Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

-pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

-pagal BK 186 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

-pagal BK 183 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

-pagal BK 223 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos nepakeistos. J. P. bausmės pradžia skaičiuojama nuo jo sulaikymo dienos.

Iš J. P. išieškota Baltarusijos Respublikos privačiai transporto unitarinei įmonei „A“ 9 650 eurų (33 319,52 Lt), o Baltarusijos Respublikos privačiai transporto unitarinei įmonei „S“ 20 900 eurų (72 163,52 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. D., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „V“ (įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) rajone)) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas UAB „R“ (įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini)) vardu, nors šioje bendrovėje nedirbo, pagal 2009 m. vasario 25 d. sutartį Nr. 01/02/09 dėl Transporto paslaugų teikimo atliekant tarptautinį krovinių pervežimą automobiliais, sudarytą tarp UAB „R“ ir Baltarusijos privačios transporto unitarinės įmonės „A“, nurodė UAB „R“ darbuotojui F. D. užsakyti iš Baltarusijos įmonės „A“ transportą atlikti krovinių, priklausančių individualiai įmonei „M“, pervežimus, po ko F. D., vykdydamas jo žodinį nurodymą, pateikė įmonei „A“ paraiškas UAB „R“ vardu dėl krovinio pervežimo: pagal 2009 m. vasario 25 d. paraišką dėl krovinio pervežimo Nr. 09/02/26/FIL užsakė pervežti krovinį maršrutu Lietuva (Alytus) – Kazachstanas (Atyrau), pagal 2009 m. vasario 25 d. paraišką dėl krovinio pervežimo Nr. 09/0227FIL užsakė pervežti krovinį maršrutu Lietuva (Alytus) – Kazachstanas (Atyrau), pagal 2009 m. kovo 5 d. paraišką dėl krovinio pervežimo Nr. 09/03/15FIL užsakė pervežti krovinį maršrutu Lietuva (Alytus) – Kazachstanas (Atyrau), pagal 2009 m. kovo 5 d. paraišką dėl krovinio pervežimo Nr. 09/03/16FIL užsakė pervežti krovinį maršrutu Lietuva (Alytus) – Kazachstanas (Atyrau), ir UAB „R“ įsipareigojo už pervežimus pagal minėtas paraiškas atsiskaityti per 30 dienų po CMR ir sąskaitų originalų gavimo, t. y. už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas turėjo sumokėti 9 650 eurų (kas atitinka 33 319,52 Lt) Baltarusijos privačiai transporto unitarinei įmonei „A“, kuri remdamasi minėtomis paraiškomis keturis kartus gabeno krovinius maršrutu Lietuva (Alytus) – Kazachstanas (Atyrau), tačiau už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas neatsiskaitė, nors tokią galimybę turėjo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, Baltarusijos privačiai transporto unitarinei įmonei „A“ priklausantį turtą – 9 650 eurų (kas atitinka 33 319,52 Lt) grynųjų pinigų.

Be to, J. P., būdamas UAB „V“ (įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) rajone)) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas UAB „R“ (įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini)) vardu, nors šioje bendrovėje nedirbo, pagal 2009 m. vasario 10 d. sutartį Nr. 09-9 dėl Tarptautinio krovinių pervežimo automobiliais, sudarytą tarp UAB „R“ ir Baltarusijos privačios transporto unitarinės įmonės „S“, nurodė UAB „R“ darbuotojui F. D. užsakyti iš Baltarusijos įmonės „S“ transportą atlikti krovinio pervežimą, po ko F. D., vykdydamas jo žodinį nurodymą, pateikė įmonei „S“ 2009 m. vasario 10 d. UAB „R“ paraišką dėl krovinio gabenimo Nr. 09/02/17/FIL, pagal kurią užsakė pervežti krovinį iš Kauno į Kazachstaną ir UAB ,,R“ įsipareigojo už pervežimus pagal minėtą paraišką atsiskaityti per 30 dienų po CMR ir sąskaitų originalų gavimo, t. y. už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas pagal CMR 97096, 2009 m. vasario 28 d. I Nr. 9, turėjo sumokėti 1 900 eurų (kas atitinka 6 560,32 Lt), tačiau už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas neatsiskaitė, nors tokią galimybę turėjo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, Baltarusijos privačiai transporto unitarinei įmonei „S“ priklausantį turtą – 1 900 eurų (kas atitinka 6 560,32 Lt) grynųjų pinigų.

Be to, J. P., būdamas UAB „V“ (įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) rajone)) direktoriumi, vengdamas apgaule atsiskaityti už suteiktas paslaugas, pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. sutartį Nr. 08-126 dėl Tarptautinio krovinių pervežimo automobiliais, sudarytą tarp UAB „V“ ir Baltarusijos privačios transporto unitarinės įmonės „S“, užsakė iš Baltarusijos įmonės „S“ transportą atlikti krovinių pervežimus, pateikdamas įmonei ,,S“ paraiškas dėl krovinio gabenimo: pagal 2008 m. spalio 8 d. paraišką dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/16/JKL užsakė pervežti krovinį iš Alytaus į Kazachstaną, pagal 2008 m. spalio 15 d. paraišką dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/17/JKL užsakė pervežti krovinį iš Kauno į Uzbekistaną, pagal 2008 m. spalio 17 d. paraišką dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/19JKL užsakė pervežti krovinį iš Kauno į Kazachstaną, pagal 2008 m. spalio 30 d. paraišką dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/20JKL užsakė pervežti krovinį iš Kauno į Uzbekistaną, pagal 2008 m. spalio 31 d. paraišką dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/21JKL užsakė pervežti krovinį iš Kauno į Kazachstaną, ir įsipareigojo už pervežimus pagal minėtas paraiškas atsiskaityti per 30 dienų po CMR ir sąskaitų originalų gavimo, t. y. už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal CMR 97060, 2008 m. lapkričio 4 d. INVOICE Nr. 143 (2008 m. spalio 8 d. UAB „V“ paraiška dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/16/JKL maršrutu Alytus (Lietuva)-Lugovoj (Kazachstanas) turėjo sumokėti 3 600 eurų (kas atitinka 12 430,08 Lt), pagal CMR 97057, 2008 m. lapkričio 2 d. I Nr. 138 (2008 m. spalio 15 d. UAB „V“ paraiška dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/17JKL maršrutu Kaunas (Lietuva)-Karshi (Uzbekistanas) turėjo sumokėti 4 400 eurų (kas atitinka 15 192,32 Lt ), pagal CMR 97062, 2008 m. lapkričio 7 d. I Nr. 148 (2008 m. spalio 17 d. UAB „VIP INVEST“ paraiška dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/19JKL maršrutu Kaunas (Lietuva)-K. O. (Kazachstanas) turėjo sumokėti 3 200 eurų (kas atitinka 11 048,96 Lt), pagal CMR 97058, 2008 m. lapkričio 23 d. I Nr. 156 (2008 m. spalio 30 d. UAB „V“ paraiška dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/20JKL maršrutu Kaunas (Lietuva)-Karshi (Uzbekistanas) turėjo sumokėti 4 400 eurų (kas atitinka 15 192,32 Lt), pagal CMR 97069, 2008 m. lapkričio 21 d. I Nr. 155 (2008 m. spalio 31 d. UAB „V“ paraiška dėl krovinio gabenimo Nr. 08/10/21JKL maršrutu Kaunas (Lietuva)-Karsshi (Uzbekistanas) turėjo sumokėti 3 400 eurų (kas atitinka 11 739,52 Lt), iš viso 19 000 eurų (kas atitinka 65 603,20 Lt), tačiau už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas neatsiskaitė, nors tokią galimybę turėjo, taip Baltarusijos privačiai transporto unitarinei įmonei „S“ padarė turtinę žalą.

Be to, J. P., būdamas UAB „V“ (įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) rajone)) direktoriumi ir turėdamas savo žinioje UAB „V“ turtą, pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. sutartį Nr. 08-126 dėl Tarptautinio krovinių pervežimo automobiliais, sudarytą tarp UAB „V“ ir Baltarusijos privačios transporto unitarinės įmonės „S“, už laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 8 d. iki 2008 m. lapkričio 23 d. suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, būdamas skolingas Baltarusijos privačiai transporto unitarinei įmonei „S“ viso 19 000 eurų (kas atitinka 65 603,20 Lt), su Baltarusijos privačia transporto unitarine įmone „S“ neatsiskaitė, nors tokią galimybę turėjo, o lėšas - viso 19 000 eurų (kas atitinka 65 603,20 Lt), buvusių UAB „V“ kasoje, nepateikdamas išlaidas pateisinančių dokumentų, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. balandžio mėn. pasisavino, panaudodamas jas savo reikmėms.

Be to, J. P., nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. būdamas UAB „V ” (įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) rajone)) direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, kad ,,apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, bei šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kad ,,už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentų: piniginių apskaitos dokumentų, pirkimo pardavimo apskaitos dokumentų, sutarčių, paraiškų dėl krovinių gabenimo, tarptautinių krovinio gabenimo važtaraščių, dėl to nėra galimybės atlikti konkretaus dokumentų rekvizitų patikrinimo, įrašų pagrįstumo dokumentuose patikrinimo, taip pat patikrinti, ar apskaitos dokumentų duomenys teisingai įregistruoti apskaitos registruose, ar teisingai sudarytos ūkio subjekto finansinės ataskaitos bei kita apskaitos informacija, ar teisingai įformintos atliktos ūkinės operacijos, tokiu būdu J. P. aplaidžiai organizavo UAB „V“ apskaitos tvarkymą ir dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio1 dalies 1 punktas).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. J. P. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis J. P. įrodymų pagrįstumo ir gavimo teisėtumo neginčija, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas J. P. skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apygardos teismas J. P. pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybė tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytus nusikaltimus, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų bent ketinęs kada nors tai padaryti. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tik tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors J. P. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, nėra teisinio pagrindo, nes nėra šiame straipsnyje numatytų sąlygų visumos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo vaidmenį šių nusikaltimų padaryme, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. vedęs, turi XXXX m. gimusį vaiką, vykdo individualią veiklą (6 t., 67 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. anksčiau net penkis kartus teistas, nusikaltimus už kuriuos jis nuteistas, padarė netrukus po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, baustas administracinėmis nuobaudomis (5 t., 33-36, 93-135 b. l.). Akivaizdu, kad J. P. linkęs daryti nusikalstamas veikas, jokių išvadų dėl to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę pagrįstai, o jos dydžius už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą nustatė teisingai. Individualizuojant bausmę, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tada, kai byloje nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinė byla Nr. 2K-508/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. padarė penkis nusikaltimus, t. y. du sunkius (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir tris nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijos numato tik laisvės atėmimo bausmes, kitų nusikaltimų baudžiamasis įstatymas numato ir kitas alternatyvias bausmes. Nuteistojo pavojingumą nulemia ir tai, kad jis anksčiau net kelis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, baustas administracinėmis nuobaudomis. Akivaizdu, kad J. P. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, kurias nulėmė nepalankiai susiklosčiusių jo gyvenimo aplinkybių visuma. J. P. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir mažametį sūnų, dirba, taip pat turi daug tikslų ir verslo projekto idėjų, pasižada atlyginti priteistus civilinius ieškinius nėra ir negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant būtų galima taikyti švelnesnę bausmę negu sankcijoje numatytas bausmės minimumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės, nes teismų praktikoje tokie atvejai dažni, kai jauni, besimokantys ar dirbantys, turintys šeimą ir vaikus asmenys ir tuomet, kai yra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir net nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių už sunkių nusikaltimų padarymą nuteisiami realia laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu, kaip minėta aukščiau, apeliantui nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog J. P. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ar neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Kolegijos nuomone, teismas, skirdamas bausmes J. P. atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tinkamai įvertino ir jo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, ir todėl teisingumo principo (BK 54 straipsnio 3 dalies) reikalavimų nepažeidė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. P. buvo taikomos dvi kardomosios priemonės, t. y. dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 134 straipsnis, 136 straipsnis) (5 t., 23-25 b. l.). J. P. paskyrus šias kardomąsias priemones buvo siekiama užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme imperatyviai numatyta, kokiais atvejais ir kokios procesinės prievartos priemonės įskaitomos į bausmės laiką. BK 66 straipsnis įpareigoja teismą, skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), įskaityti į paskirtą bausmę, ir nustato, kokiu santykiu tai turi būti padaryta. Kitų kardomųjų priemonių įskaitymas į bausmės laiką nenumatytas. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu J. P. taikytos kardomosios priemonės - dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nėra laisvės apribojimo bausmė (kaip nurodoma skunde), todėl įskaityti į paskirtą bausmę nėra pagrindo.

BK 75 straipsnis numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo tik tuo atveju, jeigu kaltininkas padarė nesunkius, apysunkius nusikaltimus ar dėl neatsargumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo ir negalima.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir už kiekvieną nusikalstamą veiką J. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmes baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių kitų nuteistajam teisiškai palankių aplinkybių, kurios leistų jam paskirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra adekvačios padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui. Tai atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką ir galutinė subendrinta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.