- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1968-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16827-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- D. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-340-435/2019 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl nuosavybės teisės gynimo ir iškeldinimo, trečiasis asmuo D. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. B. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą R. B. iš ieškovei priklausančių 19/25 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog minėtą dalį gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus jai 2017 m. spalio 20 d. padovanojo močiutė. Dovanojimo sutartimi nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Atsakovas yra ieškovės tėvas, kuris į ieškovei priklausančią namo dalį įsikėlė 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas be ieškovės sutikimo naudojasi jai priklausančiomis patalpomis, ne tik gyvena ieškovei priklausančiose patalpose, bet ir pažeidžia bendro gyvenimo taisykles, nuolat vartoja alkoholį, neblaivus įžeidinėja ieškovę, jai grasina. Dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovė yra kvietusi policiją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovei priklausančiais ūkio pastatais jis nesinaudoja, o gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis apsigyveno su savo tėvais, kai jam buvo 6 metai. Kai buvo pašauktas į sovietų armiją, jo deklaracija šiuo adresu buvo panaikinta. Vėl šiuo adresu savo gyvenamąją vietą atsakovas deklaravo 2007 m. liepos 18 d. Atsakovas name gyvena šeimos nario teisėmis. Ieškovė, priimdama dovaną, žinojo, kad atsakovas name gyvena ir dėl to jokių sąlygų nekėlė. Ginčo gyvenamąjį namą atsakovas pastatė savo lėšomis ir turi teisėtą lūkestį, kad galės ten gyventi iki gyvenimo galo. Atsakovui priklauso ūkinis pastatas, kitos, tinkančios gyventi, nuosavybės atsakovas neturi. Ieškovė naudoja prieš atsakovą smurtą. Atsakovas nežinojo, kad jo motina paveldėjo tėvo turtą ir jį padovanojo ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iškeldino atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių 19/25 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovo 1 445,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 15,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2017 m. spalio 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 389/848 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19/25 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19/25 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
6. Atsakovui priklauso žemės sklypas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) . Atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2007 m. liepos 18 d. deklaruota (duomenys neskelbtini) .
7. Teismas nurodė, kad ieškovė savo teises gina siekdama pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jai priklausančiu daiktu, t. y. ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės bei pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant ne CK 4.95, o 4.98 straipsnį. Ieškovė įrodė vieną iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. kad ji yra ginčo gyvenamojo namo dalies, ūkinio pastato, ūkio pastato savininkė.
8. Teismas sprendė, jog ieškovės pateiktų įrodymų visuma, taip pat šalių paaiškinimai, liudytojos J. B. parodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, gyvendamas jam nepriklausančiame name, pažeidžia turto savininkės teises. Labiau tikėtina, kad atsakovas savo elgesiu pažeidžia ieškovės teises, ieškovė ir trečiasis asmuo dėl atsakovo elgesio negali ramiai gyventi joms nuosavybės teise priklausančiame name, atsakovas, kada sugalvojęs išeina gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, vėliau grįžta į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nustatė, kad atsakovas nurodė, jog jis gyvenamuoju namu naudojasi panaudos sutarties pagrindu, tačiau atsakovas rašytinės panaudos sutarties nepateikė, be to, tokia sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Todėl šią atsakovo aplinkybę teismas atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
10. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog tarp šalių susiklostę uzufrukto teisiniai santykiai atsakovas taip pat neįrodė ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu net neįrodinėjo. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas net nemoka jokių komunalinių mokesčių (CK 4.144 str.), atsakovas šių ieškovės argumentų neneigė ir neginčijo. Šių aplinkybių visuma leido teismui atsakovo argumentus dėl uzufrukto atmesti kaip neįrodytus ir nepagrįstus.
11. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė abi CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas, t. y. jog ieškovė yra namo dalies savininkė ir jos teisės yra pažeidžiamos. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad šalis sieja prievoliniai (nuomos, panaudos ar kt.) santykiai, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Nesant byloje įrodymų, kad atsakovas turi teisinį pagrindą naudotis patalpomis, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovei, teismas sprendė, kad tokie atsakovo veiksmai (naudojantis svetimu namu be teisinio pagrindo) pažeidžia namo savininkės teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl jos pažeistų teisių gynimo, prašant atsakovą iškeldinti iš ginčo namo, yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas (CK 4.37 str., CK 4.98 str.).
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyti argumentai apie jam priklausantį netinkamą gyventi ūkinį pastatą ar jo į bylą pateiktą darbingumo lygio pažymą nėra teisiškai reikšmingi tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas deklaruotas ginčo gyvenamajame name nuo 2007 m., ar, kaip jis nurodo, gyvena ginčo name nuo šešerių metų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo namas priklauso atsakovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje, nors liudytojų parodymais bandė įrodyti, kad gyvenamojo namo priestatą statė jis pats savo lėšomis, nereiškia reikalavimo pripažinti gyvenamojo namo dalį jo nuosavybe, neginčijo ieškovės nuosavybės teisės į ginčo gyvenamojo namo dalį, neginčijo dovanojimo sutarties, kurios pagrindu 19/25 dalių ginčo gyvenamojo namo priklauso ieškovei.
14. Teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 1 370,00 Eur sumokėti advokatei už teisines paslaugas. Ieškinį patenkinus, teismas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei priteisė iš atsakovo (CPK 96 str.1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikius įstatymą;
1.2. Teismas vadovavosi ieškovės ir ją palaikančių suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų teiginiais, bet ne įrodymais. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Ieškovė turėjo įrodyti neteisėto nuosavybės užėmimo ir naudojimosi faktą, tačiau teismas apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad CK 6.612 str. nustato, jog savavališkai užėmę patalpą asmenys iškeldinami teismo tvarka;
1.3. Teismas, darydamas išvadą, jog atsakovas savavališkai užėmė ieškovės nuosavybę, ignoravo atsakovo pateiktus įrodymus ir nevertino juridiškai reikšmingų aplinkybių. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas į jos gyvenamojo namo dalį be jos sutikimo įsikėlė 2018 m. rugsėjo 1 d., tačiau teismas ignoravo savavališko įsikėlimo faktą paneigiantį trečiojo asmens D. B. paaiškinimą, kuri į klausimą, kokiomis aplinkybėmis į gyvenamąjį namą atsakovas įsikėlė 2018 m. rugsėjo 1 d., paaiškino, kad jos sūnus atsakovas iš gyvenamojo namo niekada nebuvo išsikėlęs. Jis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) gyvenam nuo 6 metų amžiaus, nors gyvenamoji vieta deklaruota tik 2007 m. liepos 18 d. Akivaizdu, kad atsakovas savavališkai neįsikėlė į ieškovei priklausančią nuosavybę, gyveno (duomenys neskelbtini) dar iki ieškovei tampant savininke;
1.4. Teismas nevertino, kad 2019 m. sausio 15 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, patvirtina netinkamą ieškovės elgesį su atsakovu, bet ne jo elgesį su dukra. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad jo veiksmai neprieštarauja teisės normoms, tačiau nenurodė, būtent kokiais dokumentais yra įtvirtinamas juridinis faktas, jog asmens elgesys neprieštarauja teisės normoms. Teismas be pagrindo perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovo elgesys pažeidžia jos nuosavybės teises į gyvenamąjį plotą, tačiau ieškovė jokių dokumentų nepateikė, todėl neįrodė, jog jos tėvas - atsakovas pažeidžia ieškovės nuosavybės teises ir kad atsakovo elgesys jos atžvilgiu netinkamas;
1.5. Teismas ignoravo faktą, jog 2017 m. spalio 20 d. D. B. dovanodama ieškovei nuosavybės dalį (duomenys neskelbtini), nepranešė ieškovei apie atsakovo viešai nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., t. y. 10 metų, deklaruotas teises į padovanotą gyvenamąjį plotą;
1.6. Teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl atsakovo teisių į būstą tęstinumo, pasikeitus būsto savininkui.
1.7. Teismas neįvertino, kad atsakovas nebuvo gavęs ieškovės raštiško reikalavimo per notaro biurą dėl panaudos sutarties nutraukimo. Teismas teigdamas, kad tiek uzufrukto teisės, tiek panaudos teisės turėjo būti registruotos viešame registre, nevertino, kad ginčo šalis siejo šeimos teisiniai santykiai, kuomet paprastai jokie susitarimai raštu nepatvirtinami. Panaudos teisinius santykius registruoti viešame registre turėjo turto savininkė atsakovo motina D. B. tuomet, kai atsakovui buvo 6 metai, kai ji įsigijo nuosavybę, turėdama mažametį sūnų. Arba šiuos veiksmus ji turėjo atlikti 2007 metais, kai sutiko, jog jos sūnus atsakovas deklaruotų savo gyvenamąją vietą jai nuosavybės teisėmis priklausančiame gyvenamajame name, tačiau to padaryta nebuvo. Teismas pasekmes perkėlė atsakovui, kuris, nebūdamas savininku, negali pateikti viešajam registrui reikalavimo viešai registruoti žodinius susitarimus su motina - šeimos nariu.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 450 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
2.1. Teismas išsamiai ir visapusiškai aiškinosi bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos;
2.2. Atsakovo teiginiai apie tai, kad liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi yra niekuo nepagrįsti. Teismas pagrįstai rėmėsi tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens, tiek liudytojos J. B. parodymais, kadangi šių asmenų parodymai yra išsamūs ir be to juos patvirtina atsakovo pateiktas į bylą nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad pats atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog į ginčo namą įsikėlė 2019 m. rugsėjo 1 d.;
2.3. Ieškovės ieškinys buvo pareikštas dvejais pagrindais: CK 4.98 straipsnio ir 6.612 straipsnio pagrindu, tai yra ginant savininko teises bei reikalavimas iškeldinti CK 6.611 straipsnio pagrindu, atsakovą kaip asmenį, kuris netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems gyventi;
2.4. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad ginčo name gyveno nepertraukiamai, kad ginčo name gyveno tuo metu, kai ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise į ginčo turtą;
2.5. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymą, yra nepagrįsti Atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo girtavimą, smurtą yra nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus;
2.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nėra įrodymų, jog atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu yra sistemingai netinkamas ir atsakovas sistemingai pažeidinėja bendro gyvenimo taisykles, nusižengia gerai moralei;
2.7. Apeliacinio skundo argumentai, tai, kad atsakovas liko ginčo name deklaruotas ir todėl turi teisę gyventi yra teisiškai nepagrįsti, kadangi asmens teisę gyventi tam tikrose patalpose apsprendžia ne gyvenamosios vietos deklaravimas;
2.8. Ieškovės ir atsakovo nesiejo prievoliniai teisiniai panaudos santykiai. Atsakovas ieškovei įgyjant nuosavybės teises į ginčo patalpas jose negyveno. Pats atsakovas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad apsigyveno be ieškovės sutikimo.
17. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovas iškeldintas iš ieškovei nuosavybės teises priklausančių gyvenamųjų patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Ieškovė E. B. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą R. B. iš ieškovei priklausančių 19/25 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įgijo 2017 m. spalio 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra ieškovės tėvas, kuris į ieškovei priklausančią namo dalį įsikėlė 2018 m. rugsėjo 1 d., be ieškovės sutikimo naudojasi jai priklausančiomis patalpomis, ne tik gyvena ieškovei priklausančiose patalpose, bet ir pažeidžia bendro gyvenimo taisykles, nuolat vartoja alkoholį, neblaivus įžeidinėja ieškovę, jai grasina.
21. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iškeldino atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių 19/25 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 445,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 15,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsakovas R. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas priimtas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikius įstatymą; teismas, darydamas išvadą, jog atsakovas savavališkai užėmė ieškovės nuosavybę, ignoravo atsakovo pateiktus įrodymus ir nevertino juridiškai reikšmingų aplinkybių; atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, jog jis pažeidžia ieškovės nuosavybės teises ir kad jo elgesys ieškovės atžvilgiu yra netinkamas, taip pat teismas nevertino atsakovo teisių į būstą tęstinumo, pasikeitus būsto savininkui.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad ieškovas pareiškęs ieškinį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei E. B. asmeninės nuosavybės teise 2017 m. spalio 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 34–49) priklauso 389/848 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12–13), 19/25 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19/25 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 8–11, 16–33). Atsakovui priklauso žemės sklypas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5-7).
25. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos J. B. parodymų teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. B. pažeidžia ieškovės turto savininkės teises, nes naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – be ieškovės sutikimo įsikėlė gyventi į ieškovei nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį. Teismas vadovavosi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2019-01-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatytomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu pats atsakovas nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Prieš tai gyveno jam priklausančiame ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), bet ten jam mažai vietos ir šviesos, nes dabar gyvena su J. J.. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovo motina D. B. parodė, kad atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, būna labai konfliktiškas, ji su ieškove jo bijo. Liudytoja J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teismo posėdyje šios bylos nagrinėjimo metu parodė, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra konfliktiškas, agresyvus, 2013 m. jų santuoka nutraukta, nes atsakovas nuolat naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą tiek prieš sutuoktinę, tiek prieš jų vaikus. Liudytojas R. L. ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. į namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl konfliktų vyko du kartus (t. 1, b. l. 146).
26. Visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo elgesiu pažeidžia ieškovės teises, nes ieškovė E. B., o ir trečiasis asmuo D. B. dėl atsakovo elgesio negali gyventi joms nuosavybės teise priklausančiame name, atsakovas, išėjęs gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, sugrįžo į ieškovei priklausančią gyvenamojo namo dalį be jos sutikimo, dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės kaip turto savininkės teisės yra pažeidžiamos, todėl ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš jai nuosavybės teises priklausančių gyvenamųjų patalpų patenkintas teisėtai (CK 4.37 straipsnis, CK 4.98 straipsnis).
27. Nors apeliantas nurodo, kad teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl R. B. teisių į būstą tęstinumo panaudos sutarties pagrindu pasikeitus būsto savininkui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos panaudos sutartis dėl ginčo patalpų su atsakovu R. B. niekada sudaryta nebuvo. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Kadangi su atsakovu panaudos sutartis sudaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turi teisę į ginčo būstą pasikeitus jo savininkui.
28. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė turėjo raštiškai per notarą pareikalauti, jog atsakovas išsikeltų iš ginčo patalpų. Net iš pripažinus, kad prievoliniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo buvo, pažymėtina, kad CK nenustato įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo formos bei turinio reikalavimų. Įspėjimo turiniui keliamas vienintelis ir būtinas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį žodine arba rašytine forma. Kadangi ieškovė Kauno apylinkės teismui 2018 m. spalio 4 d. pateikusi ieškinio pareiškimą aiškiai išreiškė savo valią dėl atsakovo iškeldinimo, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo gyventi ir privalėjo išsikelti.
29. Apeliantas nurodo, kad jis turi teisę naudotis ginčo patalpa, nes name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 2007 metų. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą taip pat laiko nepagrįstu, kadangi gyvenamosios vietos deklaravimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo namas priklauso atsakovui ir kad jis turi teisę naudotis ieškovės gyvenamosiomis patalpomis be jos sutikimo.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymu pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją reikšmę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-403/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų ir kasacinio teismo suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, kt.).
33. Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos atstovavimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ( t. 2, b. l. 34) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.