atstovui advokatui Deividui Poškai, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Gestautaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Jolantai Oleškevič, trečiojo suinteresuoto asmens Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Medardui Trimoniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VĮ Ukmergės miškų urėdija (toliau – Ukmergės miškų urėdija) elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriame prašo: panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SKP-118; panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 3JA-269-227; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nesutinka su Agentūros ir Ministerijos sprendimais, kad jo įsigyta antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema (toliau – ir Sistema) neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad 2012 m. gegužės 3 d. UAB „AKTKC“ ir 2013 m. birželio 26 d. Kauno technologijos universiteto parengtos išvados bei UAB „Telekonta“ 2012–2014 m. ataskaitos patvirtina, jog Sistema atitinka reikalavimus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tiek Agentūra, tiek ir Ministerija remiasi tik UAB „ARTechnika“ ir UAB „Civitta“ išvadomis. Atsakovės Ukmergės miškų urėdijoje UAB „ARTechnika“ tyrimo neatliko, o UAB „Civitta“ 2014 m. lapkričio 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-28 ekspertų pateikiama išvada, kad Sistema neatitinka 22 iš 98 šiai įrangai keltų reikalavimų, yra nesusijusi su Ukmergės miškų urėdijoje sumontuota Sistema. Pareiškėja paaiškina, kad UAB „ARTechnika“ ir UAB „Civitta“ išvados, kuriomis remiasi Agentūra ir Ministerija, yra parengtos atlikus atsitiktine tvarka pasirinktų VĮ Ignalinos miškų urėdijos ir VĮ Zarasų miškų urėdijos teritorijose įdiegtų Sistemų patikrinimą. Pareiškėjos nuomone, remiantis vien šiomis išvadomis yra tik preziumuojama, kad analogiškus pažeidimus padarė ir pareiškėja, nors neatliktas dėl jos joks tyrimas.
Pareiškėjos nuomone, Agentūra ir Ministerija visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama viešąjį pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas, VPĮ) 18 straipsnio 8 dalį, 63 straipsnio 4 dalį. Šiems pažeidimams konstatuoti turėjo būti nustatytas ne bet kokių, o esminių pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas. Esminių pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo nebuvo. Sistemos atitiktis techninei specifikacijai nėra esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas. Net jei ir būtų konstatuota, kad Sistema neatitinka techninės specifikacijos, tai negali būti pagrindas tvirtinti, kad buvo pakeista pirkimo sutartis, kadangi Agentūra ir Ministerija esminiais Sistemos trūkumais laiko trūkumus, kurie susiję ne su pačia Sistema, o jos naudojimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti vadovaudamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Generalinė miškų urėdija) pirko Sistemos įrengimo ir įdiegimo darbus atviro konkurso būdu. Perkamos Sistemos savybės buvo nustatytos atviro konkurso sąlygų 1 priede. Atviro konkurso laimėtoja buvo pripažinta UAB „Telekonta“ (toliau – ir Vykdytojas), su kuria Generalinė urėdija 2010 m. kovo 9 d. sudarė preliminarią pirkimo sutartį Nr. 9F-6 (toliau – Preliminari sutartis).
Pareiškėja 2011 m. kovo 9 d. pateikė paraišką paramai gauti Nr. 2MP-KV-11-1-001037-PR001. 2011 m. rugsėjo 23 d. su pareiškėja buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 2MP-KV-11-1-001037-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kurios 1.1 papunkčiu pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2MP-KV-11-1-001037-PR001 „Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, skirtos miškų priešgaisrinei apsaugai užtikrinti įsigijimas, naudojant ES struktūrinių fondų lėšas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. 2011 m. spalio 4 d. pareiškėja ir Vykdytojas, remdamiesi Generalinės urėdijos ir Vykdytojo sudaryta Preliminaria sutartimi, sudarė pirkimo sutartį Nr. 210 (toliau – ir Pirkimo sutartis).
Agentūra nurodo, kad 2013 m. balandžio 22 d. UAB „ARTechnika“ Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Viešųjų pirkimų tarnyba, VPT) pateikė Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo rezultatų ekspertinio vertinimo paslaugų sutarties Nr. IIF-2 užduoties atliktų sisteminių tyrimų ir lauko bandymų rezultatų vertinimo išvadas. Išvados parengtos atlikus atsitiktine tvarka pasirinktų dviejų urėdijų (VĮ Ignalinos miškų urėdijos ir VĮ Zarasų miškų urėdijos) teritorijoje įrengtų antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų atitiktį pirkimo laimėtojo UAB „Telekonta“ pasiūlymo techninės dalies sprendimams ir sutarties pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytoje sutartyje nurodytoms techninėms sąlygoms. Be to, 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. 4S-1887 „Dėl informacijos pateikimo“ VPT informavo Agentūrą, kad Generalinės miškų urėdijos sutartis ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytos sutartys įvykdytos pakeitus sutarties sąlygas. Taip pat 2014 m. lapkričio 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-28 ekspertai nurodė, kad sutarties objektas, t. y. antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema, neatitinka 22 iš 98 šiai įrangai keltų reikalavimų. Agentūra, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir nustatyto pažeidimo pobūdį bei vadovaudamasi Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 „Dėl Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 1 priedo lentelės 8 eilute (netinkamas tiekėjų pasiūlymų vertinimas), 11 eilute (viešojo pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų) bei Metodikos 6 punktu ir 7.2 papunkčiu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjai pritaikė 25 proc. dydžio sankciją, sankcijos dydį, skaičiuojant nuo apskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Agentūros atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.
Atsakovė Ministerija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos, privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Paaiškina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų būtina laikytis ne tik organizuojant pirkimus, tačiau ir sudarant sutartis bei vykdant jų sąlygas. Agentūra sprendime išsamiai nurodė, kokių funkcionalumo bei techninių reikalavimų neatitiko pareiškėjos teritorijoje įdiegta Sistema. Atsakovės nuomone, pirkimų objekto techninių charakteristikų pakeitimas laikomas esminių pirkimo sutarties sąlygų pakeitimu.
Atsakovės Ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė miškų urėdija atsiliepime į skundą palaiko pareiškėjos skundą. Mano, kad jos 2015 m. gegužės 8 d. skundą dėl Agentūros sprendimo ne teismo tvarka Ministerija išnagrinėjo formaliai, iš esmės nevertindama ir neatsižvelgdama į su skundo dalyku susijusias reikšmingas aplinkybes in corpore. Atsiliepime į skundą nurodė faktines aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla.
Nurodo, kad VPT 2013 m. balandžio 24 d. vertinimo išvada Nr. 4S-1889 surašyta netinkamai atliktus patikrinimą: Tarnyba, rengdamasi kontrolinių gaisrų bandymams, prašė juos organizuoti šviesiu paros metu, o realiai buvo bandoma ir naktį, tikrintojai nepasidomėjo, ar yra įjungtas naktinis sistemos darbo režimas, lauko bandymų metu nedalyvavo sistemos techninę priežiūrą atliekančios UAB „Telekonta“ specialistai, rengiant išvadą nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus. Gavusi akivaizdžiai nepagrįstą VPT 2013 m. balandžio 24 d. vertinimo išvadą, Generalinė miškų urėdija organizavo miškų urėdijose įdiegtų Sistemų veikimo ir jų atitikties techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams patikrinimą. Jo metu nustatyta, kad įdiegtos Sistemos atitinka joms keliamus reikalavimus, šviesiu ir tamsiu paros metu automatiškai fiksuoja gaisrų židinius ankstyvoje jų stadijoje. Patikrinimų rezultatai, ekspertų išvados buvo pateiktos Agentūrai. Analogiškos Sistemos, įrengtos valstybės įmonėje Druskininkų miškų urėdijoje, atitiktis pirkimo sutarties sąlygoms konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-319-790/2014.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Agentūros sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatų. Taip pat nurodo, kad net jei teiginiai dėl sistemos neatitikties techninei specifikacijai atitinka tikrovę, teisiškai tai gali būti įvertinta tik kaip netinkamas sutarties vykdymas, tačiau ne sutarties pakeitimas. Netinkamas tiekėjo įsipareigojimų vykdymas nėra paramos suteikimo sąlygų pažeidimas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Generalinės miškų urėdijos atstovas prašė skundą patenkinti remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Generalinės miškų urėdijos generalinis miškų urėdas 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1B-268 (pakeistas 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1B-370) patvirtino atvirojo konkurso sąlygas „Antžeminės automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimas“ (toliau – ir Konkurso sąlygos). Šio konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Telekonta“. UAB „Telekonta“ ir Generalinė miškų urėdija 2010 m. kovo 9 d. sudarė Preliminarią sutartį Nr. 9F-6 dėl Sistemos įdiegimo 24 miškų urėdijose (inter alia, Ukmergės miškų urėdijoje) ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke bei dėl šios Sistemos priežiūros garantinio laikotarpio. Šalys susitarė nustatyti sąlygas, taikomas šios sutarties pagrindu ateityje sudaromoms miškų urėdijų (inter alia, Ukmergės miškų urėdijos) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko pirkimo sutartims, kurios bus sudarytos tarp šių miškų urėdijų, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir UAB „Telekonta“. Preliminarios sutarties Nr. 9F-6 3 priede „Techninė specifikacija“ iš esmės atkartotos Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatos ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.
Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. liepos 9 d. raštu informavo Generalinę miškų urėdiją, kad nenustatė pažeidimų, galėjusių turėti įtakos pirkimo Nr. 79643 „Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimas“ rezultatams. Agentūra Generalinei miškų urėdijai pateikė 2010 m. rugsėjo 13 d. išvadą, kad, įvertinusi 2010 m. rugpjūčio 19 d. gautą Generalinės miškų urėdijos viešųjų pirkimų konkursinę medžiagą (antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos 24 miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke įdiegimo paslaugoms atviro konkurso būdu pirkti), nenustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimų rezultatams, todėl pirkimai laikytini atliktais tinkamai.
Pareiškėja Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui 2011 m. kovo 9 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ paramai gauti, kurios reg. Nr. 2MP-KV-11-1-001037-PR001. 2011 m. rugsėjo 23 d. su pareiškėja buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 2MP-KV-11-1-001037-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“. Remiantis Preliminaria sutartimi 2011 m. spalio 4 d. sudaryta pirkimo sutartis Nr. 210. Pirkimo sutarties 3 priedas – Sistemos techninė specifikacija – iš esmės atitiko atviro konkurso sąlygų 1 priede nustatytą specifikaciją, taip pat Preliminarios sutarties specifikaciją.
2015 m. kovo 27 d. Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą. Sprendime nurodyta, kad 2013 m. balandžio 22 d. UAB „ARTechnika“ Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė pagal Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo rezultatų ekspertinio vertinimo paslaugų sutarties Nr. IIF-2 užduoties atliktų sisteminių tyrimų ir lauko bandymų rezultatų vertinimo išvadas. Išvados parengtos atlikus atsitiktine tvarka pasirinktų dviejų urėdijų (VĮ Ignalinos miškų urėdijos ir VĮ Zarasų miškų urėdijos) teritorijoje įrengtų antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų atitiktį pirkimo laimėtojo UAB „Telekonta“ pasiūlymo techninės dalies sprendimams ir sutarties pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytoje sutartyje nurodytoms techninėms sąlygoms. Be to, 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. 4S-1887 „Dėl informacijos pateikimo“ Viešųjų pirkimų tarnyba informavo Agentūrą, kad Generalinės miškų urėdijos sutartis ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytos sutartys įvykdytos pakeitus sutarties sąlygas. Taip pat 2014 m. lapkričio 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-28 ekspertai nurodė, kad sutarties objektas, t. y. antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema, neatitinka 22 iš 98 šiai įrangai keltų reikalavimų. Remdamasi šiais duomenimis Agentūra, nustatė, kad pareiškėja neįsigijo reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas, ir taip pažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 8 dalies, 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Už pažeidimą pareiškėjai nuspręsta nekompensuoti (susigrąžinti) 71 763,98 Eur, t.y. taikyti 25 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankciją (287 055,92 Eur (991 146,68 Lt) x 25 proc.= 71 763,98 Eur (247 786,67 Lt)). Ministerija 2015 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 3JA-269-227 Agentūros sprendimą patvirtino.
Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SKP-118 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 3JA-269-227 teisėtumo ir pagrįstumo.
Agentūra Metodikos 2 priedo lentelės 11 eilutėje nustatytą 25 proc. dydžio sankciją galėjo skirti tik nustačiusi, kad buvo pakeistos esminės Pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) pakeičiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą Nr. AC-38-1, Teismų praktika, 2013, 38, p. 459–516).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo išimtinai remiamasi nustatytais pažeidimais ir atliktais tyrimais kitose urėdijose – Ignalinos miškų urėdijoje ir Zarasų miškų urėdijoje. Tai patvirtina ir 2015 m. kovo 27 d. ginčijamas Agentūros sprendimas Nr. SKP-118 (sprendimo dalis „Pažeidimo tyrimo metu nustatyta“).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015, kuri yra iš esmės analogiška šiai bylai. Šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas Agentūros ir valstybės įmonės „Zarasų miškų urėdija“ ginčas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendime nurodė, kad Agentūra nepagrįstai konstatavo, jog, vykdydama viešąjį pirkimą, Zarasų miškų urėdija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 8 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, o 25 proc. dydžio sankciją pareiškėjai skyrė nenustačiusi, kad Zarasų miškų urėdija su UAB „Telekonta“ pakeitė esmines pirkimo sutarties sąlygas, todėl pareiškėjos skundą patenkintino, o Agentūros sprendimą panaikintino. Šis teismo sprendimas buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-843-502/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad Agentūra pareiškėjui sprendime nurodytą sankciją galėjo skirti tik nustačiusi, kad Zarasų miškų urėdija su UAB „Telekonta“ pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlikus patikrinimą buvo užfiksuotas tik netinkamas Pirkimo sutarties vykdymas, o ne pakeistos esminės Pirkimo sutarties sąlygos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad Zarasų miškų urėdija susitarė su UAB „Telekonta“ (išreiškė valią), jog pagal Pirkimo sutartį bus įdiegta techninių sąlygų neatitinkanti Sistema. Priešingai, tiek Generalinė miškų urėdija, tiek Zarasų miškų urėdija ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Pirkimo sutartyje nustatytos sąlygos, įskaitant Sistemos techninės specifikacijos sąlygas, būtų įgyvendintos.
Nėra ginčo dėl to, kad Pirkimo sutarties 3 priedas – Sistemos techninė specifikacija – iš esmės atitiko atviro konkurso sąlygų 1 priede nustatytą specifikaciją, taip pat Preliminarios sutarties specifikaciją. Techniniai reikalavimai keičiami nebuvo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei Agentūra, nei Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė, kad nustatyta tvarka buvo atlikti Pirkimo sutarties pakeitimai; tokių faktinių aplinkybių nenustatė ir teismas. Byloje nėra jokių duomenų, kad Ukmergės miškų urėdija ir UAB „Telekonta“ būtų išreiškusios valią pakeisti Pirkimo sutarties sąlygas, jų nesilaikyti ar nevykdyti. Ekspertiniai vertinimai, kuriais paremtas ginčijamas Agentūros sprendimas, neįrodo, kad buvo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas, tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-843-502/2016. Vadinasi, Agentūra ir Ministerija nepagrįstai konstatavo, jog, vykdydama viešąjį pirkimą, pareiškėja pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalį ir 63 straipsnio 4 dalį, nes buvo pakeistos esminės Pirkimo sutarties sąlygos.
Nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimai taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. Sutiktina su pareiškėja, kad ginčijamuose sprendimuose, atsižvelgiant į kitose urėdijose nustatytus Sistemos techninės specifikacijos neatitikimus, yra preziumuojama, kad tie patys neatitikimai yra ir Ukmergės miškų urėdijoje. Tai nelaikytina tinkamu individualaus administracinio akto pagrindimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Taigi, individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (2015 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, nebuvo atliktas joks individualus tyrimas dėl pareiškėjos galimai neteisėtų veiksmų, o teisės aktų nuostatų pažeidimai buvo pripažinti remiantis išvadomis, kurios padarytos atlikus kitų subjektų, dalyvaujančių šiuose santykiuose (urėdijų), patikrinimą. Teismo nuomone, ir šioje dalyje ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. SKP-118 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 3JA-269-227 naikintini.
Bylinėjimosi išlaidos bus nagrinėjamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka po teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2561-552/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SKP-118.
Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 3JA-269-227.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.