Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir V. K. (V. K.) kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

V. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalį bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 270 MGL (35 100 Lt) dydžio bauda;

V. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį 180 MGL (23 400 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalį bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajam V. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, paliekant nepakeistas pagal šiuos straipsnius teismo paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę; nuteistajam V. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, paliekant nepakeistas pagal šiuos straipsnius teismo paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti V. R., S. V. ir J. K., o juridinis asmuo UAB "N." vadovaujantis BK 36 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jam nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistiesiems V. R. ir S. V. pakeistas, o nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestas. Dėl šios nuosprendžių dalies kasacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir V. K. nuteisti už tai, kad:

V. B., būdamas UAB "N." (į. k. duomenys neskelbtini) direktorius gamybai ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB "N." turtą, 2003 m. rugsėjo-2004 m. vasario mėnesiais Vilniuje, padedant bendrininkams J. K., V. K. ir S. V., kurie nurodytu eiliškumu perdavė užsakymą parengti jam tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras su žinomai melagingais duomenimis, kad UAB "P.K." pardavė UAB "N." prekių už nurodytas sumas, iš kurių ir PVM), kuriuos, vykdydami šį jo užsakymą, surašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai (toliau – FNTT) L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (toliau – NVIM).

Per minėtą bendrininkų grandinę gavęs tikrovės neatitinkančius dokumentus, perdavė juos UAB "N." finansininkams, kurie suklastotų dokumentų pagrindu banko pavedimais iš UAB "N." sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Vilniaus bankas", Naujamiesčio filiale pervedė pinigus į UAB "P.K." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „NORD/LB Lietuva“, o 34 605,86 Lt pagal kasos pajamų orderius išlaidavo iš įmonės kasos, iš viso 228 272,18 Lt. Pervestus pinigus operatyviniams darbuotojams išgryninus ir perdavus V. B. bendrininkui J. K., šis – V. K., V. K. – S. V., o pastarasis – V. B., kuris, padedant bendrininkams V. K., J. K. ir S. V., pasisavino jo žinioje buvusį UAB "N." priklausančio turto už 262 878,04 Lt.

V. B. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. B. 2003 metų rugsėjo-2004 m. vasario mėnesiais, Vilniuje, per bendrininkus J. K., V. K. ir S. V. perdavęs užsakymą ir gavęs UAB "P.K." vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras apie tariamai UAB "N." pirktas iš bendrovės „P.K." paslaugas ir prekes iš viso už 262 878,04 Lt, iš jų 40 099,34 Lt PVM bei kasos pajamų orderius) patvirtindamas pasirašė ir taip pats suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastotus tikrus dokumentus 2003 m. rugsėjo-2004 m. sausio mėnesiais pateikė UAB "N." finansininkams, kad šie įtrauktų juos į bendrovės buhalterinę apskaitą ir taip juos panaudojo. UAB "N." finansininkams minėtų suklastotų dokumentų pagrindu bankiniais pavedimais iš UAB "N." bankinės sąskaitos į UAB "P.K." bankinę sąskaitą pervedus 228 272,18 Lt bei grynaisiais išlaidavus iš kasos 34 605,86 Lt padarė bendrovei „N." didelę 262 878,04 Lt turtinę žalą.

V. B. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. B. 2003 rugsėjo-2004 metų sausio mėnesiais Vilniuje, veikdamas su J. K., V. K. ir S. V., iš anksto susitarusių apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas panaudojant suklastotas UAB "P.K." PVM sąskaitas-faktūras, UAB "N." naudai įgyti teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, žinodami, kad tikrovėje sandoriai tarp UAB "N." ir UAB "P.K." nebus realizuoti, už piniginį atlygį padedant V. K., J. K. ir S. V. užsakė pateikti UAB "N." fiktyvius prekių ir paslaugų pardavimo dokumentus. Vykdydami užsakymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, veikę pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, įrašė į PVM sąskaitas-faktūras žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB "P.K." tariamai pardavė UAB "N." prekių už nurodytas sumas, iš jų ir PVM.

Šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai perdavė J. K., šis – V. K., pastarasis – S. V., kuris atidavė juos užsakovui V. B.. V. B., patvirtinęs suklastotus dokumentus savo parašu, pateikė UAB "N." finansininkams, kurie remdamiesi jais, bankiniais pavedimais iš UAB "N." banko sąskaitos pervedė pinigus į UAB "P.K." banko sąskaitą, iš viso 228 272,18 Lt, o 34 605,86 Lt pagal kasos pajamų orderius išlaidavo iš įmonės kasos.

UAB "N." finansininkams įtraukus suklastotus dokumentus į UAB "N." buhalterinę apskaitą, kartu ir 40 099,34 Lt į UAB "N." 2003 metų rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijų pirkimo atskaitą, taip 40 099,34 Lt sumažino UAB "N." valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. Bendrovės finansininkams 2003 m. spalio 22 d. pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus darbuotojams 2003 metų rugsėjo mėn. PVM deklaraciją, 2003 m. lapkričio 21 d.–2003 metų spalio mėn. PVM deklaraciją, 2004 m. sausio 21 d.–2003 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją, V. B. kartu su bendrininkais V. K., J. K. ir S. V., bendrovės „N." naudai apgaule panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 40 099,34 Lt PVM.

V. B., žinodamas, kad ankščiau nurodyti dokumentai suklastoti, o juose įrašytos ūkinės operacijos netikros, pateikė juos UAB "N." finansininkams, kurie pagal suklastotus tikrus dokumentus užpildė 2003 metų rugsėjo, spalio, gruodžio UAB "N." PVM deklaracijas, t. y. įrašė deklaracijų skiltyje „Pirkimo (importo) PVM" 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" didesnes PVM sumas, negu UAB "N." realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM. Taip V. B. suklastojo tikrus dokumentus. UAB "N." finansininkams suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2003 metų rugsėjo, spalio mėnesį ir gruodžio mėnesį pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams, V. B. panaudojo suklastotus dokumentus, padarydamas didelę 40 099,34 Lt turtinę žalą valstybės biudžetui.

V. B. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. K. taip pat nuteistas už tai, kad:

V. R., būdamas UAB „K.“ vadybininkas ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, 2003 m. rugsėjo-2004 m. vasario mėnesiais Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupe su J. K. ir V. K., už piniginį atlygį per bendrininkus pateikė užsakymą suklastotiems dokumentams gauti. Gavę tokį užsakymą FNTT pareigūnai L. K. ir R. T., veikę priedangos UAB "P.K." pagal NVIM per V. R. bendrininkus J. K. ir V. K., perdavė suklastotus dokumentus (UAB "P.K." PVM sąskaitas-faktūras su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB "P.K." pardavė bendrovei "K." prekių ir paslaugų už nurodytas sumas, iš jų ir PVM).

Suklastotus dokumentus V. R. tariamai atsiskaitydamas už atliktas ūkines operacijas, atidavė UAB „K." buhalterijai apskaitai. UAB „K." finansininkai suklastotų dokumentų pagrindu tvarkydami buhalterinę apskaitą, banko pavedimais iš UAB „K." sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus banke, Vilniaus filiale, pervedė pinigus į UAB "P.K." banko sąskaitą, iš viso 177 331,46 Lt. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal NVIM, pervestus pinigus išgrynino ir perdavė V. R. bendrininkui J. K., kuris šiuos perdavė V. K., o pastarasis atidavė V. R., kuris šį didelės vertės svetimą turtą, priklausiusi UAB „K", padedant bendrininkams, pasisavino.

Nuteistasis V. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir dėl to neteisingai išsprendė baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nuteistasis teigia visiškai pripažįstąs savo kaltę, tačiau pažymi, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog dėl aktyvių FNTT pareigūnų L. K. ir R. T. veiksmų, aktyviai skatinant ir kurstant padaryti nusikaltimą, į nusikalstamos veikos darymą pirmiausia buvo įtrauktas J. K., kuris įtraukė kitus asmenis, tarp jų ir kasatorių, tuo metu nedalyvavusį jokiuose tęstiniuose ar trunkamuosiuose nusikaltimuose. Taikant NVIM kasatoriui, jis buvo provokuojamas padaryti nusikalstamus veiksmus. Be to, aktyviai nusikalstamai veikti kaltinamieji pradėjo tik 2003 m. kovą, praėjus pakankamai daug laiko po to, kai FNTT pareigūnai juos įtikino kurstomos veikos nebaudžiamumu. Pažeidžiant BPK 2 straipsnio nuostatas, FNTT pareigūnai savo veiksmais skatino nusikalsti, tyrimas buvo vilkinamas, o į nusikalstamą veiką įtraukiama vis daugiau asmenų. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo taikomas NVIM, o ne provokacija. Vertindami bylos aplinkybes teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai vadovavosi prielaida, kad pareigūno L. K. parodymai apie jo veiksmus pirmojo susitikimo su J. K. metu yra patikimi, nors tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius teismai pažeidė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į tai, kad V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos valstybės iniciatyva, todėl mažiau pavojingos ir pagal BK 11, 12 straipsnių nuostatas negali būti laikomos nusikalstamomis. Tinkamai įvertinus procesinių veiksmų teisėtumą ir pripažinus neleistinais visus įrodymus, kuriais buvo grindžiama kasatoriaus kaltė, baudžiamasis procesas nutrauktinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte išdėstytais pagrindais.

Atsiliepimu į nuteistųjų V. B. ir V. K. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras nurodo, kad nagrinėdami baudžiamąją bylą teismai nepadarė BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl nuteistojo V. K. kasacinio skundo argumentų prokuroras pažymi, kad šis nuteistasis apeliacine tvarka neskundė NVIM panaudojimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas patikrino visas provokacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes, išdėstė objektyvius įrodymus, paneigiančius kaltinamųjų iškeltas versijas, nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl to, jog J. K. ir kiti kaltinamieji nebuvo išprovokuoti nusikalsti. Iš NVIM teikimo matyti, kad modelis buvo taikomas J. K., tad FNTT pareigūnai, veikdami pagal NVIM, su V. K. nebuvo susitikę ir kitaip nebendravo. Apygardos teismo išvadas patvirtino apeliacinės instancijos teismas ir dar kartą išdėstė argumentus dėl tariamo provokavimo.

Dėl nuteistojo V. B. kasacinio skundo prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad skunde keliami klausimai ir nurodytos aplinkybės nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme negauta jokių faktinių duomenų, kad V. B. būtų padaręs tęstinę veiką, todėl jo veikos visiškai pagrįstai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, buvo vertinamos kaip pakartotinės.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. B. ir V. K. teigė, kad jiems neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas), prašydami ją sumažinti. Kasaciniame skunde nuteistasis V. B., manydamas, kad už tą pačią veiką jis yra nuteistas trečią kartą, prašo žemesnių instancijų teismų nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti. Kasaciniame skunde nuteistasis V. K. kelia nusikalstamos veikos provokavimo klausimą. Atsiliepime į kasacinius skundus prokuroras teigia, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistųjų V. B. ir V. K. skunduose keliami klausimai kasacine tvarka negali būti nagrinėjami. Toks argumentas iš dalies yra teisingas.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi ši procesinė teisės norma kasacinio bylos nagrinėjimo galimybę sieja ne su tuo, ar konkretus kasatorius tam tikrą klausimą skundė apeliacine tvarka, o apskritai su to klausimo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, nepriklausomai nuo to, kuris proceso dalyvis tą klausimą iškėlė. Šioje byloje nuteistojo V. B. kasaciniame skunde keliamas klausimas apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo nagrinėjamas, todėl jis negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka. Tuo tarpu nuteistojo V. K. kasaciniame skunde keliamą klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą, todėl šis klausimas yra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų vykdymo

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ta pati norma leidžia viršyti apeliacinių skundų ribas, kai pagal apeliacinį skundą tikrinamoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šiais atvejais teismas turi patikrinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems nuteistiesiems.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl esminio BPK 20 straipsnio 1 dalies pažeidimo svarstė bylos duomenų, kurie apelianto tvirtinimu buvo gauti ne įstatymų nustatyta tvarka, o pažeidus įstatymų draudimą valstybės pareigūnams provokuoti asmenį padaryti nusikalstamas veikas, pripažinimo įrodymais klausimą. Teismas padarė išvadą, kad įrodymai surinkti veikiant pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį (NVIM), esant pagrindams jį taikyti ir nepažeidžiant jame numatytų konkrečių veiksmų ribų. Tačiau tokia išvada negali būti pripažinta pakankamai motyvuota ir nekeliančia abejonių jos teisingumu, nes yra padaryta neįvertinus svarbių bylos duomenų. Teisingas šio klausimo išsprendimas susijęs ne tik su nuteistuoju J. K., bet ir su kitais nuteistaisiais.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2003 m. liepos 28 d. pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos požymių J. K. veiksmuose, kuris nuo 2003 m. sausio 27 d. iki 2003 m. liepos 28 d. organizavo fiktyvių dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių, sutarčių ir kt.) išrašymą ir jų tolesnį panaudojimą įvairiems ūkio subjektams už 1 096 183,6 Lt, iš jų 167 214,4 Lt PVM. Šie požymiai nustatyti atliekant operatyvinius veiksmus pagal generalinio prokuroro 2003 m. sausio 27 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį (T. 1, b. l. 16, T. 6, b. l. 200-201). Tačiau ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra atskirtas nuo ikiteisminio tyrimo, pradėto 2003 m. liepos 28 d. Nusikalstamos veikos, už kurias asmenys nuteisti šioje byloje, yra padarytos vėliau, 2003 m. rugsėjo – 2004 m. rugsėjo mėnesiais. Duomenys apie šias nusikalstamas veikas gauti ne realizuojant NVIM, o ikiteisminio tyrimo teisėjui BPK 159 straipsnio tvarka priėmus nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2003 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime prokurorui pažymima, kad J. K. siūlo tęsti tokią pat nusikalstamą veiką (T. 1, b. l. 21). Tarnybinis pranešimas pateiktas tą pačią dieną, kada pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų pagal duomenis, gautus taikant NVIM. 2003 m. liepos 30 d. prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti trims pareigūnams atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (T. 1, b. l. 22-23). Tos pačios dienos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jiems leista atlikti tokius pat nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kokie buvo atliekami pagal NVIM, t. y. sudaryti fiktyvias sutartis, išrašyti fiktyvias sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius ir kt. (T. 1, b. l. 24-25).

Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto bylos duomenų, kurie apelianto teigimu gauti išprovokavus asmenį padaryti nusikalstamą veiką, pripažinimo įrodymais, tuo pagrindu, kad Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog bylos duomenys, kuriais grindžiamas nuteistųjų kaltumas, surinkti ne Operatyvinės veiklos įstatymo, o BPK 159 straipsnio nustatyta tvarka. Analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-86/2011) pažymėjo, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis kaip operatyvinis veiksmas ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirti baudžiamojo proceso tikslams (BPK 1 ir 2 straipsniai). Pagal nutartyje pateiktą Operatyvinės veiklos įstatymo normos dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (NVIM) ir BPK 159 straipsnio dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (NVIV) taikymo teismų praktikoje aiškinimą, tuo atveju, kai buvo taikytas NVIM, teismas gali leisti atlikti NVIV tik dėl pagal NVIM pradėtų nusikaltimų užbaigimo, o ne dėl naujų nusikaltimų „tiražavimo“. Taigi šioje byloje nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais gautus duomenis pripažįstant įrodymais, esminę reikšmę turi ta aplinkybė, ar leidimo atlikti tokius veiksmus metu buvo duomenų apie V. B., V. K., V. R. ir S. V. ketinimą daryti nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas bylos duomenų netyrė ir motyvuotų išvadų nepateikė, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio negalima laikyti teisėtu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.