- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- 2K-348/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00838-2003-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Viktoras Aidukas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- I. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nubausta 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas ir galutinė bausmė I. B. paskirta 96 MGL (12 000 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 21 d. nutartis, kuria nuteistosios I. B. gynėjo advokato G. Petukausko apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d., dirbdama AB banko „NORD/LB Lietuva“ Anykščių skyriuje (iki 2003 m. gegužės 12 d. banko pavadinimas buvo AB Lietuvos žemės ūkio bankas, nuo 2003 m. gegužės 2 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. - AB bankas „NORD/LB Lietuva“), esančiame Anykščių m., Baranausko a. 1, klientų aptarnavimo eksperte, pagal 2000 m. kovo 27 d. klientų aptarnavimo eksperto ir 2002 m. balandžio 10 d. programuotojo pareiginius nuostatus būdama atsakinga už terminuotų depozitų sutarčių nacionaline ir užsienio valiuta sudarymą ir pasirašymą, banko skyriaus klientų sąskaitų atidarymą, atsiskaitymų visomis mokėjimo formomis atlikimą ir kontrolę, programuotojo funkcijų vykdymą bei duomenų įvedimo vykdymą ir atlikimą, ir pagal 2002 m. balandžio 10 d. ir 2003 m. spalio 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartis įsipareigojusi visiškai atsakyti už jai patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą, iš savanaudiškų paskatų, apgaule, klastodama dokumentus ir duomenis, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją bei jų pagrindu atlikdama neteisėtas pinigines operacijas, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, būtent:
2003 m. rugpjūčio 7 d. be indėlininko A. M. sutikimo ir prieš indėlio terminą, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją IBIEL31 kodu suformavo A. M. pavedimą nutraukti prieš terminą 2003 m. sausio 30 d. indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal ją AB DnB NORD bankui perduotų kaip indėlis terminui iki 2004 m. sausio 30 d. 4145,28 Lt pervedimą į A. M. naudai atidarytą AB DnB NORD banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui ir jį atliko, kodu IBIEL31 suformavo ir įvykdė A. M. naudai atidarytoje AB DnB NORD banke indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę operaciją: 2003 m. rugpjūčio 7 d. 3400 Lt pervedė į A. M. terminuotų indėlių sąskaitą Nr. LT92401004310013160, tą pačią dieną šią sumą pervedė į J. M. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tada kodu IBIEL31 suformavo 2003 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 258778 4454,69 Lt sumai J. M. (ji buvo mirusi) vardu ir juos išimdama pasisavino;
I. B. nuteista ir už kitus nusikalstamos veikos epizodus, tačiau jų neskundžia.
Kasaciniu skundu nuteistoji I. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorė nesutinka su jos nuteisimu pagal vieną jai inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodą - dėl 4454, 69 Lt, kurie buvo paimti iš buvusios banko klientės J. M. sąskaitos, išrašant 2003 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 258778, pasisavinimo. Kasaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nusikalstamos veikos nepadarė, o jos kaltė byloje nustatyta nesiremiant nei tiesioginiais, nei šalutiniais įrodymais: byloje nebuvo tiriamas 2003 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderis Nr. 258778, nenustatyta, kas šį kasos išlaidų orderį surašė ir pasirašė. Teismas šio kasos išlaidų orderio neišsireikalavo. I. B. mano, kad dėl pareikšto kaltinimo niekam nepadaryta jokios žalos, byloje nėra nukentėjusiųjų. Liudytoja A. M. neapklausta dėl pinigų paėmimo aplinkybių, todėl negalima paneigti galimybės, kad indėlį paėmė ji pati. Kasaciniame skunde nurodyta, kad buvo apribota nuteistosios teisė gintis, nes nebuvo išklausytas vienas svarbiausių kaltinimo liudytojų, neturėjo galimybės A. M. užduoti klausimus. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo informacija, jog J. M. mirė 2003 m. gegužės 4 d. Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo suformuotas kasos išlaidų orderis Nr. 258778, kurio pagrindu J. M. vardu iš banko sąskaitos buvo paimti 4454, 69 Lt, ši buvo mirusi. Byloje negauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad J. M. turtą, tarp jo ir indėlį banke, paveldėjo kiti asmenys. Tačiau teisme, pasak kasatorės, nebuvo tiriamas ne tik kasos išlaidų orderis Nr. 258778, bet ir apskritai jokie kiti dokumentai, ir taip pat įrodymai, susiję su šio indėlio paėmimu. Nesant J. M. įpėdinių pagal įstatymą, jos palikimas pereitų valstybės nuosavybėn, o byloje nėra nei patvirtinta, nei paneigta, kad indėlis neperėjo valstybės nuosavybėn. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos BPK 7 straipsnio nuostatos. I. B. teigia, kad formuodamas vienodą įstatymų aiškinimo ir taikymo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismų praktikoje griežtai laikomasi taisyklės, kad, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abejonėmis, tačiau šioje byloje teismai šią vienodo įstatymų aiškinimo ir taikymo praktiką pažeidė.
Kasatorė mano, kad jos kaltė dėl 5461,49 Lt svetimo turto pasisavinimo yra neįrodyta, todėl baudžiamoji byla dėl šios dalies turėjo būti nutraukta. Jos veika turėjo būti perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio l dalį, nes pasisavinto turto vertė nesiekia BK 190 straipsnyje nustatytos 250 MGL, t.y. 32 500 Lt, ribos. Kasatorės nuomone, vadovaujantis BK 95 straipsnio l dalies l punkto b papunkčiu ir BPK 3 straipsnio l dalies 2 punkto nuostatomis, baudžiamasis procesas dėl jos turėjo būti nutrauktas suėjus nustatytam senaties terminui apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistosios I. B. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro teigimu, kasatorės argumentai dėl jos nuteisimo dėl 4454, 69 Lt pasisavinimo iš J. M. sąskaitos nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir turi būti palikti nenagrinėti. Nuteistoji kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes nebuvo tenkinti jos prašymai dėl liudytojos A. M. apklausos, neišsamiai patikrinta versija, kad pagal 2003 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 258778 pinigus galėjo paimti J. M. turto paveldėtojai, nenustatyta, kas surašė ir pasirašė šį kasos išlaidų orderį. Šie skundo argumentai, pasak prokuroro, yra nepagrįsti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, I. B. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamos veikos epizodą, visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Prokuroro nuomone, kasatorė nepagrįstai teigia, jog, tirdamas šį nusikalstamos veikos epizodą, teismas neišnaudojo visų galimybių apklausti liudytoją A. M., nes byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadas dėl I. B. kaltės pasisavinus 4454,69 Lt. Aplinkybė, kad nebuvo nustatyta, kas pasirašė Nr. 258778 orderio grafoje „Nurodytą orderyje sumą gavau”, nepaneigia I. B. kaltės dėl šio kasos išlaidų orderio pagrindu pasisavintų 4454,69 Lt. Prokuroro nuomone, I. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes ji pasisavino didesnės negu 250 MGL (35 777,49 Lt) vertės svetimą - AB bankui „Nord/LB“ priklausantį - turtą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
I. B. kasaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir kad teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl neigia savo kaltę dėl vieno iš jai inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų - dėl jai patikėto svetimo turto - 4454, 69 Lt, kurie buvo paimti iš buvusios banko klientės J. M. sąskaitos, išrašant 2003 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 258778, pasisavinimo. Kasatorė teigia, kad jos kaltė dėl šios pinigų sumos pasisavinimo neįrodyta, kad pinigus iš J. M. sąskaitos galėjo paimti banko klientė A. M. (iš kurios sąskaitos 3400 Lt buvo pervesta į J. M. sąskaitą), arba mirusios J. M. turto paveldėtojai. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Kasaciniame procese nenustatinėjamos naujos faktinės aplinkybės, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Dėl to šie skundo teiginiai paliktini nenagrinėti. Be to, pažymėtina, kad J. M. turto paveldėjimas nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi jokio ryšio su I. B. veikos kvalifikavimu bei bausme.
I. B. kasaciniame skunde teigia, kad teismas jos kaltę nustatė nesiremdamas nei tiesioginiais, nei šalutiniais įrodymais.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, I. B. kaltė padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vieną iš epizodų - dėl jai patikėto svetimo turto - 4454, 69 Lt - pasisavinimo, įrodyta teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 21 d. nutartimi pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o nuteistosios I. B. gynėjo advokato G. Petukausko apeliacinis skundas atmestas.
Kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teismai tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir nėra pagrindo pripažinti, jog žemesniųjų instancijų teismai, vertindami įrodymus šioje byloje, pažeidė BPK nuostatas.
Kasatorė teigia, kad buvo apribota jos teisė į gynybą, nes teisme nebuvo apklausta liudytoja A. M. ir kasatorė neturėjo galimybės užduoti jai klausimų.
Pagal BPK 44 straipsnio 7 dalį įtariamajam ir kaltinamajam, be kitų teisių, yra nustatyta teisė apklausti liudytojus, taip pat prašyti, kad jie būtų apklausti.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. M. buvo šaukiama atvykti tiek į Panevėžio apygardos teismo, tiek į Lietuvos apeliacinio teismo posėdžius, tačiau neatvyko ir nebuvo apklausta dėl objektyvių priežasčių - ji teismams pranešė, kad dėl ligos ir senyvo amžiaus neturi galimybės atvykti į teismo posėdžius. Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 21 d. nutarties matyti, kad teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visumos pakanka pripažinti I. B. kalta pasisavinus 4454,69 Lt. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti šių išvadų. Teisėjų kolegija nenustatė suvaržymų kaltinamajai I. B. įgyvendinant teisę į gynybą.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas BPK 7 straipsnis.
BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, todėl rungimosi principas nepažeistas. Tai, kad teismas atmeta vienos šalies argumentus ir sutinka su priešingos šalies argumentais, nėra šio principo pažeidimas, jeigu teismo išvados yra motyvuotos. Kasatorė I. B. skunde teigdama, kad pažeistas BPK 7 straipsnis, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių šio straipsnio nuostatų pažeidimo buvimą, todėl laikytina, kad nuoroda į šį straipsnį yra deklaratyvi.
Kasaciniame skunde teigiama, kad I. B. padaryta veika turėjo būti perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 183 straipsnio l dalį, nes pasisavinto turto vertė nesiekia 190 straipsnyje nustatytos 250 MGL, t.y. 32 500 Lt, ribos.
Turtas yra didelės vertės, kai turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Kadangi I. B. realiai pasisavino didelės vertės svetimą turtą (35 777,49 Lt), tai teismai, kvalifikuodami I. B. veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, pažeidimų byloje nepadaryta.
Nesant BPK 369 straipsnyje išvardytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos nutartį, nuteistosios I. B. kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios I. B. kasacinį skundą atmesti.