Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė valstybės kaip kreditorės interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. kovo 24 d. gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir bendrovė) yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025-03-20 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 36971,23 Eur, iš jų: 34270,18 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 371,84 Eur šio mokesčio delspinigių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-08-27 iki 2024-11-26. Patikslinta deklaracija už 2024 m. liepos mėn. pateikta 2024-10-01, 2296,41 Eur gyventojo pajamų mokesčio ir 30,80 Eur šio mokesčio delspinigių (mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024-09-17 iki 2024-11-01), 2,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą.

VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis bendrovės vardu atidaryta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB. Nustatyta, kad bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Laikotarpiu nuo 2024-08-01 iki 2025-02-05 bendrovė: 2024-09-24 sumokėjo 676,05 Eur UAB SANITEX, mokestinė nepriemoka 601,00 Eur, 2024-10-01 sumokėjo 959,53 Eur UAB ROBOLABS, mokestinė nepriemoka 16741,15 Eur, 2024-10-07 sumokėjo 168 Eur UAB HOTEL INVEST GROUP, mokestinė nepriemoka 34213,00 Eur, 2024-10-17 sumokėjo 6122,60 Eur UAB SKANĖSTAI, mokestinė nepriemoka 34939,49 Eur, 2024-10-17 sumokėjo 1353 Eur Neringa hotel, UAB, mokestinė nepriemoka 34939,49 Eur, 2024-10-29 sumokėjo 2500 Eur D Studija, UAB, mokestinė nepriemoka 35643,66 Eur, 2024-11-19 sumokėjo 395,77 Eur D Studija, UAB, mokestinė nepriemoka 34610,84 Eur, 2025-01-08 sumokėjo 400 Eur UAB KUKURUKU, mokestinė nepriemoka 38449,40 Eur, 2025-01-09 sumokėjo 2000 Eur UAB PAJŪRIO ARBATOS, mokestinė nepriemoka 38449,40 Eur, 2025-01-17 sumokėjo 500 Eur UAB KUKURUKU, mokestinė nepriemoka 38454,69 Eur, taip nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, atsiskaitymo prioritetą teikdama atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM, tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu nuo 2024-08-01 iki 2025-02-05 bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. R. atstovo V. B. rašytinių paaiškinimų matyti, kad kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo susidariusią daugiau kaip 36000 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nepriemoka atsirado patikslinus neteisingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas deklaracijas. Sužinojus apie nepriemoką, Bendrovės vadovas ėmėsi aktyvių veiksmų: pateikė kelis prašymus dėl mokėjimo atidėjimo, keitė buhalterinių paslaugų tiekėją, vykdė dalinius mokėjimus, pardavė įrangą nepriemokos padengimui bei sumažino įsiskolinimą.

2025 m. birželio 2 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VMI prie FM buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią visa nepriemoka buvo išdėstyta, dalis skolos jau grąžinta.

Vadovas pažeidimo fakto neginčija, jį pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nurodo, jog pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nesiekus išvengti atsiskaitymo, o vadovas rodė iniciatyvą išspręsti susiklosčiusią situaciją. Nurodo, jog šiuo metu bendrovė yra moki, nepriemoka administruojama pagal sudarytą sutartį, o VMI interesai yra tinkamai užtikrinti. Mano, kad yra pagrindas vadovui netaikyti administracinės nuobaudos arba skirti mažesnę nei minimali įstatyme numatyta baudą. Kartu su rašytiniais paaiškinimais buvo pateikti dokumentai: 2025 m. balandžio 16 d. Institucijos išvada dėl bendrovės 2025 m. kovo 4 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą; 2024 m. spalio 11 d., 2024 m. spalio 31 d., 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. balandžio 30 d. Bendrovės prašymai atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą; 2024 m. spalio 28 d. ir 2024 m. lapkričio 15 d. Institucijos atsakymai (išvados) į pateiktus prašymus; 2025 m. balandžio 22 d. ir 2025 m. gegužės 21 d. mokėjimai Institucijai; 2025 m. kovo 20 d. ir 2025 m. gegužės 19 d. prekybinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartis; 2025 m. birželio 2 d. Mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos kortelė, gauta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninių paslaugų portalo „Mano VMI“.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo L. R. atstovas advokatas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog L. R. pripažįsta, kad buvo padarytas nusižengimas. Paaiškino, jog buvo samdoma įmonė, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, taip pat teikė ataskaitas VMI prie FM, tačiau buvo padaryta klaida, kurią nustačius bendrovės vadovas ją ištaisė, tačiau tuomet atsirado pažeidimas, dėl kurio VMI ir kreipėsi į teismą. Bendrovė užsiima ledų prekyba (duomenys neskelbtini), darbas yra sezoninis. Patikslinus deklaraciją paaiškėjo, kad susidarė didelė skola. Šios aplinkybės paaiškėjo spalio mėnesį, jau pasibaigus prekybos sezonui, tuo metu jau buvo pradėti darbai kito sezono pasiruošimui. Susiklosčius tokiai situacijai bendrovės vadovas ėmėsi veiksmų kaip padengti įsiskolinimą VMI prie FM. Bendrovė keturis kartu kreipėsi į VMI prie FM dėl skolos mokėjimo išdėstymo, tačiau VMI prie FM netenkino prašymų, nes nebuvo pateikti reikiami dokumentai. Bendrovė nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių paslaugų sutartį ir sudarė sutartį su kita įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė tinkamus dokumentus, pašalino VMI išvadoje nurodytas priežastis, dėl kurių nebuvo tenkinti prašymai atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir padedant minėtai įmonei prašymas buvo tenkintas. Vadovas ėmėsi veiksmų, savo lėšomis sumokėjo dalį įsiskolinimo, taip sumažindamas nepriemoką. Nurodė, kad bendrovės vadovas neginčija nusižengimo, jis pripažįsta šį faktą, labai dėl jo gailisi. Pabrėžė, kad skola atsirado patikslinus deklaraciją, jei būtų nereikėję to atlikti, nebūtų pagrindo kilti administracinei atsakomybei. Vadovas buvo sąžiningas, jis tikisi, kad teismas atsižvelgs į tai. Tokia situacija susidarė dėl sunkios bendrovės materialinės padėties, kurią lėmė tai, kad darbas yra sezoninis. Jei būtų iš karto atsiskaitę su VMI prie FM, bendrovė nebūtų galėjusi šį sezoną vykdyti veiklos ir būtų tekę likviduoti įmonę. Nurodė, kad nusižengimas padarytas nesant tyčios, kadangi vadovas neslėpė pažeidimo, nesukėlė finansinių pasekmių, šiai dienai bendrovė yra moki. Vadovui yra žinoma, kad šis patraukimas administracinėn atsakomybėn jam turės reikšmės, nes jis vadovauja ne vienai įmonei, o nubaudimą administracine tvarka vertina bankai sudarydami finansinius sandorius su įmonėmis, todėl prašo teismo atsižvelgti į tai ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba baudos visai neskirti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad skolininkui neturint pakankamai lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą yra atsakingas jos vadovas.

Šioje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. R. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės VMI prie FM interesus, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. L. R. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta teisme ištirtais įrodymais: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo L. R. (b. l. 2-5), AB „Swedbank“ pateiktais sąskaitų išrašais nuo 2024-08-01 iki 2025-02-03, iš kurių matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti mokėjimai kitiems kreditoriams (b. l. 17-93), išrašu iš VMI duomenų bazės apie mokėtojo aktualius duomenis (b. l. 6), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu – Balanso išrašais (b. l. 7-16) ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Bendrovė vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su kitais kreditoriais jau po mokestinės nepriemokos susidarymo. Bendrovėje buvo atlikti mokėjimai: 2024-09-24 sumokėjo 676,05 Eur UAB SANITEX, mokestinė nepriemoka 601,00 Eur, 2024-10-01 sumokėjo 959,53 Eur UAB ROBOLABS, mokestinė nepriemoka 16 741,15 Eur, 2024-10-07 sumokėjo 168 Eur UAB HOTEL INVEST GROUP, mokestinė nepriemoka 34 213,00 Eur, 2024-10-17 sumokėjo 6 122,60 Eur UAB SKANĖSTAI, mokestinė nepriemoka 34 939,49 Eur, 2024-10-17 sumokėjo 1 353 Eur Neringa hotel, UAB, mokestinė nepriemoka 34 939,49 Eur, 2024-10-29 sumokėjo 2 500 Eur D Studija, UAB, mokestinė nepriemoka 35 643,66 Eur, 2024-11-19 sumokėjo 395,77 Eur D Studija, UAB, mokestinė nepriemoka 34 610,84 Eur, 2025-01-08 sumokėjo 400 Eur UAB KUKURUKU, mokestinė nepriemoka 38 449,40 Eur, 2025-01-09 sumokėjo 2 000 Eur UAB PAJŪRIO ARBATOS, mokestinė nepriemoka 38 449,40 Eur, 2025-01-17 sumokėjo 500 Eur UAB KUKURUKU, mokestinė nepriemoka 38 454,69 Eur.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad L. R. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes jis, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeisdamas CK 6.930¹ nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. vasario 5 d., atsiskaitė ne su VMI prie FM, o vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su kitais kreditoriais jau po mokestinės nepriemokos susidarymo, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, teises ir teisėtus interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. R., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jis atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams. Bendrovės vadovui buvo žinoma apie tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau vietoj to, kad ieškotų būdų, kaip mažinti turimą skolą valstybei, ją sąmoningai didino vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Nors administracinėn atsakomybė traukiamo asmens atstovas teigė, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti, nes buvo sąmoningai pasirenkama su kuriais kreditoriais atsiskaityti ir tokie veiksmai vertintini kaip tyčiniai.

Tačiau teismas, L. R. veiksmuose nustatęs visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos taikymo L. R. už padarytą administracinį nusižengimą be aukščiau aptartų aplinkybių atsižvelgia į tai, kad bendrovės vadovas nedelsdamas, sužinojęs apie mokestinę nepriemoką, pateikė patikslintas deklaracijas ir informavo apie tai VMI prie FM, dėjo pastangas išspręsti susidariusią situaciją. Nors VMI prie FM netenkino pateiktų prašymų dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas veikė aktyviai, ėmėsi priemonių, rinko papildomus dokumentus, kad bendrovės prašymas būtų patenkintas ir 2025-06-02 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią VMI prie FM atidėjo mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą (b. l. 170). Be to, nustatyta, kad bendrovės vadovas 2025 m. balandžio ir gegužės mėnesiais sumokėjo VMI prie FM iš viso 11 600 Eur, mažindamas susidariusią skolą, bendrovė pardavė nenaudojamą įrangą, siekdama gauti papildomų pajamų atsiskaitymui su valstybe (b. l. 161-169). Visi šie duomenys patvirtina realius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinimus visiškai atsiskaityti su kreditore. Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. nurodo, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl buhalterinės klaidos, buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei pateikiant netikslią deklaraciją, tačiau bendrovės vadovas yra tiesiogiai atsakingas už teisingų finansinių ataskaitų pateikimą ir ši aplinkybė nelaikytina sudarančia pagrindą asmeniui visiškai netaikyti administracinės atsakomybės.

Tačiau įvertinęs tai, kad teismo posėdžio metu L. R. atstovas paaiškino, jog bendrovė verčiasi sezoninių produktų prekyba, o apie nepriemoką sužinota tik 2024 m. spalio mėnesį, kai įmonė ruošėsi kitam sezonui ir neatsiskaitymą su VMI lėmė būtinybė išsaugoti įmonės mokumą ir įsipareigojimų kitiems kreditoriams vykdymas, teismas konstatuoja, kad nors L. R. suvokė veikos pavojingumą, tačiau aktyviai veikė siekdamas išvengti jo vadovaujamos bendrovės nemokumo, pripažino susidariusį įsiskolinimą bei ėmėsi realių veiksmų jį sumažinti. Tai rodo, kad vadovo veiksmai nėra sietini su siekiu vengti mokesčių mokėjimo ar apgaulingu elgesiu ir yra teisinis pagrindas spręsti dėl švelsnesnės nei įstatyme numatytos nuobaudos už padarytą pažeidimą taikymo.

L. R. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip jau minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Skirdamas L. R. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – L. R. nors ir baustas administracine tvarka, tačiau duomenų, kad jis anksčiau buvo baustas už analogiškus nusižengimus, byloje nėra, jam paskirtas baudas sumokėjęs. L. R. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad mokestinė nepriemoka susidarė tikslinant mokesčių administratoriui teikiant duomenis apie bendrovę, o ne sąmoningai siekiant juos nuslėpti. Asmuo imasi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, dirba.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti L. R. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimalus dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-65-949/2025 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.