Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-28-337/2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2010-06-19
Bylos Nr.: 1-28-337/2010
Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00838-2003-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Evaldas Vanagas
Kaltinamasis: I. B.
Advokatai: Gintaras Petukauskas

Kategorijos

1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-28-337/2010Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00838-2003-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4., 1.1.8.1.2., 1.1.8.6.3., 1.2.14.6.2., 2.1.15.3.3.1., 2.3.6.4.5. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPREND I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui,civilinio ieškovo atstovei K. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. laikotarpiu nuo 2002-03-01 iki 2003-12-23, dirbdama AB banko „N“ Anykščių skyriuje (iki 2003-05-12 banko pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini) bankas, nuo 2003-05-02 iki 2006-05-12 banko pavadinimas buvo AB bankas „N“), esančiame (duomenys neskelbtini), Anykščių m., klientų aptarnavimo eksperte, pagal 2000-03-27 klientų aptarnavimo eksperto ir 2002-04-10 programuotojo pareiginius nuostatus būdama atsakinga už terminuotų depozitų sutarčių nacionaline ir užsienio valiuta sudarymą ir pasirašymą, banko skyriaus klientų sąskaitų atidarymą, atsiskaitymų visomis mokėjimo formomis atlikimą ir kontrolę, programuotojo funkcijų vykdymą bei duomenų įvedimo vykdymą ir atlikimą, ir pagal 2002-04-10 ir 2003-10-01 visiškos materialinės atsakomybės sutartis būdama įsipareigojusi visiškai (pilnai) atsakyti už jai patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą, iš savanaudiškų paskatų, apgaule, klastodama dokumentus ir duomenis, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją bei jų pagrindu atlikdama neteisėtas pinigines operacijas, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1. 2002-03-01 be indėlininkės E.O. P. sutikimo ir prieš indėlio terminą, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją IBIEL31 kodu suformavo E. O. P. pagal 2002-01-22 indėlio sutartį Nr. TI-P-174676 (duomenys neskelbtini) bankui perduotų 6000 Lt kaip indėlis terminui iki 2004-01-22, 6000 Lt pavedimą į E. O. P. naudai atidarytą (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui ir jį atliko.

Po to, 2002-03-01 iš E. O. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt sumą pervedė į R. L. naudai atidarytą einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002-03-01 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 38315 2500 Lt sumai R. L. vardu ir juos išimdama pasisavino. Po to, 2002-03-20 iš E. O. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1006,80 Lt sumą pervedė į J. L. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kodu IBIEL31 2002-03-20 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 40009 1006,80 Lt sumai J. L. vardu ir juos išimdama pasisavino. Po to, 2002-03-22 iš E. O. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt sumą pervedė į J. L. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos 2002-03-22 į V. B. einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tada kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderius 2002-03-22 Nr. 40241 (600 Lt) ir 2002-03-26 Nr. 40559 (400 Lt) V. B. vardu ir šiuos pinigus išimdama pasisavino.

Po to, 2002-04-05 iš E. O. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt sumą pervedė į J. L. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos 2002-04-05 į V. B. einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2002-04-05 kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 41531 500 Lt sumai V. B. vardu ir šiuos pinigus išimdama pasisavino.

Tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 5006,80 Lt;

2. 2002-05-24 be indėlininkės E. V. žinios ir prieš indėlio terminą, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, IBIEL31 kodu suformavo E. V. pavedimą nutraukti prieš terminą 2002-01-09 indėlio sutartį Nr. TI-P-166693 ir pagal ją (duomenys neskelbtini) bankui perduotų kaip indėlis terminui iki 2002-07-09 7000 Lt pervedimą į E. V. naudai atidarytą (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui ir jį atliko.

Po to kodu IBIEL31 suformavo ir įvykdė E. V. naudai atidarytoje (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines operacijas:

- 2002-05-24 3200,00 Lt pervedė į P. O. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr.46720 P. O. vardu ir juos išimdama pasisavino;

- 2002-06-06 1000,00 Lt pervedė į V. B. naudai atidaryta terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 48160 600,00 Lt, 2002-06-12 kasos išlaidų orderį Nr. 48781 400,00 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino;

- 2002-06-14 1000,00 Lt pervedė į V. B. naudai atidaryta terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o išjos tą pačią dieną kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 49088 780,00 Lt ir 2002-06-18 kasos išlaidų orderį 49398 220,00 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino;

- 2002-06-21 826,00 Lt pervedė į V. B. naudai atidaryta terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos tą pačią dieną kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 49795 450,00 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino;

- 2002-06-26 500,00 Lt pervedė į V. B. naudai atidaryta terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o išjos tą pačią dieną kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 50316 600,00 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino;

- 2002-06-27 300,00 Lt pervedė į V. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o išjos tą pačią dieną kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 50373 570,00 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino.

Tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 6820 Lt;

3. 2002-07-19, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, IBIEL31 kodu suformavo ir įvykdė iš J. Š. naudai atidarytos (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 900.00 Lt pervedimą į V. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos kodu IBIEL31 suformavo 2002-07-19 kasos išlaidų orderį Nr. 52989 760 Lt sumai bei 2002-07-24 kasos išlaidų orderį Nr. 53413 146 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino.

Tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 906Lt;

4. 2002-08-28 be indėlininkės J. V. sutikimo ir prieš indėlio terminą, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, IBIEL31 kodu suformavo J. V. pavedimą nutraukti prieš terminą 2002-08-26 indėlio sutartį Nr. TI-P-304760 ir pagal ją (duomenys neskelbtini) bankui perduotų kaip indėlis terminui iki 2003-08-26 1800,00 Lt pervedimą į J. V. naudai atidarytą (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui ir jį atliko.

Po to kodu IBIEL31 suformavo ir įvykdė J. V. naudai atidarytoje (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines operacijas:

- 2002-08-28 800,00 Lt ir 2002-09-03 1000,00 Lt sumas pervedė į P. O. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 56949 800,00 Lt sumai P. O. vardu ir juos išimdama pasisavino, po to kodu IBIEL31 2002-09-03 600,00 Lt ir 2002-09-04 400,00 Lt sumas iš P. O. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į V. B. naudai atidarytą einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos suformavus 2002-09-03 kasos išlaidų orderį Nr. 57697 600 Lt sumai bei 2002-09-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 57817 400 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino;

Tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 1800,00 Lt.

5. 2003-01-23 be indėlininkės B. L. sutikimo, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją IBIEL31 kodu suformavo B. L. 2002-07-23 terminuoto indėlio nutraukimą prieš terminą ir automatiniu būdu (duomenys neskelbtini) bankui sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt perkėlus į B. L. einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tada kodu (duomenys neskelbtini) suformavo ir įvykdė pinigų pervedimus:

- 2003-12-12 1000 Lt sumą pervedė į Č. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir kodu (duomenys neskelbtini) suformavo operaciją 1000 Lt sumai, pervesdama 1000Lt į jos (I. B.) naudai atidarytą mokėjimo kortelės sąskaitą N (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus pasisavino.

- 2003-12-12 1000 Lt sumą pervedė į V. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną IBIEL31 kodu suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 325033 1100 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino.

Tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 2100 Lt;

6. 2003-01-31 be indėlininkės V. J. sutikimo ir prieš indėlio terminą turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, IBIEL31 kodu suformavo V. J. indėlio grąžinimą prieš terminą ir 6746,78 Lt įskaitė į V. J. naudai atidarytą (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui.

Po to kodu IBIEL31 suformavo ir įvykdė 2003-01-31 5642 Lt sumos pervedimą į J. V. sąskaitą kompensuoti joje atsiradusiam pinigų trūkumui dėl neteisėtų ir be pagrindo atliktų šių operacijų:

- 2002-02-21 iš J. V. sąskaitos atliko 2000 Lt sumos pervedimą į J. L. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos šiuos pinigus, kodu IBIEL31 suformavusi 2002-02-21 kasos išlaidų orderį Nr. 37371 1500 Lt suma J. L. vardu ir juos išimdama pasisavino, o 2002-03-15 500 Lt pervedė į V. B. naudai atidarytą einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2002-03-15 suformavusi kasos išlaidų orderį Nr. 39498 V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino.

- po to iš J. V. sąskaitos atliko: 2002-09-05 700 Lt, 2002-09-10 1000 Lt, 2002-09-13 700 Lt ir 2002-09-13 400 Lt sumas pervedė į P. O. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tada kodu IBIEL31 suformavo 2002-09-10 kasos išlaidų orderį Nr. 58465 800 Lt sumai, 2002-09-13 kasos išlaidų orderį Nr. 58869 700 Lt sumai P. O. vardu ir juos išimdama pasisavino, bei kodu IBIEL31 suformavo 2002-09-05 700 Lt, 2002-09-13 200 Lt ir 2002-09-13 400 Lt sumų iš P. O. sąskaitos pervedimą į V. B. naudai atidarytą einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002-09-05 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 57963 700 Lt, 2002-09-13 kasos išlaidų orderį Nr. 58868 200 Lt ir 2002-09-13 kasos išlaidų orderį Nr. 58980 400 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino, tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 4800 Lt.

7. 2003-06-12 be indėlininko A. B. sutikimo ir prieš indėlio terminą, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, IBIEL31 kodu suformavo A. B. nurodymą nutraukti prieš terminą 2002-07-04 indėlio sutartį Nr. TI-P-276258 ir pagal ją (duomenys neskelbtini) bankui perduotų kaip indėlis terminui iki 2003-07-04 3100 Lt pervedimą į A. B. vardu, be pastarojo žinios, jos atidarytą (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. 665899597 laisvam disponavimui ir jį atliko.

Po to kodu IBIEL31 suformavo ir įvykdė 2003-06-12 3105,9Lt sumos pervedimą į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kompensuoti joje atsiradusiam pinigų trūkumui dėl neteisėtų ir be pagrindo atliktų šių operacijų:

- 2002-08-09 iš J. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 850 Lt pervedė į P. O. naudai atidarytą indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos į V. B. naudai atidarytą indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr.54977 750 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino;

- 2002-08-13 iš J. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 950 Lt pervedė į P. O. naudai atidarytą indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 55349 950 Lt sumai P. O. vardu ir juos išimdama pasisavino;

- 2002-08-13 iš J. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 740 Lt pervedė į P. O. naudai atidarytą indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 56177 740 Lt sumai P. O. vardu, juos išimdama pasisavino;

- 2002-08-23 iš J. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt pervedė į P. O. naudai atidarytą indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išjos į V. B. naudai atidarytą indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr.56519 300 Lt sumai V. B. vardu ir juos išimdama pasisavino, tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 2740 Lt.

8. 2003-08-07 be indėlininko A. M. sutikimo ir prieš indėlio terminą, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją IBIEL31 kodu suformavo A. M. pavedimą nutraukti prieš terminą 2003-01-30 indėlio sutartį Nr. TI-P-389793 ir pagal ją (duomenys neskelbtini) bankui perduotų kaip indėlis terminui iki 2004-01-30 4145,28 Lt pervedimą į A. M. naudai atidarytą (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui ir jį atliko, ir kodu IBIEL31 suformavo ir įvykdė A. M. naudai atidarytoje (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines operacijas:

- 2003-08-07 3400 Lt sumą pervedė į A. M. terminuotų indėlių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną 3400 Lt sumą pervedė į J. M. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tada kodu IBIEL31 suformavo 2003-08-07 kasos išlaidų orderį Nr. 258778 4454,69 Lt sumai J. M. (ji buvo mirusi) vardu ir juos išimdama pasisavino;

- 2003-09-12 745,28 Lt sumą pervedė į A. M. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos 600 Lt sumą kodu IBIEL31 pervedė į Č. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) o iš jos 2003-11-14 kodu IBIEL31 suformavo kasos išlaidų orderį Nr. 313177 600 Lt sumai Č. B. vardu ir juos išimdama pasisavino;

Tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 5054,69 Lt;

9. 2003-10-15 be indėlininko J. L. sutikimo ir prieš indėlio terminą turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, IBIEL31 kodu suformavo J. L. pagal 2003-06-28 indėlio sutartį Nr. TI-P-465615 (duomenys neskelbtini) bankui perduotų kaip indėlis terminui iki 2003-12-28 1142,96 Lt pervedimą į J. L. naudai atidarytą (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui ir jį atliko.

Po to kodu IBIEL31 suformavo ir įvykdė J. L. naudai atidarytoje (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines operacijas:

- 2003-10-15 200 Lt, 2003-10-24 300 Lt ir 2003-10-28 400 Lt sumas pervedė į Č. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), o iš jos kodu IBIEL31 suformavusi 2003-10-15 kasos išlaidų orderį Nr. 298906 200 Lt, 2003-10-24 kasos išlaidų orderį Nr. 304097 300 Lt ir 2003-10-29 kasos išlaidų orderį Nr. 306302 400 Lt sumai Č. B. vardu ir šiuos pinigus išimdama pasisavino;

- 2003-10-31 200 Lt sumą pervedė į Č. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos pervedė į V. B. naudai atidarytą einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o išjos kodu IBIEL31 suformavo 2003-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 307668 400 Lt sumai i V. B. vardu ir šiuos pinigus išimdama pasisavino;

Tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 1300 Lt.

10. 2003-11-19 be indėlininko A. D. sutikimo, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, (duomenys neskelbtini) kodu suformavo A. D. pagal 2002-11-19 kaupimo indėlio sutartį Nr. TI-U-348093 (duomenys neskelbtini) bankui perduotų kaip indėlis terminui iki 2003-11-19 1000 litų ir 2002-12-06 indėlio papildymą - 992 litų bei priskaičiuotas 49,87Lt palūkanų (viso 2041.87 litų) pervedimą iš A. D. naudai atidarytos kaupimo indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke į A. D. naudai atidarytą (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui ir jį atliko.

Po to kodu (duomenys neskelbtini) suformavo ir įvykdė A. D. naudai atidarytoje (duomenys neskelbtini) einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)) pinigines operacijas:

- 2003-11-26 200 Lt sumą pervedė į Č. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o išjos kodu IBIEL31 suformavusi 2003 11 26 kasos išlaidų orderį Nr. 318888 200 Lt Č. B. vardu, šiuos pinigus išimdama pasisavino;

- 2003-11-26 700,00 Lt, 2003-11-28 800 Lt ir 2003-12-05 300 Lt sumas pervedė į Č. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), o iš jos kodu (duomenys neskelbtini) suformavo pavedimus įjos I. B.) naudai atidarytą mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuos pinigus pasisavino;

Tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 2000 Lt.

11. 2003-12-10 be indėlininkės M. Š. sutikimo ir prieš indėlio terminą, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, IBIEL31 kodu suformavo M. Š. pagal 2002-12-13 indėlio sutartį Nr. TI-P-361369 (duomenys neskelbtini) bankui perduotų kaip indėlis terminui iki 2003-12-15 7000 Lt pervedimą į M. Š. naudai atidarytą (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui ir jį atliko.

Po to kodu (duomenys neskelbtini) suformavo ir įvykdė M. Š. naudai atidarytoje (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines operacijas:

- 2003-12-17 1500 Lt sumą iš M. Š. indėlio aptarnavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į A. D. naudai atidarytą indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos 2003-12-17 1000 Lt ir 2003-12-19 550 Lt sumas pervedė į Č. B. naudai atidarytą terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, naudodama personalinį kodą (duomenys neskelbtini) suformavo operaciją ir šiuos pinigus pervedė į savo naudai atidarytą mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus pasisavino, tokiu būdu apgaule, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 1550 Lt.

12. 2003-12-22 be indėlininkės E. B. sutikimo ir prieš indėlio terminą, turėdama tikslą pasisavinti pinigus, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, (duomenys neskelbtini) kodu suformavo E. B. pagal 2001-05-04 indėlio sutartį Nr. TI-P-36638 (duomenys neskelbtini) bankui perduotų kaip indėlis terminui iki 2002-05-06 1556,63 Lt pervedimą į E. B. naudai atidarytą (duomenys neskelbtini) banke žinomai neteisingą indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvam disponavimui ir jį atliko.

Po ko neteisėtai kodu (duomenys neskelbtini) suformavo ir įvykdė E. B. naudai atidarytoje (duomenys neskelbtini) banke indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) šias pinigines operacijas:

- 2003-12-22 1556,63Lt sumą pervedė į E. B. einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos 1500 Lt į Č. B. naudai atidarytą einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos šie pinigai pagal I. B. kodu IBIEL31 suformuotą 2003-12-23 kasos išlaidų orderį Nr. 329409 300 Lt sumai Č. B. vardu ir juos išimdama pasisavino, o 1000 Lt 2003-12-22 pervedė į jos pačios naudai atidarytą mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos pasisavino;

- 2003-12-23, neteisėtai, naudodama personalinį kodą, 400 Lt sumą iš E. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) banko tranzitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos 2003-12-23 tuos 400 Lt pervedė į Č. B. naudai atidarytą einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jos tą pačią dieną kodu (duomenys neskelbtini) suformavo operaciją 400 Lt sumai ir pinigus išsimokėjo sau, šiuos pinigus pasisavino;

tokiu būdu neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją, apgaule savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 1700 Lt;

t. y. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 35 777,49 Lt.

BYLOS ĮRODYMAI

Kaltinamoji I. B. kalta prisipažino iš dalies, nesutinka su kaltinime nurodyta suma, nes ji savinusis pinigus B., kaimynų, per jų sąskaitas banke paimdavo pinigus, bet ta suma galėtų būti apie 30000 Lt. Parodė, kad 1992 metais pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) banke. Buvo sukurta nauja darbo vieta – darbas su gyventojų indėliais. Reikėjo dokumentaliai įforminti privačių asmenų pavedimus, įskaitymus į jų sąskaitas. Su metais pareigos plėtėsi. 2000 metais dar buvo pridėta banko programuotojo 0,5 etato. Nuo 2000-01-01 jos funkcijos buvo terminuotų indėlių sudarymas, sutarčių sudarymas ir dokumentų įforminimas, dokumentų išrašymas pinigų įnešimui ar išėmimui iš kliento ar į kliento sąskaitas, pavedimų įforminimas ir banko programinės sistemos priežiūra. Kitaip tariant, jos pareigybės buvo klientų aptarnavimo ekspertė ir programuotoja. Viskas prasidėjo tikrinant dokumentus. Tai galėjo būti 2002 metų pradžia, tiksliai negali pasakyti. Atėjo pas ją klientas norėdamas atsiimti savo pinigus ir sakydamas, kad jo sąskaitoje nėra pinigų. Tikrinant sąskaitų išrašus, ji pamatė, kad jo sąskaitoje, kurioje turėtų būti pinigai, pinigų tikrai nėra. Pastebėjo, kad tie pinigai buvo klaidingai pervesti į Č. B. sąskaitą ir iš jos jau išimti. Tada ji pervedė tam klientui iš kito asmens sąskaitos ir išrašė kasos orderį. Klientas išsiėmė tuos pinigus ir, jai atrodo, uždarė sąskaitą. To kliento pavardės ji neatsimena, tai galėtų matytis iš Č. B. sąskaitos išrašo. Tokių atvejų, kai pinigai pakliūna ne į to kliento sąskaitą, banko darbe pasitaikydavo. Kadangi tai buvo kompiuterizuotai daroma, tai įvykdavo ar praleidus sąskaitą, ar 2 kartus įrašius tą pačią sąskaitą. Č. B. sąskaitą gali aptarnauti bet kuris banko darbuotojas, tačiau buvo tokia banko vidaus tvarka, susitarimas, kad su indėliais dirba ji. Kadangi ji dirba iš seniau, tai visi klientai ar bent didžioji jų dalis kreipdavosi į ją. Jei pas ją būdavo eilė, tada, aišku, jie eidavo prie kitų darbuotojų. Aptarnauti tas sąskaitas galėjo bet kuris darbuotojas. Darbovietės pateikdavo jiems sąrašą, kuriame būdavo žmogaus vardas, pavardė, jo sąskaitos numeris ir jam pervedama pinigų suma, taip pat gale bendra viso pavedimo suma. Vedant iš sąrašo rankiniu būdu, įvedinėjant duomenis į kompiuterį, pasitaikydavo įvairių atvejų, ar tai 2 kartus į tą pačią sąskaitą įrašo. O kadangi bendra organizacijos pavedimo suma sutampa, tai kaip ir matydavosi, kad klaidos nėra. Taip pat būdavo sąskaitų supainiojimų viduje. Kai pastebėdavo klaidas, jas taisydavo. Nuo šio atsitiktinumo viskas prasidėjo. Į jos tėvo sąskaitą atsitiktinai, jai nedalyvaujant, patenka svetimi pinigai ir tuos pinigus galima išgryninti, išimti per kasą. Tuos pinigus išimi ir niekas to nepastebi. Tada ir kilo jai mintis, kad tokią situaciją galima sudaryti dirbtinai. Tuo metu, kadangi jai pavyko išsiimti iš tėvo sąskaitos jam nepriklausančius pinigus, niekas to nepastebėjo, tai jai ir kilo tokia mintis, kad tai yra įmanoma ir niekas to nesužinos. Stebint tą įvykį, kilo mintis, kad tai nesikontroliuoja, kad yra tokios sąlygos, kad bet kas gali išimti pinigus. Jeigu sąskaitoje yra pinigų, galima išrašyti orderį ir pagal tą likutį pinigus išsigryninti. Ji pasirinko jai pažįstamus asmenis, kaimynus, turinčius sąskaitas banke, į kurių sąskaitas galima įvesti pinigus ir po to pasiimti. Iš svetimų žmonių nuimti pinigus ji nebijojo, nes kalba eina apie terminuotus indėlius ir žinojo, kad tie žmonės anksčiau neateis. Be to, banke buvo tokia tvarka, kad jei pasibaigia sutarties terminas, tą dieną bankinė programa automatiškai perkelia to žmogaus pinigus į aptarnavimo sąskaitą. Aptarnavimo sąskaita tai yra sąskaita, iš kurios galima išimti pinigus. Tikslus pavadinimas yra „terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaita“. Ji įėjusi programą mato, kas turėtų ateiti, kam tą dieną baigiasi sutartis. Ji imdavo iš tų sąskaitų, kur pasibaigia terminuoti indėliai. Įforminant terminuotą indėlio sutartį buvo atidaroma viena sąskaita terminuoto indėlio, kurioje visą tą sutartą laiką ir būna tie pinigai, ir aptarnavimo sąskaita, kuri buvo atidaroma tuo pačiu metu banko iniciatyva arba panaudojama žmogaus sąskaita, jau turima banke. Todėl, pasibaigus terminui, tie pinigai nelieka terminuoto indėlio sąskaitoje, o programa automatiškai tą dieną tuos pinigus perkelia į to paties kliento kitas sąskaitas. Terminuota sąskaita neužsidaro, tačiau ji tuščia. Jei tą dieną ateina žmogus ir išsiima pinigus arba padaro pavedimą, sakykim, kitokiam terminui, surašoma nauja sutartis ir pinigai jau iš tos aptarnavimo ar asmeninės sąskaitos vėl yra perkeliami į terminuotą sąskaitą. O jei klientas buvo nurodęs sutartyje, kad jam automatiškai prasitęstų ir jam nereikėtų ateidinėti, tai programa turėtų dienos pabaigoje uždėti vėl ten ženkliuką, vėl suformuoti, uždėti procentus, palūkanas. Taip turėdavo būti, bet būdavo ir klaidų. Jei dienos metu ateina žmogus ir pasako, kad jam reikia atsiimti pinigų, tą dieną yra kokio nors kito žmogaus sąskaita, iš kurios galima išrašyti orderį, t. y. padaryti pavedimą. Ateina žmogus, ji mato, kad jo sąskaitoje pinigų nėra, bet yra tą dieną sąrašas sąskaitų, jos jau neterminuotos, ir iš bet kurios galima parašyti pavedimą ir perkelti pinigus. Nereikalaujant kliento parašo, į jo sąskaitą galima padaryti pavedimą, kad atsirastų pinigai. Klientui atėjus tas padaroma, programa leidžia išrašyti išlaidų orderį, su kuriuo klientas kreipiasi į kasą. Jeigu ateina klientas, ji perkelia pinigus iš kitos laisvos neterminuotos sąskaitos į to kliento sąskaitą, jis pasiima grynus pinigus ir jis nieko nežino, nieko nemato, viskas tvarkoje. Tas, kas neatėjo, jo sąskaita gali būti jau ir tuščia. Tokiu būdu buvo galima pasiimti pinigus. Tada ji išsigrynina pinigus per jai artimus žmones: per tėvą, per kaimynus P. O., J. L., R. L.. Tai buvo jai garantas, išsiimant grynus pinigus. Ji jų neinformavo apie tai, jie to nežinojo, nes jie neateidavo į banką. Ji nepagalvojo apie tai, kas bus ateityje. Tos sumos iš tikrųjų nebuvo didelės: 1000-2000 Lt. Kadangi tokios nedidelės sumos, jai net nekilo mintis, kad galėtų susidaryti didelės sumos. Ji tikėjosi, kad kurį laiką galės tuo pasinaudoti, niekada negalvojo, kad ims ir ims, nes tos sumos nedidelės. Tam, kad išgryninti pinigus, ji turi turėti kasos išlaidų orderį ir nueiti į kasą. Jame turi būti įrašytas kliento vardas, pavardė, suma ir jo parašas. Jai svarbu kad, kai ji nueis ir pateiks tokį dokumentą kasininkei, ji žinotų, kad tas žmogus yra jai pažįstamas. Ji išrašo kasos išlaidų orderį, įrašo vardą, pavardę ir pasirašo už tą žmogų, t. y. suklastoja dokumentą. Su tuo suklastotu dokumentu ji eina į kasą. Kasininkė žinodama, kad tai yra jai pažįstami žmonės, tėvai, daro pažeidimą ir išduoda pinigus. Jeigu būtų patikrinimas ir reikėtų jos kliento tikro parašo, ji tikrai galėtų išrašius tą orderį nueiti ir paprašyti jo pasirašyti, galėtų pakeisti tą orderį. Tuo labiau, kad ir patys klientai ateidavo pasiimti pensijų. Ji nukopijavo jų parašus. Kiek ji pervesdavo pinigų, apskaitos nevedė, likučio nesekdavo. Ji nežinojo, kiek pinigų yra įplaukę, ji iš akies išimdavo, kiek tai dienai reikėdavo. Iš mamos sąskaitos imdavo nedideles sumas, tarkim 400-500 Lt, nes tokio dydžio pensiją ji tuo metu gaudavo. Nes jeigu imtų didesnę sumą, tai kasininkei kiltų įtarimas. Visi darbuotojai yra pažįstami, daugmaž žino, kaip kas gyvena, kad santaupų nėra, tik pensija. Kiek į savo tėvo sąskaitą pervedė pinigų, irgi nevedė.

Dėl 1 epizodo parodė, kad E. O. P. turėtų būti jos klientė. Iš R. L. sąskaitos ji galėjo išimti pinigus, nes tai jai pažįstamas žmogus ir parašas. E. O. P. atvyko į banką ir atnešė 6000 Lt indėlį. Jis terminuotas iki 2004-01-22. Programa automatiškai atidaro indėlio aptarnavimo sąskaitą. Terminas nepasibaigęs. Termino nutraukimas buvo vykdomas pažymint programoje tam tikrą langelį. Pakeisdama tą kompiuterinę informaciją, ji nurodė, kad neva E. O. P. nutraukia terminuotą sutartį ir atliko pervedimą į aptarnavimo sąskaitą laisvam disponavimui, nes iš aptarnavimo sąskaitos galima daryti pavedimus. Ji tai atliko, klientui nežinant. Iš tikrųjų E. O. P. neatvyko, pavedimo nepadarė, ji turi tokią galimybę tai padaryti be kliento. Ji pervedė 6000 Lt į aptarnavimo sąskaitą, paskui 2002-03-01 pervedė 3000 Lt į jai pažįstamo R. L. sąskaitą, kuris irgi neatvyksta į banką. Jo apie tą pavedimą neinformavo. Ji turėjo pastarojo sąskaitą, jo parašo pavyzdį, visus duomenis ir suformavo pavedimą. 2002-03-01 suformavo kasos išlaidų orderį 2500 Lt sumai ir juos išsigrynino, t. y. pasisavino, o 500 Lt paliko, kad nekiltų įtarimas, jog daug nuima. Kiek iš viso pinigų pervedė į R. L. sąskaitą, negali pasakyti, tokios apskaitos nevedė. Kaltinamoji parodė, kad 2002-03-20 pervedė 1006,80 Lt į J. L. terminuotų indėlių aptarnavimo sąskaitą, nes pas jį tokia buvo. Nurodė 1006,80 Lt, nes manė, jog tokia buvo J. L. sudarytos terminuoto indėlio sutarties su procentais suma. Kiek ji atsimena, pas J. L. buvo terminuoto indėlio sutartis 1000 Lt, 6,80 Lt tikrai yra palūkanos. Ji mano, kad tą dieną atėjo pats J. L. nusiimti to terminuoto indėlio ir tuos pinigus pasiėmė. Ji nurodė tokią sumą, kad J. L. sąskaitos išraše matytųsi jo indėlio suma ir priklausančios palūkanos. Pervedimas iš E. O. P. sąskaitos, kurį suformavo ji, buvo padarytas tam, kad J. L. priklausantys pinigai, kurių tuo metu nebuvo, su palūkanomis papultų į J. L. sąskaitą. Ji negali konkrečiai atsakyti, ar pasisavino tokią sumą. Neneigia, kad tokią sumą – 1006,80 Lt galėjo pasisavinti, tačiau negali tai ir patvirtinti. Tai tik bandymas prisiminti. Orderio pildymas yra jos darbas, tačiau parašas orderyje gali būti kito asmens. Suma žodžiais tai dokumento pildymas, o parašas yra ne jos. Dokumentus išrašo ji, o kas paskui vyksta, ji nežino. Pervedimą į J. L. sąskaitą 1006,80 Lt galėjo ji padaryti, bet išimti tokią sumą negalėjo, nes i pinigus savinosi tik apvaliomis sumomis ir tik litais. Reiškia 1006,80 Lt ji negalėjo pasisavinti. Kasos išlaidų orderį J. L. vardu užpildė ji. Jeigu parašas ant orderio yra ne jo, tai ji tikrai negali atsakyti, kas pasirašė. Prie jos klientui nėra būtina pasirašyti ir nepasirašydavo. J. L., P. O., R. L., B. asmeninių pinigų ji nesisavino. J. L. pinigų nesisavino, tas pervedimas galėjo būti padarytas uždengti kitai sąskaitai. Iš jo sąskaitos ji nebuvo nuėmusi pinigus, bet jo sąskaitą panaudojo kaip tranzitinę. 2002-03-22 iš E. O. P. sąskaitos ji pervedė 1000 Lt į J. L. sąskaitą tam, kad galėtų pervesti tuos pinigus į V. B. sąskaitą ir išsigryninti. Ar galėjau į V. B. sąskaitą pervesti 2002-03-15, ar tai klaida, nežino. Bet kokiu atveju pavedimai buvo daromi tam, kad ji galėtų išgryninti per tėvų sąskaitas. Patį faktą, kad 1000 Lt buvo pervesta į J. L. sąskaitą, o iš ten į V. B., ji patvirtina. Tada 2002-03-22 600 Lt, o 2002-03-26 400 Lt nuo V. B. sąskaitos ji pasiėmė. Pasiėmė ji, o ne mama. Nei tėtis, nei mama neateidavo į banką, dar anksčiau buvo surašytas įgaliojimas, kad ji iš jų sąskaitų išiminėtų pinigus, pensijas. Tas įgaliojimas buvo surašytas senai, minties apie pinigų pasisavinimą tada dar nebuvo. 2002-04-05 iš E. O. P. sąskaitos ji pervedė 500 Lt į J. L. sąskaitą, o iš ten tą pačią dieną tuos 500 Lt pervedė į V. B. sąskaitą. Ji suformavo kasos išlaidų orderį ir tuos 500 Lt nusiėmė. Tai ji pripažįsta. Visus kitus atvejus pripažįsta, tik dėl 1006,80 Lt nepripažįsta, nes jų ji nepasisavino. Kas tuos pinigus pasiėmė, negali atsakyti, nes ne ji išdavinėja pinigus. Patį pervedimą iš E. O. P. ji pripažįsta, o, kad pasisavino 1006,80 Lt, ji neigia. Viso iš E. O. P. pasisavino 4000 Lt. Jeigu pagal pirmą epizodą nurodoma, kad buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir buvo išimti pinigai iš J. L., tai mano, kad tų pinigų banke nėra, nes juos kažkas paėmė, ar J. L., ar kažkas kitas.

Dėl 2 epizodo kaltinamoji parodė, kad 2002-05-24 ji E. V. vardu suformavo prašymą nutraukti indėlį prieš terminą ir atliko 7000 Lt pervedimą į jos naudai atidarytą indėlio aptarnavimo sąskaitą laisvam disponavimui. Ji pati suformavo šitokį pavedimą tikslu, kad būtų galima šią sumą pasisavinti. Iš tos aptarnavimo sąskaitos 2002-05-24 ji 3200 Lt pervedė į P. O. sąskaitą, surašė kasos išlaidų orderį ir tą sumą nusiėmė grynais. 2002-06-06 iš E. V. sąskaitos ji pervedė 1000 Lt į V. B. aptarnavimo sąskaitą. Tą pačią dieną surašė kasos išlaidų orderį 600 Lt sumai ir tuos pinigus nusiėmė, o 2002-06-12 pagal kitą kasos išlaidų orderį nusiėmė likusius 400 Lt V. B. vardu. Sutinka, kad tuos pinigus pasisavino. 2002-06-14 1000 Lt iš E. V. sąskaitos pervedė į V. B. sąskaitą ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį nusiėmė 780 Lt, o 2002-06-18 nusiėmė likusius 220 Lt. 2002-06-21 826 Lt ji pervedė į V. B. aptarnavimo sąskaitą ir tą pačią dieną 450 Lt nusiėmė. Likusieji pinigai liko V. B. sąskaitoje, nes nebuvo poreikio tuo metu. 2002-06-26 500 Lt ji pervedė į V. B. sąskaitą ir tą pačią dieną 600 Lt nusiėmė. 2002-06-27 300 Lt ji pervedė iš E. V. sąskaitos į V. B. sąskaitą ir tą pačią dieną nusiėmė 570 Lt. Tokiu būdu čia viskas išsilygina. Viso ji pasisavino 6820 Lt, 180 Lt liko E. V. sąskaitoje. Šitą epizodą kaltinamoji pilnai pripažįsta.

Dėl 3 epizodo kaltinamoji parodė, kad 2002-07-19 iš J. Š. aptarnavimo sąskaitosi ji pervedė 900 Lt į V. B. aptarnavimo sąskaitą. Iš jos pagal kasos išlaidų orderį tą pačią dieną nuėmė 760 Lt, o 2002-07-24 nuėmė 146 Lt. 6 Lt buvo likę iš antro epizodo, sąskaitoje vis tiek yra kažkoks likutis. Pripažįsta, kad pasisavino tuos pinigus.

Dėl 4 epizodo kaltinamoji parodė, kad nežino, kas 2002-08-28 pervedė 1800 Lt iš J. V. terminuoto indėlio sąskaitos į jos aptarnavimo sąskaitą, greičiausiai programa pati nutraukė sutartį ir perkėlė į aptarnavimo sąskaitą. Matyt buvo klaida užrašant ar įvedant. Tos programos buvo bandomos, ten buvo daug klaidų. Ar ji pervedė, ar programa, mano, neturi labai didelės reikšmės, nes iš aptarnavimo sąskaitos pavedimus padariau ji. Iš J. V. aptarnavimo sąskaitos 2002-08-28 ji pervedė 800 Lt, o 2002-09-03 pervedė 1000 Lt į P. O. indėlio aptarnavimo sąskaitą. 2002-08-28 ji suformavo kasos išlaidų orderį 800 Lt sumai ir P. O. vardu juos pasisavino. 2002-09-03 600 Lt ir 2002-09-04 400 Lt ji pervedė iš P. O. sąskaitos į V. B. sąskaitą ir 2002-09-03 pagal kasos išlaidų orderį nuėmė nuo V. B. sąskaitos 600 Lt, o 2002-09-04 nuėmė 400 Lt ir juos pasisavino. Viso pasisavino 1800 Lt.

Dėl 5 epizodo kaltinamoji parodė, kad B. L. buvo jos klientė. Kadangi 2000 Lt iš B. L. terminuoto indėlio sąskaitos į jos einamąją sąskaitą perkelti 2003-01-23, o iš ten į Č. B. sąskaitą 1000 Lt pervedė tik 2003-12-12, t. y. vos ne po metų, ji yra linkusi manyti, kad iš terminuoto indėlio sąskaitos į einamąją sąskaitą pinigus perkėlė ne ji, o programa perkėlė automatiškai. 2000 Lt pervedimo ji paaiškinti negali. Mano, kad tai nebuvo jos veiksmas. Mano, kad tai buvo klaida ir ja ji pasinaudojo. 2003-12-12 ji 1000 Lt pervedė į Č. B. sąskaitą ir tą patį 1000 Lt pervedė į savo mokėjimo kortelės sąskaitą. 2003-12-12 kitą 1000 Lt ji pervedė į V. B. sąskaitą ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį V. B. vardu nusiėmė 1100 Lt. Tas 100 Lt galėjo būti V. B. sąskaitoje buvęs likutis, galbūt pensijos likutis. Ji tėvų pinigų nesisavino, bet išiminėjo vis tiek iš jų sąskaitos, jiems atiduodavo tiek, kiek jiems priklauso. Taip ji pasisavino 2000 Lt, o 100 Lt galėjo būti jau tėvų. Pervesta buvo su tikslu pasisavinti 1000 Lt ir dar 1000 Lt.

Dėl 6 epizodo kaltinamoji parodė, kad 2003-01-31 6746,78 Lt į V. J. indėlio aptarnavimo sąskaitą pervedė arba ji, arba kompiuteris dėl klaidos, kad nebuvo pažymėta, kad prasitęstų. Jei yra terminuota sutartis ir klientas neatvyksta, tai arba ji arba kompiuteris pinigus perveda į indėlio aptarnavimo sąskaitą. Tačiau buvo keičiamos programos. Iš pradžių būtinai darbuotojas turėdavo žymėti tokį langelį, paskui buvo įdiegta programa, kuri pati patikrindavo, nereikėdavo darbuotojui sekti. Sakykim, tokią ir tokią dieną tokiam tai žmogui pasibaigia sutarties terminas ir automatiškai rankiniu būdu programoje reikėdavo nuimti pažymėjimus, kad tie pinigai pereitų į aptarnavimo sąskaitą. 2003-01-31 buvo padarytas 5642 Lt pervedimas į J. V. sąskaitą, kad užpildyti pinigų trūkumą, nes iš J. V. 2002 metais buvo padaryti pavedimai į J. L. ir kitas sąskaitas. Todėl iš V. J. ji pervedė tą sumą į J. V. sąskaitą, kad pas J. V. nebūtų tuščia sąskaita. Kadangi iš J. V. sąskaitos ji padarė pervedimus į V. B., J. L., P. O. sąskaitas 4800 Lt sumai, atėjus J. V., tam, kad padengti 0 jo sąskaitoje, ji padarė pervedimą iš V. J. sąskaitos 5642 Lt, kurie joje buvo, į J. V. sąskaitą, kad kompensuoti tą pinigų trūkumą. Ji pervedė 5642 Lt, o ne 4800 Lt, matyt todėl, kad V. J. sąskaitoje buvo toks likutis. Kad nelaikyti V. J. aptarnavimo sąskaitoje jokio likučio, tai visa šita suma ir buvo pervesta į J. V. sąskaitą. Be to, pervedusi daugiau pinigų galvojo, kad galbūt ateityje ji panaudos tuos pinigus. Kaltinamoji pripažįsta, kad pasisavino 4800 Lt.

Dėl 7 epizodo kaltinamoji parodė, kad 2003-06-12 ji pervedė 3100 Lt į A. B. indėlio aptarnavimo sąskaitą laisvam disponavimui. 2002-08-09 850 Lt ji pervedė į P. O. aptarnavimo sąskaitą, iš jo sąskaitos pervedė į V. B. aptarnavimo sąskaitą ir pagal kasos išlaidos orderį pasiėmė 750 Lt V. B. vardu. 2002-08-13 ji 950 Lt pervedė į P. O. aptarnavimo sąskaitą ir tą pačią dieną šią sumą pasisavino. 2002-08-13 ji 740 Lt pervedė į P. O. aptarnavimo sąskaitą ir pagal kasos išlaidų orderį tą sumą jo vardu pasisavino. 2002-08-23 ji 200 Lt pervedė į P. O. aptarnavimo sąskaitą, iš jos į V. B. aptarnavimo sąskaitą ir po to pagal kasos išlaidų orderį 300 Lt V. B. vardu pasisavino. P. O. buvo jos pažįstamas žmogus. Pervedinėjo iš jo sąskaitos į V. B. sąskaitą, kad sutaptų su pensijų išmokėjimu. Iš V. B. sąskaitos ji nuėmė 300 Lt. Išrašant orderį ji matė, kad V. B. sąskaitoje yra 300 Lt. Ji išrašė orderį ir juos pasiėmė. Tėvų pinigų ji nesisavino, kadangi į tą sąskaitą įeidavo ir motinos pensija, tai kiekvieną mėnesį, kada mama paprašydavo, tą pensiją ji nuimdavo ir jai atiduodavo. Šiuo atveju, kai į sąskaitą atėjo 200 Lt, o išėjo 300 Lt, tai 100 Lt galėjo būti mamos pensijos likutis. Kiekvieną mėnesį būna pastovi pensijos suma, pastovios įplaukos. Kadangi tai pastovi suma, ji ją išimdavo ir atiduodavo mamai. Tėvams ji atiduodavo tiek, kiek jiems priklauso. Ji pripažįsta, kad šiame epizode ji pasisavino 2640 Lt.

Dėl 8 epizodo kaltinamoji parodė, kad 2003-08-07 ji nutraukė A. M. terminuoto indėlio sutartį, padarė 4145,28 Lt pervedimą į A. M. aptarnavimo sąskaitą tam, kad būtų galima panaudoti tuos pinigus pervedant į kitas sąskaitas. Pervedė visą sumą su visomis palūkanomis. Tą pačią dieną 3400 Lt ji pervedė į A. M. terminuotų indėlių sąskaitą, nes gal klientui prireikė tų pinigų. Yra tokių atvejų, kai klientas persigalvoja. Išsiima, tarkim, pinigus ir sako, kad nori naujos terminuoto indėlio sąskaitos mažesnei sumai. Kaip ir šiuo atveju, turėjo 4145,28 Lt, o nori pasidėti 3400 Lt. Dėl to tą pačią dieną buvo suformuota nauja terminuoto indėlio sąskaita. Pervedimą padariau ji. Gal čia su paveldėjimu kas susiję, nes toliau čia minima, kad J. M. buvo mirusi, tai galėjo čia būti giminaitė. Iš J. M. sąskaitos ji pinigų nepasisavino ir neišėmė. Ji pati negali paaiškinti, kodėl čia buvo iš A. M. terminuoto indėlio sąskaitos pervesti pinigai į jos aptarnavimo sąskaitą, po to tą pačią dieną 3400 Lt pervesti vėl į A. M. terminuoto indėlio sąskaitą, po to ta patį suma pervesta į J. M. aptarnavimo sąskaitą. J. M. vardu buvo išrašytas orderis. Ji tikrai gali pasakyti, kad tų pinigų – 4454,69 Lt neišėmė, nes orderis yra išrašytas J. M. vardu. Jeigu ji buvo mirusi, vadinasi atėjo kažkas su paveldėjimu. Bet kokiu atveju programa užrašo sąskaitos savininko rekvizitus. Kai ateina žmonės su paveldėjimo raštu, yra atspausdinamas orderis, kur matosi sąskaitos rekvizituose, kad ši sąskaita priklauso mirusiam žmogui. O jau kur yra įrašomas gavėjas, kas išima pinigus, yra įrašomi gavėjo rekvizitai ir prisegamas tas paveldėjimo raštas. Jeigu J. M. buvo mirusi, tai abejotina, kad orderyje gali būti jos parašas. Jos parašo negalėjo būti. Kodėl orderyje parašyta, kad J. M. pasiėmė pinigus, ji paaiškinti negali. Nors kasos išlaidų orderį surašė ji, tų pinigų pagal jį nepaėmė. 2003-09-12 ji pervedė 745,28 Lt į A. M. aptarnavimo sąskaitą. Gali būti, kad čia eina kalba apie tą pačią sąskaitą, tik numeris kitas. Pervedus 745, 28 Lt į A. M. sąskaitą iš aptarnavimo sąskaitos, po to ji 600 Lt pervedė į Č. B. aptarnavimo sąskaitą. Kodėl tokie veiksmai buvo atlikti, negali paaiškinti, tačiau tokius pervedimus padarė ji. 2003-11-14 pagal kasos išlaidų orderį tuos pačius 600 Lt Č. B. vardu ji pasiėmė. Pagal šitą epizodą ji pripažįsta, kad pasisavino 600 Lt, kitų pinigų pasisavinimo nepripažįsta.

Dėl 4454,69 ji nenorėtų nieko sakyti, nes būtų tik pamąstymas. Nuo jos aptarnavimo sąskaitos dar kažkas galėjo nuimti pinigus. Savo kodą prieigai ji turėjo. Tačiau buvo tokia tvarka, kai sugedus kompiuteriui viena darbuotoja kitai leisdavo prisėsti prie laisvo kompiuterio, jeigu reikėdavo ką surašyti. Darbo dienos pradžioje kokį kodą įvedi, su tokiu ir dirbi visą dieną, jeigu neišjungi kompiuterio. Jai atsisėdus prie kompiuterio, rankiniu būdu suvedamas kodą. Jeigu ji atsistoja ir nueina, pavyzdžiui, atsispausdinti dokumentų, jeigu kažkam tuo metu reikia prisėsti, kitas darbuotojas neprivalėdavo įvesti savo kodo. Jeigu nedirbi, iš sistemos tuo metu neišmesdavo visą dieną. Dienos pabaigoje užsidarydavo. Taip nebūdavo kad, jeigu niekas nedirba, užsidaro automatiškai. Kai vykdavo dienos uždarymas, tada ir užsidarydavo. Tuo metu į kodus nebuvo kreipiamas dėmesys, nes prieigos buvo naujas dalykas. Kodas buvo įvedamas tam, kad būtų galima dirbti. Jos kodai galėjo būti panaudoti kitos darbuotojos. Ji pati to nepadarė, kasos išlaidų orderio nepasirašė, pagal išrašytą orderį pinigų neišsiėmė. O pervedimus padaryti ji galėjo. Bet ar atliko pervedimą į J. M. sąskaitą, atsakyti negali – nei neigia, nei patvirtina. Pagal šitą epizodą ji nepripažįsta, kad pasisavino 4454,69 Lt sumą. Paveldėtojai atsiimti mirusių asmenų terminuotų indėlių nedažnai ateidavo. Kadangi tai eilinė darbo diena, ji tokių atvejų sąmoningai nefiksuoja. J. M. jai buvo nepažįstama, jos paveldėtojai irgi buvo jai nepažįstami. Suformuoti orderį reiškia jį atspausdinti. Pradžioje tai būna kompiuterinis variantas, kuris privalo būti atspausdintas, tada jis pasirašomas ir pagal jį išmokama suma. Išimant pinigus, orderis turi būti atspausdintas ir pasirašytas asmens, kuris gauna nurodomą sumą pinigų. Kadangi ji neišsiėmė pagal šitą orderi pinigų, tai ir nepasirašė jo. Jeigu ji suformuoja tą orderį, ji jį pasirašo grafoje „aptarnaujantis darbuotojas“, uždeda savo antspaudą ir pasirašo. Ant išlaidų orderio turi būti žmogaus, kuris gauna pinigus grynais, parašas, jos, jei ji surašo, ir kasininko, kuris išduoda pinigus. Už numirusį asmenį ji nepasirašė. Suformuoti šitą orderį jos prašė paveldėtojai. Orderyje turi atsižymėti tas asmuo, kuris gauna pinigus. Tas asmuo tame orderyje turi būti įvardintas. Paveldėtojai jai turi parodyti notaro išduotą paveldėjimo raštą ir savo dokumentus. Tačiau šiuo atveju tų žmonių, kadangi jie nėra jai pažįstami, ji neatsimena. Kad pasisavino 600 Lt pripažįsta, dėl kitko paaiškinti negali, neprisimena.

Dėl 9 epizodo kaltinamoji parodė, kad 2003-10-15 ji suformavo 1142,96 Lt pervedimą į J. L. aptarnavimo sąskaitą, po to 2003-10-15 200 Lt, 2003-10-24 300 Lt ir 2003-10-28 400 Lt pervedė į Č. B. aptarnavimo sąskaitą. Tada pagal kasos išlaidų orderius 2003-10-15 ji nusiėmė 200 Lt, 2003-10-24 300 Lt, 2003-10-29 400 Lt Č. B. vardu. 2003-10-31 aptarnavimo sąskaitoje iki pervedant iš terminuoto indėlio į ją būna 0. Aptarnavimo sąskaita priskiriama prie terminuoto indėlio sąskaitos. Joje gali būti tik tiek, kiek yra terminuotame indėlyje. 2003-10-31 200 Lt iš J. L. sąskaitos per Č. B. sąskaitą pervedė į V. B. sąskaitą. Iš V. B. sąskaitos nuėmė 400 Lt, nes iš jų 200 Lt buvo mamos pinigai. Pripažįsta, kad šiuo atveju pasisavino 200 Lt, o iš viso pasisavino 1100 Lt.

Dėl 10 epizodo kaltinamoji parodė, kad atliko visus šio epizodo aprašyme nurodytus veiksmus. 2002-11-19 pagal kaupimo indėlio sutartį buvo padėta 1000 Lt. Kaupimo indėlio sutartis tai tokia sutartis, kai klientas, kada nori, gali ją papildyti. Šiuo atveju terminas pasibaigęs ir, matyt, čia buvo uždėtas automatinis pratęsimas ir tada klientas, atėjęs jau vėliau, papildė tą sąskaitą. Ji pripažįsta, kad 2003-11-19 be indėlininko A. D. sutikimo, pakeisdama kompiuterinę informaciją, kodu (duomenys neskelbtini) suformavo A. D. kaupimo indėlio sutartį, po to iš jos atliko pervedimą į aptarnavimo sąskaitą, iš kurios 2003-11-26 atliko 200 Lt pervedimą į Č. B. sąskaitą ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį tuos pinigus paėmė Č. B. vardu. Kadangi ji turi įgaliojimą tvarkyti tėvų sąskaitas, visos operacijos, kokios vyko tėvų sąskaitose, jos automatiškai skaitosi kaip pagal įgaliojimą. Ji ėmė pinigus Č. B. vardu, o ne savo, nes gali būti, kad terminas to įgaliojimo buvo pasibaigęs. 2003-11-26 ji pervedė 700 Lt, 2003-11-28 800 Lt, 2003-12-05 300 Lt į Č. B. aptarnavimo sąskaitą, po to visas tris sumas pervedė į savo sąskaitą ir tuos pinigus pasisavino. Pripažįsta, kad viso pasisavino 2000 Lt.

Dėl 11 epizodo kaltinamoji parodė, kad 2003-12-10 ji atliko 7000 Lt pervedimą į M. Š., kuri to neprašė daryti, aptarnavimo sąskaitą laisvam disponavimui. Tą pačią dieną ji suformavo 5420 Lt pervedimą į E. K. aptarnavimo sąskaitą. E. K. buvo banko klientė, ji pastarosios nepažįsta. Tą pačią dieną suformuojamas kasos išlaidų orderis 5576,16 Lt sumai E. K. vardu. Vadinasi E. K. atėjo atsiimti pagal sutartį pinigų su palūkanomis – 5576,16 Lt. Jeigu į E. K. sąskaitą iš M. Š. pervesti pinigai, tai vadinasi E. K. sąskaitoje, kai ji pareikalavo 5576,16 Lt išsiimti pagal sutartį, jų trūko, nebuvo tų pinigų. Dėl to padarytas pervedimas jai, išrašytas orderis ir jinai išsiėmė tuos pinigus. Viskas prasidėjo nuo to, kad iš E. K. sąskaitos jau kažkada buvo paimti pinigai, ji žinojo, kad pas ją turi būti tiek pinigų, kad nuo jos yra nuėmusi, todėl ji skubiai nutraukė M. Š. sutartį anksčiau laiko ir pervedė į jos aptarnavimo sąskaitą, kad galėtų padaryti momentinį pervedimą į E. K. sąskaitą. E. K. tuos pinigus gavo. 2003-12-17 iš M. Š. aptarnavimo sąskaitos ji pervedė 1500 Lt į A. D. aptarnavimo sąskaitą, o iš jo sąskaitos 2003-12-17 1000 Lt ir 2003-12-19 550 Lt pervedė į Č. B. aptarnavimo sąskaitą. A. D. buvo kaip tarpininkas. Šitam pervedimui padaryti A. D. praktiškai nereikėjo. A. D. parašo nereikia. Tai lygiai toks pat būdas, kaip iš vienareikšmiškų sąskaitų, iš vienos į kitą, tie pinigai praktiškai lieka banke. Nebuvo kontroliuojama, kad būtų klientų parašai ant tokio pobūdžio pervedimų. Turėtų būti kliento parašas raštu, patvirtinantis pervedimą. Po to tie pinigai iš Č. B. sąskaitos keliavo jau į jos mokėjimo kortelės sąskaitą. Kaltinamoji sutinka, kad pasisavino viso 1550 Lt. Kam čia tas A. D. buvo reikalingas, negali paaiškinti.

Dėl 12 epizodo kaltinamoji parodė, kad 2003-12-22 ji padarė 1556,63 Lt pervedimą į E. B. aptarnavimo sąskaitą, po to tą pačią dieną iš E. B. aptarnavimo sąskaitos padarė 1556,63 Lt pervedimą į E. B. einamąją sąskaitą, o iš jos – 1500 Lt į Č. B. einamąją sąskaitą. Iš Č. B. sąskaitos 2003-12-22 1000 Lt pervedė į savo mokėjimo kortelės sąskaitą, o 2003-12-23 pagal kasos išlaidų orderį Č. B. vardu pasiėmė 300 Lt. Pripažįsta, kad pasisavino 1300 Lt. 2003-12-23 ji pervedė 400 Lt iš E. B. sąskaitos į tranzitinę sąskaitą. Tai banko vidaus sąskaita. Tai yra tokia sąskaita, kai ateina kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui lėšos ir jis nenori, kad jos nueitų į jo sąskaitą, jos pereina į tranzitinę sąskaitą. Tada iš tos tranzitinės sąskaitos bankas perskirsto – pasiima sau, jei yra paskola suteikta, o kitą dalį perveda jau tam klientui į sąskaitą. Ta tranzitinė sąskaita automatiškai matydavosi kaip gavėjas, paskui ją reikėdavo ištrinti ir įvesti tą, kurią reikia. Tai čia gali būti, kad papuolė į tranzitinę sąskaitą tik dėlto, kad nebuvo ištrinta. Ar 400 Lt pervedimą iš E. B. sąskaitos į tranzitinę sąskaitą atliko ji, negali atsakyti. Kokia tai buvo E. B. sąskaita, negali paaiškinti. Iš tos tranzitinės sąskaitos į Č. B. sąskaitą 400 Lt pervedė ji. Iš Č. B. sąskaitos tą pačią dieną suformavo operaciją 400 Lt sumai ir pinigus išsimokėjo sau. Pripažįsta, kad viso pasisavino 1700 Lt.

Kaltinamoji parodė, kad teisę sudaryti terminuotus indėlius turėjo visos darbuotojos, bet praktiškai dirbo daugiausiai ji. Kai atostogavo ar išvykdavo į seminarus, tada ją pakeisdavo bet kuri kita darbuotoja, kuri turėdavo laiko. Dėl pačios terminuoto indėlio sudarymo sąskaitos tvarkos, tai ateina žmogus, pateikia savo asmens dokumentą ir pasako, kad nori atsidaryti sąskaitą. Tada aptariamos sutarties sąlygos, kurios yra suvedamos į kompiuterį. Jas suveda ji ar kitas darbuotojas, kuris bendrauja su klientu. Jis suveda asmens duomenis, paklausia, kokiai sumai, išrašo sutartį ir tuo pačiu pasirašo ant sutarties, uždeda antspaudą ir, jeigu tai yra gryni pinigai, išrašo grynų pinigų įnešimo kvitą. Ant to kvito pasirašo ji ir klientas. Tai įvedama į kompiuterį ir klientas su tuo kvitu išeina į kasą. Tai kasos pajamų orderio kvitelis. Jį surašo ji arba pats klientas gali surašyti. Kasininkė priima, patikrina tuos pinigus. Sutartis jau būna surašyta. Ten buvo automatiškai padaryta. Kasininkė įneša grynus pinigus, kasos programoje uždeda patvirtinimą ir dienos pabaigoje matosi, kiek sutarčių, į kokias sąskaitas yra įnešti gryni pinigai. Bet čia jau programa darydavo. Kad klientas įnešė pinigus, jis gali patvirtinti tik, jeigu jis turi šaknelę, ant kurios yra kasininkės parašas. Ji pati su grynais pinigais nedirbo, jos darbas buvo tik techninis popierinis. Palūkanos skaičiuojasi, kada pinigai įnešti į sąskaitą. Iš tikrųjų buvo labai daug sutarčių modelių, daug tų programų. Paskutiniu metu ir buvo, kad palūkanas bankas skaičiuoja nuo pinigų patekimo į sąskaitą dienos. Kadangi automatiškai skaičiuodavo, tai pati programa, jeigu ji gauna patvirtinimą, kad, sakykim, tą dieną užsideda varnelė, tai programa mato. Terminą, iki kada sudaryta terminuota sutartis bei sąskaitą, į kurią įnešami to žmogaus pinigai, sutartyje nurodydavo ji. Klientas pasakydavo, į kokią sąskaitą įnešti.

Kaltinamoji I. B. nesutinka dėl pirmo epizodo ir teigia iš J. L. sąskaitos 1006,80 Lt nepasisavinusi. Taip pat nėra pasisavinusi pagal 8 epizodą 4454,69 Lt iš J. M.. Su kitais kaltinimais sutinka ir tuos veiksmus pripažįsta. Dėl 8 epizode nurodytų pinigų taip pat netvirtina, kad šie pinigai banke, nes, kaip minima, buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir jie buvo išimti, todėl jų banke nėra. Kaltinamoji gailisi dėl to, kuo yra nusikaltusi, dėl pinigų pasisavinimo.

Liudytoja V. S. parodė, kad 2002-2003 metais terminuotų indėlių sutartis sudarydavo I. B., nes jos funkcija buvo aptarnauti terminuotus indėlius. Žmogus ateina su pinigais į klientų aptarnavimo salę, pasako, kad nori sudaryti terminuotą indėlį tokiam tai terminui, tada atspausdinama sutartis, iš karto atspausdinamas kasos pajamų orderis ir su tuo kasos pajamų orderiu klientas nuneša pinigus į kasą, kasininkė kasoje patvirtina pinigus. I. B. tik išrašydavo kasos pinigų orderį. Kasoje pasimato, kad išrašytas kasos pajamų orderis, klientas ateina su pinigais ir kasininkė, priėmusi pinigus, patvirtina įnešimą. Tada jau realiai atsiranda žmogaus sąskaitoje pinigai ir galima su jais daryti arba pavedimą, arba terminuotą indėlį. Kad sudaroma terminuoto indėlio sutartis, o pinigai įnešami vėliau, vienai, dviems dienoms praėjus, taip nebūdavo, paprasčiausiai be pinigų nesusidarys terminuotas indėlis, jis stovės nesusidaręs. Tos terminuotos sutarties nuorašą žmogus į rankas gaudavo. Sutartį žmogus pasirašo iš karto, sudaręs terminuotą indėlį. Žmogus pasako, kad sudaro sutartį tokiam tai terminui, tokiai tai sumai, sudaro sutartį, atsispausdina, bet, kol jis į kasą neįneša pinigų ir kasininkė nepatvirtina pinigų gavimo, į rankas sutarties klientui neduodavo. Jis tada vėl po pinigų įnešimo, po kasininkės patvirtinimo turi grįžti į salę ir pasirašyti ant pačios sutarties. Tokia turėjo būti tvarka. Bet kai kada, kai žino, kad klientas turi pinigus ir jis įneš, tai duodama ir sutartis pasirašyti, ir pinigų orderis, ir klientas su tuo orderiu ir sutartimi gali eiti į kasą. Galėjo būti atvejai, kai sutartis įduodama prieš pinigų įnešimą. Čia jau kaip ir pažeidžiant tas griežtąsias banko tvarkas, galėjo būti toks variantas. Čia, kad netrukdyti kliento, nes iš kasos klientas vėl turi grįžti į salę ir vėl pasirašinėti. Jeigu indėlio savininkas numirdavo, o indėlį iš banko pasiimdavo paveldėtojai, tai paveldėtojai visada ateina su paveldėjimo liudijimu. Jeigu žmogus ateina su paveldėjimo liudijimu, o terminuota sutartis yra nepasibaigusi, kasininkė jos negali nutraukti. Jeigu ji pasibaigusi ir guli einamojoje sąskaitoje, tai su paveldėjimo liudijimu kasos išlaidų orderį kasininkė būtų turėjusi galimybę išrašyti. Jeigu terminuotas indėlis mirusio žmogaus yra nepasibaigęs, jį reikia nutraukti, kad išmokėtum. Kasos išlaidų orderį išrašydavo klientų aptarnavimo ekspertė. I. B. irgi išrašydavo. Kasos išlaidų orderyje yra 2 eilutės. Yra „pinigų gavėjas“. Apatinėje eilutėje rašoma „pagal paveldėjimo liudijimą Nr....“, dedama kopija, pasas to žmogaus, kuris pasiima, o išlaidų orderio viršuje, bent jau kiek ji atsimena, yra to žmogaus sąskaita, to žmogaus vardas, pavardė, jo nepakeisi, jo net neleidžia programos pakeisti. Apačioje rašoma, kad pinigus pagal tokį tai paveldėjimo liudijimą ima tas ir tas, o viršuje „pinigų gavėjas“, nes išlaidos eina iš asmens sąskaitos ir jos nepakeisi. Kasos išlaidų orderio viršuje programa automatiškai visada muša tą, kieno sąskaita, t. y. realų buvusį sąskaitos savininką, o apačioje, kur galima jau rašyti tekstą, ten jau leidžia koreguoti tekstą, tada rašoma, kad pagal paveldėjimo liudijimą pinigus ima tas ir tas. Pinigai išmokami realiam gyvam asmeniui, o ne mirusiam savininkui. Jeigu išmoki pagal paveldėjimo liudijimą, turi dėti paveldėjimo liudijimą ir to žmogaus pasą. Išmokant pagal paveldėjimo liudijimą, tam, kad pateisinti, kas pasiima, dedasi papildomi dokumentai, visais atvejais surašomi visi paveldėtojo duomenys prie gavėjo ir gavėjas pasirašo. Gavėjas yra jau paveldėtojas. Kai ateidavo paveldėtojai, būdavo reti atvejai. Jie ateidavo su notaro išduotu paveldėjimo liudijimu ir daugiau niekur eiti nereikia. Jeigu yra notaro paveldėjimo liudijimas, asmens tapatybės dokumentas, tai nereikia niekur eiti. Jie ateina pas ekspertę, atpasakoja situaciją, kaip yra, ir tada ekspertė užpildo visus popierius.

Tuo laiku tos kompiuterinės programos buvo geros. Dabar jos yra žymiai ištobulėję ir apsaugos sistema bankuose yra tobulesnė. Ji negali sakyti, kad tada jos buvo blogos, tada buvo pradžia, programos buvo tik įdiegtos ir jos buvo geros tokios, kokios yra. Jeigu tada bankai turėjo daug darbuotojų, jie galėjo sau leisti prabangą, kad tu dirbi tik su terminuotu indėliu, tik su mokėjimo kortelėm ar dar su kažkuo. Jiems tuo laiku buvo labai patogu, kad kaltinamoji darė, kad išmanė savo dalyką su terminuotais indėliais. Kitas dirbo su juridiniais asmenimis. 2003 metais pasikeitė banko programa, kuri buvo tobulesnė ir pinigų judėjimą tikrinant būtų galima atsekti. Iki to laiko programa buvo tokia, kad tikrai net judėjimo sąskaitos neatseksi. Tos programos tikrai dažnai „nulūždavo“, „pamaišydavo ir kortas“, atstatydavo senesnę duomenų bazę. Taip buvo, nes tai buvo pirmas kompiuterizavimas. Programos strigimo, gedimo pasekoje klaidos gali kilti. Ir šiandien, kada programos banke „nulūžta“, ir tai būna klaidų, atsistato ir žiūri, kad duomenys pasikeitę, ieško, kodėl jie pasikeitę. Bet, be abejo, ne visas klaidas buvo galima gal pastebėti. Tuo laiku taip pat buvo. Įvykus kompiuterio „lūžimui“, kad vieno žmogaus pinigai atsirastų kito žmogaus sąskaitoje, jos manymu, negali būti. Gali, pavyzdžiui, dingti kažkokios operacijos, bet, kad grynai pinigai persikeltų pas kitą, taip nebuvo arba negalėjo būti. Būna taip, kad pusę dienos darbo dingsta. Pavyzdžiui, buvo sudaryti tą dieną terminuoti indėliai ir programa „nulūžo“, iki to laiko sudaryti indėliai galėjo būti kaip ir dingę. Kad buvo sudaryti sandoriai ir, „lūžus“ programai, jie tapo kaip neterminuoti, kaip einamos lėšos, arba, kad sudarytos visokios vidaus operacijos atsistatė kaip nedarytos, taip buvo. Ypatingai banke užsidarant dieną. Problema buvo dienos metu. Pavyzdžiui, dieną ką sudarai, vakare ar po pietų „nulūžta“ programa. Sekančių dienų kaip ir neliesdavo, nes bankas uždaro dieną ir viską sutikrina. Reikėdavo atstatyti duomenų bazę. Dėl programos klaidos galėjo būti nutraukiamas terminuotas indėlis ir pinigai pervedami į aptarnavimo sąskaitą. Kaip jau sakiau, jeigu programa stringa dienos eigoje, šitas tai tikrai galėjo būti ir, atrodo, netgi būdavo, kad tos operacijos, padarytos tą dieną, grįžta į pirminę padėtį kaip nesudarytos. Ankstesnių laikotarpių indėlių tai neliesdavo, tik tą pačią dieną sudaryti sandoriai, užlūžus programai, pilnai galėjo grįžti į atsiskaitomąją sąskaitą. Kad ne tą pačią dieną, jai tokie atvejai nežinomi. Programa pinigų iš kliento klientui neperkilos. Kad toks atvejis būtų įvykęs, jai nėra tekę žinoti, to jie niekada nėra užfiksavę. Jeigu būtų tokie atvejai, kad ateitų klientas, sudarytų terminuoto indėlio sutartį, I. B. paimtų pinigus, įduotų sutartį klientui, o, klientui išėjus, dokumentus išmestų į šiukšlių dėžę, o pinigus įsidėtų į kišenę, tai tada atėjęs į banką žmogus nerastų pinigų. Kodėl nei vienas žmogus per tiek metų nėra pareiškęs pretenzijų, kad sudarė sutartį, išsinešė popieriuką, o sutartis nesudaryta, ateitų po pusės metų su sutartimi, o jie visi žiūri, kad nėra terminuoto indėlio, taigi tokio varianto banke nėra buvę. Kad ir ateitų pas tą pačią I. B., vis tiek nėra buvę, niekas pretenzijų nepareiškė. Jeigu bankas nuo 600 000 Lt nuostolio daėjo iki 30000 Lt, tai reiškia, bankas pats nesąmonių priskaičiavo, vadinasi buvo nesąmoningi skaičiavimai. Jeigu banke būtų trūkumas 0,5 mln., indėlių draudimo sumoje matytųsi viskas. Per tiek metų tiek pagrobus, nei vienas žmogus, atėjęs į banką, nepasigedo nei vieno cento.

Viskas išaiškėjo gruodžio mėnesį, t.y. po dviejų mėnesių, kai ji spalio 16 d. išėjo iš darbo. Kai ji buvo policijoje ir ją apklausė, tai ta tardytoja buvo pasipiktinusi banku, pasakė, kad priskaičiuota banko 540000 Lt, o kai ji paprašė banko tvarkos, tai bankas jai pasakė, kad ieškotųsi ir žiūrėtųsi tas tvarkas pati. Tai reiškia, tokia išvada, kad tam bankui nelabai ir svarbu. Keitėsi savininkai, jie atsisėdę kuo greičiau suskaičiavo visus judėjimus iš sąskaitos sąskaiton, o realiai, kiek buvo pagrobta pinigų, tai toks vaizdas, kad bankas net nesuinteresuotas suskaičiuoti. Ji nežino, ką tas bankas darė, jam buvo nelabai aktualu, keitėsi valdžia, keitėsi auditai. Patys auditai atvažiavę kiekvieną kartą tikrindavo, išvadas rašydavo, kada pasakė, kad kas blogai. Jeigu pagrobta 500000-600000 Lt, kaip jie patys paskui nustatė, ir niekas pinigų nepasigedo, ir nei vienas auditas neužfiksavo, kiekvienais metais tikrindamas, sėdėdamas po dvi savaites banke, nei vieno trūkumo. Ji žino, kaip vyko indėlių atstatymas, kaip patys paskaičiavo judėjimą ir atstatinėjo tiems žmonėms, bet, kokiu tikslu tai buvo daroma, tai čia gal bankui buvo naudinga taip daryti. Ji labai abejoja tuo, kas čia vyksta, nes tokios paklaidos, realiai tokių pinigų negalėjo būti išgrobstyta, matytųsi per visas ataskaitas. Abejoja pirminiu banko pripaišytu tokiu didžiuliu nuostoliu, tokia didžiule grobstymo suma. Kada bankas pateikė tokius skaičius, ji iš karto pasakė, kad čia yra nesąmone, čia kažkas tai daro kažką tai, kam naudinga.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos E. B., apklaustos 2007-07-17 Anykščių rajono apylinkės teismo, parodymų matyti, kad liudytoja pažįsta I. B. kaip buvusią (duomenys neskelbtini) banko darbuotoją. Ji, E. B., neatsimena kada, kiek ir per kelis kartus padėjo terminuotą indėlį. Apie tai, kad pinigai dingo pasakė policija. Banke pasakė, kad sąskaitoje nėra daug likę. Kam tie pinigai buvo pervesti, nežino, bet indėlis buvo atstatytas. (T. 13, b. l. 198).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos M. Š., apklaustos 2007-07-17 Anykščių rajono apylinkės teismo, parodymų matyti, kad ji pažįsta I. B. kaip buvusią (duomenys neskelbtini) banko darbuotoją. Ji, M. Š., turėjo terminuotą 10 000 Lt indėlį. Tvarkant indėlį bendravo tik su I. B.. Tas terminuotas indėlis buvo ant dviejų popierių, ant vieno – 3000 Lt, ant kito – 7000 Lt. Kitų sutarčių ji neturėjo. Ji visuomet ateidavo nusiimti procentus už šią 10 000 Lt sumą. Kartą nuėjus į banką, jai I. B. padavė raštelį, su kuriuo liepė nueiti į kasą. Tas dokumentas yra skirtas terminuoto indėlio sąskaitai uždaryti. Kasoje jai atidavė 7000 Lt. Tuomet ji suprato, kad uždaroma jos terminuoto indėlio sąskaita. Nuėjusi pas I. B. ji pasakė, kad jai trūksta pinigų. I. B. jai sakė tuos nuimtus 7000 Lt atgal dėti į terminuotą indėlį. Jos 3000 Lt buvo dingę, paskui ji sužinojo, kad jie buvo pervesti nepažįstamiems asmenims, su kuriais ji piniginių reikalų neturėjo. Vėliau tas jos indėlis buvo atstatytas. (T. 13, b. l. 210).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo A. D., apklausto 2007-07-17 Anykščių rajono apylinkės teismo, parodymų matyti, kad jis pažįsta I. B. kaip buvusią (duomenys neskelbtini) banko darbuotoją. Jis pats turėjo du terminuotus indėlius, kuriuos tikrindavo retai. Kartą nuėjus į banką, jis sužinojo, jog viena jo sąskaita yra tuščia. Kam buvo pervesti pinigai, jis nežino. Jis nurodymo pinigus pervesti į kito asmens sąskaitą nedavė. Kiek jis neteko, neatsimena. Č. B., M. Š. jis nepažįsta, piniginių reikalų su jais jis neturėjo. Indėlį tvarkė pats, įgaliojimo niekam nedavė, kvitų nepasirašinėjo. Vėliau jam indėlį atstatė ir jis pinigus nusiėmė. (T. 13, b. l. 201).

Žemesnės instancijos teismas

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo A. B., apklausto 2007-07-17 Anykščių rajono apylinkės teismo, parodymų matyti, kad jis pažįsta I. B. kaip buvusią (duomenys neskelbtini) banko darbuotoją. Jis turėjo apie 3000 Lt terminuotą indėlį, sutartį prasitęsdavo kas 3 mėn. po to, kai jis atvažiavo į banką, jam I. B. pasakė, kad terminuoto indėlio sutartis gali prasitęsti pati automatiškai. Tuo metu jam užrašė sumą, kurios tiksliai neatsimena, palūkanas. Jis pasitikėjo. Vėliau iš spaudos sužinojo apie įvykius banke, todėl nuėjo atsiimti procentų ir sužinojo, jog jo indėlyje buvę pinigai buvo pervesti kitam asmeniui. Jis indėlio pinigų neėmė, indėlį tvarkė pats. Apie pervedimą nieko nežinojo. Paskui jam indėlį atstatė. (T. 13, b. l. 199).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo J. L., apklausto 2007-07-17 Anykščių rajono apylinkės teismo, parodymų matyti, kad jis pažįsta I. B., kaip buvusią (duomenys neskelbtini) banko darbuotoją ir kaip savo kaimynę. Jis pats buvo padėjęs 3000 Lt į terminuotus indėlius. Paskui pats ėjęs pratęsti ir jam reikėjo padėti parašą. I. B. iš banko jam jokių dokumentų ar pinigų neatnešdavo. Apie įvykį nieko nežino, sužinojo tik iš policijos. Kas iš jo sąskaitos nuėmė 1500 Lt jis nežino. Kasos išėmimo orderio 1500 Lt jis nepasirašė. Iš savo sąskaitos nurodymų pervesti kam nors pinigus jis nedavė. Jam indėlį vėliau atstatė. B. gyveno kukliai, brangių automobilių neturėjo, baliai pas juo nevyko. J. V. jis pažįsta. (T. 13, b. l. 204),

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos B. L., apklaustos 2007-07-17 Anykščių rajono apylinkės teismo, parodymų matyti, kad ji asmeniškai I. B. nepažįsta. Ji pati turėjo du terminuotus indėlius, vienas 2000 JAV dolerių, kitas – 2000 Lt. Sutartis buvo terminuota, ji pati ją prasitęsdavo, pati pinigus nuimdavo. Kai kartą nuėjo ji pasiimti procentų, I. B. pasakė, kad kompiuteris automatiškai pratęsė sutartį, o procentai pridėti prie indėlio sumos. Tada ji procentų negavo. Kitą kartą vėl taip pat buvo. Kai nuėjo dar kartą, kita darbuotoja pasižiūrėjusi į jos sąskaitą liepė ateiti po dviejų savaičių, daugiau nieko jai nesakė. Po to ji sužinojo, kad nebėra jos indėlio, jos dolerinė sąskaita buvo išdalinta kelioms moterims, kurių ji nepažįsta ir piniginių reikalų su jomis neturėjo. Pati pinigų niekam nepervedinėjo. Jos sąskaitoje buvę 2000 Lt buvo pervesti I. B., kurios irgi nepažįsta. Abu indėliai buvo nuimti, bet paskui bankas juos atstatė, indėlius ir procentus ji atgavo. (T. 13, b. l. 204-205)

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo J. V., apklausto 2007-07-17 Anykščių rajono apylinkės teismo, parodymų matyti, kad jis pažįsta I. B. kaip buvusią (duomenys neskelbtini) banko darbuotoją. Dėl turėto terminuoto indėlio nėra nieko blogo pastebėjęs, problemų neturėjo. Jis turėjo terminuotą indėlį tiek doleriais, tiek litais. Savo reikmėms naudojo tik terminuotą indėlį litais. Sutartį prasitęsdavo pats, aptarnaudavo I. B.. Tik policijoje sužinojo, kad iš jo sąskaitos buvo pervedinėjami jo pinigai jam nepažįstamiems asmenims, su kuriais jis jokių piniginių reikalų neturėjo. Įgaliojimų jis niekam nedavė. J. L. jis pažįsta, bet 2000 Lt pastarajam nepervedinėjo. Jam rodytas 3000 Lt orderis yra pasirašytas jo. (T. 13, b. l. 214).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos V. J., apklaustos 2007-07-17 Anykščių rajono apylinkės teismo, parodymų matyti, kad I. B. pažįsta kaip buvusio (duomenys neskelbtini) banko darbuotoją. Ji, V. J., turėjo terminuotą indėlį JAV doleriais, kuriuos vėliau iškeitė į litus. Jos indėlį tvarkė I. B.. Indelis kartais būdavo pratęsiamas ir automatiškai. Procentų ir indėlio pinigų ji neėmė ir pinigų niekam nepervedinėjo. Apie įvykį sužinojo iš policijos. Jos sąskaitoje buvo apie 6 000 Lt, tačiau patikrinus buvo apie 1 000 Lt, o kiti pinigai buvo dingę. Ji apie jokius pervedimus nežino. Taip pat nežino, ar į jos sąskaitą kas nors vedė pinigus. Vėliau jos indėlis buvo atstatytas. Ji A. J. nepažįsta, piniginių reikalų su juo neturėjo. (T. 13, b. l. 211).

Iš 2004-01-09 kratos protokolo matyti, kad pagal 2004-01-06 teismo nutartį atlikus kratą I. B. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), sekcijos lentynoje rasti ir paimti du kasos išlaidų orderiai Nr. 285531, mokėjimo pavedimas Nr. 112885. (T. l, b.l. 123-124 ).

Iš 2004-01-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2004-01-09 kratos metu I. B. gyvenamosiose patalpose rasti du kasos išlaidų orderiai Nr. 285531, mokėjimo pavedimas Nr. 112885. (T. l, b.l. 128).

Iš 2004-10-28 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš banko „(duomenys neskelbtini)“ Anykščių skyriaus yra paimtas spaudas „Pardavimų vadybininkė I. B.“, spaudas „Klientų aptarnavimo ekspertė I. B.“, kuriais dirbdama banke naudojosi I. B.. (T. 9, b.l. 34 ).

Iš 2005-06-02 specialisto išvados Nr. 8541 matyti, kad parašai, esantys kasos išlaidų orderiuose: 2001-05-29 Nr. 9559, 2001-07-09 Nr. 13434, 2001-06-28 Nr. 12669, 2002-03-17 Nr. 39668, 2002-02-18 Nr. 36997, 2002-12-30 Nr. 79675, 2002-12-23 Nr. 78685, 2002-12-20 Nr. 77939, 2002-12-12 Nr. 75654, 2002-11-25 Nr. 71992, 2002-11-18 Nr. 69924, 2002-09-11 Nr. 58609, 2002-10-30 Nr. 66268, 2002-09-05 Nr. 57870, 2002-09-06 Nr. 58024, 2002-09-04 Nr. 57773, 2002-09-04 Nr. 57799, 2002-08-20 Nr. 55890, 2002-08-29 Nr. 57111, 2002-07-03 Nr. 5133, 2002-06-18 Nr. 49404, 2002-07-25 Nr. 53504, 2002-08-02 Nr. 54361, 2001-05-01 Nr. 6906, 2002-06-06 Nr. 48111, 2001-03-27 Nr. 3624, grafoje „Buhalteris“, yra atlikti I. B. ranka. Rankraštiniai įrašai (atlikti juodos spalvos dažikliais), esantys kasos išlaidų orderiuose: 2002-09-05 Nr. 57963, 2002-03-15 Nr. 39498, 2002-09-13 Nr. 58868, 2002-09-13 Nr. 58980, 2002-06-12 Nr. 48781, 2002-06-14 Nr. 49088, 2002-06-21Nr. 49795, 2002-06-18 Nr. 49398, 2002-06-26 Nr. 50316, 2002-06-27 Nr. 50367, 2002-06-06 Nr. 48160, 2002-09-04 Nr. 57817, 2002-09-03 Nr. 57697, 2002-07-19 Nr. 52989, 2002-07-24 Nr. 53413, 2002-04-26 Nr. 43571, 2002-05-10 Nr. 45106, 2002-05-17 Nr. 45908, 2002-03-22 Nr. 40241, 2002-03-26 Nr. 40559, 2002-04-05 Nr. 41531, 2002-04-12 Nr. 42269, 2002-04-18 Nr. 42796, 2003-12-12 Nr. 325033, 2003-10-31 Nr. 307668, 2003-12-19 Nr. 328670, yra atlikti I. B. ranka. Parašai, esantys kasos išlaidų orderiuose: 2002-09-05 Nr. 57963, 2002-03-15 Nr. 39498, 2002-09-13 Nr. 58868, 2002-09-13 Nr. 58980, 2002-06-12 Nr. 48781, 2002-06-14 Nr. 49088, 2002-06-21Nr. 49795, 2002-06-18 Nr. 49398, 2002-06-26 Nr. 50316, 2002-06-27 Nr. 50367, 2002-06-06 Nr. 48160, 2002-09-04 Nr. 57817, 2002-09-03 Nr. 57697, 2002-07-19 Nr. 52989, 2002-07-24 Nr. 53413, 2002-04-26 Nr. 43571, 2002-05-10 Nr. 45106, 2002-05-17 Nr. 45908, 2002-03-22 Nr. 40241, 2002-03-26 Nr. 40559, 2002-04-05 Nr. 41531, 2002-04-12 Nr. 42269, 2002-04-18 Nr. 42796, 2003-12-12 Nr. 325033, 2003-10-31 Nr. 307668, 2003-12-19 Nr. 328670, grafose „Kasininkas“ ir „Nurodytą orderyje sumą gavau“ yra atlikti ne V. B., o kito asmens ranka. Parašai, esantys kasos išlaidų orderiuose: 2002-09-05 Nr. 57963, 2002-03-15 Nr. 39498, 2002-09-13 Nr. 58868, 2002-09-13 Nr. 58980, 2002-06-12 Nr. 48781, 2002-06-14 Nr. 49088, 2002-06-21Nr. 49795, 2002-06-18 Nr. 49398, 2002-06-26 Nr. 50316, 2002-06-27 Nr. 50367, 2002-06-06 Nr. 48160, 2002-09-04 Nr. 57817, 2002-09-03 Nr. 57697, 2002-07-19 Nr. 52989, 2002-07-24 Nr. 53413, 2002-04-26 Nr. 43571, 2002-05-10 Nr. 45106, 2002-05-17 Nr. 45908, 2002-03-22 Nr. 40241, 2002-03-26 Nr. 40559, 2002-04-05 Nr. 41531, 2002-04-12 Nr. 42269, 2002-04-18 Nr. 42796, 2003-12-12 Nr. 325033, 2003-10-31 Nr. 307668, 2003-12-19 Nr. 328670, grafose „Buhalteris“ yra atlikti I. B. ranka. Rankraštiniai įrašai, esantys kasos išlaidų orderyje 2002-03-01 Nr. 38315, yra atlikti I. B. ranka. Parašai, esantys kasos išlaidų orderyje 2002-03-01 Nr. 38315, grafose „Kasininkas“ ir „Nurodytą orderyje sumą gavau“ yra atlikti ne R. L., o kito asmens ranka. Parašas, esantis kasos išlaidų orderyje 2002-03-01 Nr. 38315 grafoje „Buhalteris“ yra atliktas I. B. ranka. Rankraštiniai įrašai, esantys kasos išlaidų orderiuose: 2002-03-20 Nr. 40009, 2002-04-25 Nr. 43491, 2002-02-21 Nr. 37371, yra atlikti I. B. ranka. Parašai, esantys kasos išlaidų orderiuose: 2002-03-20 Nr. 40009, 2002-04-25 Nr. 43491, 2002-02-21 Nr. 37371 grafose „Kasininkas“ ir „Nurodytą orderyje sumą gavau“ yra atlikti ne J. L., o kito asmens ranka. Parašai, esantys kasos išlaidų orderiuose: 2002-03-20 Nr. 40009, 2002-04-25 Nr. 43491, 2002-02-21 Nr. 37371, grafose „Buhalteris“ yra atlikti I. B. ranka. Rankraštiniai įrašai, esantys kasos išlaidų orderiuose: 2002-08-28 Nr. 56949, 2002-05-24 Nr. 46720, 202-09-13 Nr. 58869, 2002-09-10 Nr. 58465, yra atlikti I. B. ranka. Parašai, esantys kasos išlaidų orderiuose: 2002-08-28 Nr. 56949, 2002-05-24 Nr. 46720, 202-09-13 Nr. 58869, 2002-09-10 Nr. 58465, grafose „Kasininkas“ ir „Nurodytą orderyje sumą gavau“ yra atlikti ne P. O., o kito asmens ranka. Parašai, esantys kasos išlaidų orderiuose: 2002-08-28 Nr. 56949, 2002-05-24 Nr. 46720, 202-09-13 Nr. 58869, 2002-09-10 Nr. 58465, grafose „Buhalteris“ yra atlikti I. B. ranka. Parašai, esantys kasos išlaidų orderyje 2002-01-21 Nr. 34106, 2003-09-29 Nr. 290002, 2001-07-12 Nr. 13897, 2002-01-24 Nr. 34584, 2003-10-15 Nr. 298277, 2002-01-07 Nr. 32507, 2001-07-19 Nr. 14636, 2003-10-10 Nr. 295728, 2001-11-21 Nr. 26987, 2001-11-23 Nr. 27289, 2003-02-28 Nr. 91555, 2001-04-17 Nr. 5505, 2001-06-14 Nr. 11272, 2001-07-13 Nr. 14033, grafose „Buhalteris“ yra atlikti I. B. ranka. Parašas, esantis kasos išlaidų orderyje 2001-04-20 Nr. 5969, grafoje „Nurodytą orderyje sumą gavau“ yra atliktas I. B. ranka. Rankraštiniai įrašai ir parašai (išskyrus grafoje „Buhalteris“), esantys kasos išlaidų orderyje 2003-08-04 Nr. 257579 yra atlikti ne U. B., o kito asmens ranka. Parašas, esantis kasos išlaidų orderyje 2003-08-04 Nr. 257579, grafoje „Buhalteris“ yra atliktas I. B. ranka. (T. 9, b.l. 41-61 ).

Iš 2005-11-07 specialisto išvados Nr. 2755 matyti, kad kasos išlaidų orderiuose 2003-10-15 Nr. 298906, 2003-10-24 Nr. 304097, 2003-10-29 Nr. 306302, 2003-11-14 Nr. 313177, 2003-11-26 Nr. 318888, 2003-12-22 Nr. 329409, parašė I. B.. Parašus, esančius pateiktų tyrimui kasos išlaidų orderių 2003-10-15 Nr. 298906, 2003-10-24 Nr. 304097, 2003-10-29 Nr. 306302, 2003-11-14 Nr. 313177, 2003-11-26 Nr. 318888, 2003-12-22 Nr. 329409 eilutėse „Buhalteris“ ir „Nurodytą orderyje sumą gavau“ pasirašė I. B.. (T. 9, b. 1. 71-72).

Iš 2006-02-02 specialisto išvados Nr. 6140 matyti, kad rankraštinius įrašus „Du tūkstančiai litų ... G.“, esančius pateiktame tyrimui 2003-07-18 kasos išlaidų orderyje Nr. 248291, parašė ne J. G., o kitas asmuo. (T. 9, b.l. 82-83).

Iš 2005-02-22 specialisto išvados Nr. 8542 matyti, kad kasos išlaidų orderiuose Nr. 40241, Nr. 14636, Nr. 58465, Nr. 38315, Nr. 78685, Nr. 36997, Nr. 75654, Nr. 58024, Nr. 49088, Nr. 48781, Nr. 39498, Nr. 26987, Nr. 27289, Nr. 40009, Nr. 11272, Nr. 37371, Nr. 43491, Nr. 9559, Nr. 66268, Nr. 51172, Nr. 45908, Nr. 58609, Nr. 34106, Nr. 5786, Nr. 57817, Nr. 290002, Nr. 42796, Nr. 58980, Nr. 56949, Nr. 45106, Nr. 40559, Nr. 41531, Nr. 57697, Nr. 49795, Nr. 6906, Nr. 48111, Nr. 71992, Nr. 69924. Nr. 34584, Nr. 13897, Nr. 57799, Nr. 53413, Nr. 48160, Nr. 49398, Nr. 42269, Nr. 5969, Nr. 14033, Nr. 307668, Nr. 55890, Nr. 57111, Nr. 53504, Nr. 49404, Nr. 43571, Nr. 50316, Nr. 50367, Nr. 77939, Nr. 39668, Nr. 79675, Nr. 12669, Nr. 13434, Nr. 57773, Nr. 91555, Nr. 32507, Nr. 46720, Nr. 295728, Nr. 257579, Nr. 57963, Nr. 5505, Nr. 52989, Nr. 54361, Nr. 58868, Nr. 58869 esantys spaudo „Klientų aptarnavimo ekspertė I. B.“ atspaudai yra padaryti tyrimui pateiktu „Klientų aptarnavimo ekspertė I. B.“ spaudu (T. 9, b.l. 63-67).

Iš 2005-05-05 specialisto išvados Nr. 2754 matyti, kad kasos išlaidų orderiuose 2001-07-16 Nr. 14187, 2003-10-29 Nr. 306302, 2003-11-14 Nr. 313177, 2003-11-26 Nr. 318888, 2002-05-30 Nr. 47229 esantys spaudo „Klientų aptarnavimo ekspertė I.B.“ atspaudai yra padaryti tyrimui pateiktu „Klientų aptarnavimo ekspertė I. B.“ spaudu. (T. 9, b.l. 75-78).

Iš 2005-09-08 specialisto išvados Nr. 6139 matyti, kad 2003-07-18 kasos išlaidų orderyje Nr. 248291 esantis spaudo „Klientų aptarnavimo ekspertė I. B.“ atspaudas yra atliktas tyrimui pateiktu „Klientų aptarnavimo ekspertė I. B.“ spaudu. (T. 9, b. 1. 85-86).

Iš 2004-12-29 teismo psichiatrinės, psichologinės, narkologinės ekspertizės akto Nr. 195 matyti, kad I. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichine liga, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; ji šiuo metu neserga psichine liga ir gali atsakyti baudžiamąja tvarka už padarytą nusikalstamą veiką. (T. 12, b. 1. 87-88).

Iš 2002-04-10 ir 2003-10-01 visiškos materialinės atsakomybės sutarčių matyti, kad I. B. buvo pilnai atsakinga už jai patikėtų vertybių išsaugojimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nors kaltinamoji I. B. kalta dėl svetimo turto pasisavinimo prisipažino tik iš dalies, tačiau įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad I. B. laikotarpiu nuo 2002-03-01 iki 2003-12-23, dirbdama AB banko „(duomenys neskelbtini)“ Anykščių skyriuje (iki 2003-05-12 banko pavadinimas buvo AB (duomenys neskelbtini) bankas, nuo 2003-05-02 iki 2006-05-12 banko pavadinimas buvo AB bankas „(duomenys neskelbtini)“), klientų aptarnavimo eksperte, iš savanaudiškų paskatų, apgaule, klastodama dokumentus ir duomenis, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją bei jų pagrindu atlikdama neteisėtas pinigines operacijas, pasisavino kaltinime nurodytą visą jai patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 35 777,49 Lt. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad kaltinamosios nusikalstamuose veiksmuose yra turto pasisavinimo, numatyto BK 183 str. 2 d., požymiai.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Nusikalstamas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Iš bylos duomenų matyti, kad I. B. dirbo AB banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo eksperte ir jai buvo pavestos tokios funkcijos kaip terminuotų depozitų sutarčių nacionaline ir užsienio valiuta sudarymas ir pasirašymas, banko skyriaus klientų sąskaitų atidarymas, atsiskaitymų visomis mokėjimo formomis atlikimas ir kontrolė, programuotojo funkcijų vykdymas bei duomenų įvedimo vykdymas ir atlikimas. Tai patvirtina 2000-03-27 klientų aptarnavimo eksperto ir 2002-04-10 programuotojo pareiginiai nuostatai, pati kaltinamoji I. B., liudytoja byloje apklausta banko darbuotoja V. S. bei dalinai – liudytojų statusą byloje turintys buvę I. B. klientai. Taigi, kaltinamosios užimamos pareigos suteikė jai teisiškai apibrėžtus įgalinimus finansinėms operacijoms, tame tarpe ir su banko klientų sąskaitose esančiais pinigais. O tai reiškia, kad I. B. atitinka nusikalstamo turto pasisavinimo (BK 183 str.) specialaus subjekto reikalavimus – ji yra asmuo, kuriam buvo patikėtas svetimas turtas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios svetimo turto pasisavinimas buvo įgyvendintas neteisėtai atliekant sekančius veiksmus – keičiant kompiuterinę informaciją, suformuojant terminuotų indėlių sutartis, darant pavedimus iš vienos sąskaitos į kitą, suformuojant kasos išlaidų orderius kito asmens vardu bei pagal juos pačiai išimant pinigus ir pasiliekant pastaruosius sau. Minėtųjų kaltinamosios veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad visi šie veiksmai buvo atliekami su jai patikėtu svetimu turtu be asmenų – banko klientų – sutikimo bei žinios ir priešingai jų interesams, atliekami turint savanaudišką tikslą – pasisavinti svetimus pinigus, naudojant apgaulę bei klastojant dokumentus ir duomenis. Kaltinamoji I. B. parodė, kad pastebėjusi, jog į jos tėvo sąskaitą atsitiktinai, jai nedalyvaujant, patenka svetimi pinigai ir tuos pinigus galima išgryninti, išimti per kasą ir niekas to nepastebi, nusprendė tuo pasinaudoti ir tokią situaciją sudaryti dirbtinai. Sutinkamai su kaltinamosios parodymais, ji savo iniciatyva be banko klientų sutikimo ir žinios pakeisdavo kompiuterinę informaciją, suformuodavo pavedimą nutraukti terminuotą sutartį ar sudaryti naują indėlio sutartį, atlikdavo pervedimus iš indėlio sutarčių į aptarnavimo sąskaitą laisvam disponavimui, nes iš aptarnavimo sąskaitos galima būdavo daryti pavedimus. Iš aptarnavimo sąskaitos ji darydavo pavedimus į jos pasirinktų artimų žmonių – tėvo, kaimynų P. O., J. L., R. L. sąskaitas jiems patiems apie tai nieko nežinant, ir po to išrašydama kasos išlaidų orderius išsigrynindavo tuos persivestus pinigus, juos pasiimdama ir pasilikdama sau. Išrašydama kasos išlaidų orderį ji įrašydavo vardą, pavardę ir pasirašydavo už tą žmogų, t. y. suklastodavo dokumentą, kurį pateikdavo kasininkei, kuri žinodama, kad tai yra jai, I. B., pažįstami žmonės, tėvai, išduodavo jai pinigus. Nei vienas iš kaltinime minimų liudytojų statusą turinčių indėlininkų, kurių parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu, neparodė darę kokius tai pavedimus iš savo terminuotųjų indėlių sąskaitų ar davę kam nors, tame tarpe ir kaltinamajai I. B., įgaliojimus tokiems pavedimams daryti, be to, jie patvirtino neturėję jokių piniginių reikalų su asmenimis, kuriems, pagal kaltinime aprašytas aplinkybes, iš jų sąskaitų buvo padaryti pavedimai. Netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes juos patvirtina pačios kaltinamosios gana išsamūs bei konkretizuoti parodymai apie nusikalstamos darymo aplinkybes, taipogi – specialisto išvados. Kaip matyti, byloje esančių rašysenos tyrimų specialisto išvados sutampa su kaltinamosios parodymais dėl kaltinime nurodytų kasos išlaidų orderių surašymo bei jų pasirašymo, kas atitinkamai neleidžia abejoti specialistų išvadomis. Taip pat I. B. kaltę dėl jai inkriminuojamų veiksmų iš dalies patvirtina ir liudytoja V. S., parodžiusi, kad I. B. viena tvarkė terminuotų indėlių sutartis, jos vienos kompiuteryje buvo terminuotų indėlių sutarties forma, šios formos kitos darbuotojos iš savų kompiuterių negalėjo atsispausdinti, nes tokia buvo programa. Be to, ši liudytoja parodė, kad esant dideliam žmonių srautui I. B. galėjo pasiėmusi išlaidų orderį pati nueiti į kasą ir paimti pinigus – tik tokiu atveju ji turėdavo atiduoti paimtus pinigus žmonėms. Kaltinamoji tvirtina kaltinime nurodytas pinigų sumas pagal kasos išlaidų orderius, išskyrus pagal kasos išlaidų orderius Nr. 40009 1006,80 Lt ir Nr. 258778 4454,69 Lt, išgryninusi ir pasisavinusi pati asmeniškai. Jokių kitų duomenų apie tai, kad atliekant kaltinime nurodytas neteisėtas finansines operacijas bei pasisavinant svetimus kaltinime minimus pinigus dalyvavo kiti asmenys, byloje nėra. Kaltinamosios teiginiai, kad prie jos kompiuterio galėjo prisėsti kiti darbuotojai ir atlikti tam tikrus su jos ginčijamomis minėtomis 1006,80 Lt ir 4454,69 Lt pinigų sumomis susijusius veiksmus, vertintini kritiškai, kaip deklaratyvūs, bei paneigti kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Specialistas V. M. parodė, kad kompiuteriu nedirbant apie 10 min., jis automatiškai užsirakindavo ir norint pradėti dirbti reikėdavo į jį vėl įvesti slaptažodį. Tai patvirtina, kad prie I. B. kompiuterio niekas kitas be jos negalėdavo atlikti finansinių operacijų, nes minėtas laikas yra labai trumpas. Be to, iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad 2002-03-20 kasos išlaidų orderį Nr. 40009 užpildė I. B. ir kad pinigus (1006,80 Lt) gavo ne J. L., kaip nurodyta kasos išlaidų orderyje, o kitas asmuo, kadangi ten yra ne J. L. parašas. I. B. neigia pasisavinusi ir 4454,69 Lt pagal kasos išlaidų orderį Nr. 258778, teigia, kad jie buvo išmokėti J. M., o jei ši buvo mirusi - paveldėtojams. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, kad būtent tokiu pat analogišku metodu kaltinamoji veikė ir kitais kaltinime inkriminuotais atvejais – svetimų asmenų vardu užpildydama kasos išlaidų orderius ir juos kasoje išgryninus pinigus pasisavindama – I. B. kaltė pasisavinus tiek 1006,80 Lt, tiek 4454,69 Lt teismui abejonių nekelia. Todėl kaltinamosios gynėjo prašymas dėl pastarųjų epizodų šalinimo yra nepagrįstas. Teismas pastebi, kad kaltinamoji parodymų davimo teisme pradžioje nepripažino ir sudėtiniuose jai inkriminuoto turto pasisavinimo 5, 7 bei 9 etapuose nurodytų tam tikrų piniginių sumų – atitinkamai 100 Lt, 100 Lt ir 200 Lt pasisavinimo, teigė, kad šitie pinigai galėjo būti jos mamos. Tačiau baigdama duoti parodymus bei konkretizuodama savo kaltės pripažinimą, kaltinamoji pastarųjų piniginių sumų pasisavinimo nebeginčijo ir jas pripažino. Duomenų, kad minėtosios sumos priklausytų I. B. motinai, byloje nėra, o kaltinamosios prisipažinimą dėl šių pinigų pasisavinimo patvirtina kiti byloje esantys duomenys, todėl jų pasisavinimas laikytinas įrodytu.

Atlikdama aukščiau minėtus neteisėtus veiksmus I. B. svetimą turtą pavertė savo turtu, t. y. jį pasisavino – užvaldžiusi svetimą turtą savo nuožiūra juo laisvai disponavo. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl nenustatymas, kam konkrečiai buvo naudojami I. B. pasisavinti pinigai kaltinamosios kaltės nepaneigia ir jos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iš pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad pinigus pagal jos suformuotus kasos išlaidų orderius kitų asmenų vardu pasiimdavo ji pati asmeniškai, po ko tais pinigais ji naudojosi savo nuožiūra. Tokiu būdu, I. B. įvykdytas turto pasisavinimas laikomas baigtu, nes neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ji turėjo realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, t. y. atlikti su šiuo turtu bet kokius veiksmus. Iš teismui pateiktos banko pažymos bei iš liudytojais apklaustų kaltinime nurodytų indėlininkų parodymų matyti, kad visi indėliai kaltinime paminėtiems asmenims buvo atstatyti, piniginės lėšos buvo banko gražintos, todėl laikytina, kad buvo pasisavintas svetimas D. N. bankui priklausantis turtas.

Nustatyti kaltinamosios I. B. veiksmai patvirtina jos tiesioginę tyčią neteisėtai, neatlygintinai užvaldyti svetimą – (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą. Pagal 2002-04-10 ir 2003-10-01 visiškos materialinės atsakomybės sutartis būdama įsipareigojusi visiškai atsakyti už jai patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą, atlikdama neteisėtus (duomenys neskelbtini) banko turto (pinigų) tvarkymo ir naudojimo veiksmus, kaltinamoji I. B. suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) banko pinigus paverčia savu turtu, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų (duomenys neskelbtini) bankas neteks jam priklausančio turto, ir to norėjo. Taigi, I. B. veikė tiesiogine tyčia, kurią patvirtino ir pati kaltinamoji duodama parodymus teisme. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kaltinime jai inkriminuotus veiksmus jungia vieningas kaltinamosios sumanymas pasisavinti tam tikro dydžio turtą, kuris buvo įgyvendinamas per 12 etapų analogiškais veiksmais tokiu pat pasisavinimo būdu iš vieno pasisavinamo turto šaltinio, tarp pasisavinimo atvejų esant nedideliam laiko tarpui. Todėl kaltinamosios I. B. įvykdyta veika laikytina tęstiniu nusikaltimu, kas apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Visos aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina I. B. veiksmuose esant svetimo turto pasisavinimo sudėties požymius.

Taigi, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad I. B. laikotarpiu nuo 2002-03-01 iki 2003-12-23, dirbdama AB banko „(duomenys neskelbtini)“ Anykščių skyriuje klientų aptarnavimo eksperte, iš savanaudiškų paskatų, apgaule, klastodama dokumentus ir duomenis, neteisėtai pakeisdama kompiuterinę informaciją bei jų pagrindu atlikdama neteisėtas pinigines operacijas, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 35 777,49 Lt. Kaltinamosios I. B. pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl tai yra didelės vertės turtas (BK 190 straipsnis), ir šis požymis daro turto pasisavinimą kvalifikuotą. Taigi, I. B. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių nebuvimą. Kaltinamoji atlygino padarytą turtinę žalą ir tai teismas pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo nenustatyta. Kaltinamoji I. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, administracine tvarka nebausta. Ji nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, šiuo metu yra nedirbanti, tačiau prižiūri sergančius tėvus, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta, charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, savanorišką nusikaltimu padarytos žalos pilną atlyginimą bei į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei šešeri metai, kurių metu kaltinamoji jokių naujų teisės pažeidimų nedarė, realus BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės taikymas, teismo nuomone, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl vadovaujantis BK 54 str. 3 d. bei bausmės paskirtimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios I. B. įvykdyta nusikalstama veika yra turtinio pobūdžio, bausmės tikslai šioje byloje būtų pasiekti skiriant jai būtent turtinio pobūdžio bausmę, t.y. baudą. Įstatymas už sunkaus nusikaltimo padarymą numato iki 300 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad I. B. šiuo metu nedirba, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, iš dalies prisipažino padariusi nusikaltimą, atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, teismas už neteisėtą svetimo turto pasisavinimą jai parenka mažesnę baudą negu įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė paliekama prie baudžiamosios bylos, 4 spaudai, (duomenys neskelbtini) kortelė ir kortelė – elektroninis raktas su dėklu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini) bankui.

Civilinis ieškovas – (duomenys neskelbtini) bankas pareiškė 474 436,02 litų civilinį ieškinį (T. 9, b. l. 24). Kaltinamoji su šiuo ieškiniu nesutinka. Civilinio ieškinio suma žymiai viršija kaltinime I. B. inkriminuotą pasisavintą pinigų sumą, kuri, beje, pačios kaltinamosios iniciatyva yra atlyginta. Duomenų, kad I. B. padarė ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir civilinis ieškovas. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas tenkinti (duomenys neskelbtini) banko pareikštą civilinį ieškinį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimu padaryta žala yra pilnai atlyginta, o civilinis ieškinys atmestas, laikinas I. B. nuosavybės teisių į turtą, kurio vertė 3209,87 Lt (t. 12 b.l. 101,103-105,107-108), apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirti 100 MGL, tai yra 12 500 (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio baudą. Į bausmę įskaityti dvi I. B. sulaikymo dienas, prilyginant vieną sulaikymo dieną dviejų MGL dydžio baudai (BK 65 str. 1 d., 66 str.) ir nustatyti galutinę atliktiną bausmę – 96 MGL, tai yra 12000 (dvylikos tūkstančių) litų dydžio baudą.

Baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo - (duomenys neskelbtini) banko 474 436,02 litų civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 spaudus, (duomenys neskelbtini) kortelę ir kortelę – elektroninį raktą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini) bankui, o kompaktinę plokštelę palikti prie baudžiamosios bylos.

Panaikinti laikiną I. B. nuosavybės teisių į turtą, kurio vertė 3209,87 Lt, apribojimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. B. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Evaldas Vanagas