- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-696-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Asorela“
- Atsakovas
- J. T.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-696-544/2020
teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04091-2020-1
2020 m. lapkričio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asorela“ atstovės L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7590-488/2020 pagal ieškovės UAB „Asorela“ ieškinį atsakovei J. T. dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Asorela“ prašė išreikalauti iš atsakovės J. T. neteisėtai valdomus ieškinyje nurodytus daiktus, o, jeigu daiktų neįmanoma grąžinti, priteisti iš atsakovės 5 254,70 Eur už įrankius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Asorela“ terminą iki 2020 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 100 Eur arba 75 Eur (teikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis) žyminio mokesčio dalį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus teismui bei pateikti nustatyta tvarka pasirašytą ieškinį. Nurodė, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus ir nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu.
3. Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka šio procesinio dokumento turiniui įstatymo keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsniai).
4. Nurodė, jog ieškovė reiškia neturtinį reikalavimą, kuris, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, apmokestinamas 100 Eur žyminio mokesčio dydžiu. Pateikiant teismui procesinius dokumentus ir jų priedus tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo atveju ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė įrodymų žyminio mokesčio sumokėjimui pagrįsti.
5. Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad pozicijos, jog procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu (net ir pasirašytas elektroniniu parašu) neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019, konstatavo, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovės UAB „Asorela“ atstovė L. M. prašo dar kartą persvarstyti teismui pateikto pareiškimo (ieškinio) priėmimo klausimą.
8. Nurodo, kad nesutinka mokėti žyminio mokesčio, kadangi pasiteiravus Panevėžio apygardos teismo raštinės skyriaus vedėjos, kokiu būdu galima teikti dokumentus teismui, gavo atsakymą, jog dokumentus galima atsiųsti teismui elektroniniais ryšiais (el. paštu ar per EPP sistemą), jie turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurta saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba dokumentai nuskenuoti ir atsiųsti. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kodėl skundžiamoje nutartyje rašoma, kad dokumentai pateikti netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Taigi, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
12. Skundžiama 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pateiktas ieškinys yra su esminiais trūkumais, nes pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė įrodymų žyminio mokesčio sumokėjimui pagrįsti, taip pat procesiniai dokumentai pateikti elektroniniu paštu, t. y. įstatymo nenumatytu procesiniams dokumentams teikti būdu ir nepasirašyti CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
13. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai, įskaitant ir ieškinį, teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Pagal Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
14. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė elektroniniu paštu teismui pateikė ieškinį, kuris nepasirašytas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje, CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Apeliantės pateikto ieškinio priėmimą klausimo nesprendusio Panevėžio apygardos teismo raštinės vedėjos atsakymas yra bendro informacinio pobūdžio ir nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant skundžiamosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Pažymėtina, kad apeliantės aprašomo raštinės vedėjos atsakymo turinys iš esmės atitinka ir patvirtina skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo itin detaliai išdėstytą teisinį reglamentavimą, susijusį su informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimusi teismuose.
15. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau tik laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018 ir kt.).
16. Tinkamo kreipimosi į teismą viena iš sąlygų yra ir žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-850-516/2016 ir kt.).
18. Iš 2020 m. liepos 31 d. teisme gauto ieškinio turinio sprendžiama, kad ieškovė atsakovei pareiškė vindikacinį ieškinį dėl savo daiktų išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo arba jų kainos priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnis). Toks ieškinio reikalavimas yra neturtinis reikalavimas, apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą 100 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, kai pateikiami teismui procesiniai dokumentai ir jų priedai tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Vadovaudamasis tuo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja turi sumokėti 100 Eur arba 75 Eur žyminį mokestį.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo ir trūkumų ištaisymo instituto nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui jau suėjo, yra pagrindas nustatyti naują terminą ieškovei pašalinti ieškinio trūkumams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Asorela“ terminą iki 2020 m. lapkričio 27 d. (įskaitytinai) pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti 100 Eur arba 75,00 Eur (teikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis) žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui bei pateikti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje, CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo nustatyta tvarka pasirašytą ieškinį.