- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- eI-165-189/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00742-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- B. L., R. U., S. B., T. P., A. A.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. L., R. U., S. B., T. P. ir A. A. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–6) į teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcijos) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (23.2)2D-17643; 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjus atstovaujančios Š. advokatų profesinės bendrijos 2017 m. lapkričio 23 d. skundą ,,Dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo“, 2017 m. lapkričio 24 d. skundą ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ ir 2017 m. lapkričio 22 d. skundą ,,Dėl techniniame projekte ir teritorijų planavimo dokumentuose pažeisto užstatymo intensyvumo“ (1 t., b. l. 1–6).
Nurodo, kad vadovaudamiesi skunduose Inspekcijai išdėstytais argumentais ir Aplinkos ministerijos bei jos specialistų išvadomis pareiškėjai reikalavo, kad statybų valstybinės priežiūros institucija atliktų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas statybos valstybinės priežiūros institucijos pareigas dėl galiojančiam detaliajam planui prieštaraujančių administracinių aktų panaikinimo, tačiau atsakovė vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, skundų nagrinėjimą nutraukė. Pareiškėjai su skundžiamu Inspekcijos sprendimu nesutinka, todėl su skundu kreipėsi į teismą.
Paaiškina, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (su juose esančiais pastatais), kurie atitinka statybvietės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaimyninių žemės sklypų požymius, kaip tai yra nustatyta Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 5 punkte. Be to, tiek pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, tiek statybvietės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenka į Individualių gyvenamųjų namų mikrorajono prie Turistų gatvės detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-450, teritoriją. Detaliojo plano sprendinių brėžinyje statybvietės žemės sklypas pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), sklypui detaliajame plane numatytas individualus (sodybinis) užstatymas.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija konstatavo, kad specialieji architektūriniai reikalavimai ir statybos leidimas išduoti neteisėtai, pažeidžiant detaliajame plane nustatytą teritorijos užstatymo reglamentą: pagal minėtus detaliojo plano sprendinius sklype negalėjo būti nustatytas nei blokuotų vienbučių, nei juo labiau blokuotų dvibučių pastatų užstatymo tipas, tik vienbutis arba dvibutis užstatymas.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, skundžiamu sprendimu atsisakoma vertinti pareiškėjų skunduose nurodytus teisės aktų pažeidimus, kurie yra akivaizdūs, juos patvirtino netgi pagrindinė valstybės politiką teritorijų planavimo ir statybų srityje formuojanti institucija – Aplinkos ministerija.
Be to, skundus atsisakoma nagrinėti dėl formalių priežasčių, kurios nagrinėjamu atveju taip pat nepagrįstos. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1252-232/2017 Aplinkos ministerijos išvadą pristatęs Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M. N. nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurio turinys teritorijų planavimo procese yra apibrėžtas Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje, t. y. visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais; valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas; visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamuose skunduose ir juose minimose Aplinkos ministerijos specialistų išvadose yra konstatuota, kad išduodant administracinius aktus buvo pažeistas teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatytas teritorijos naudojimo režimas. Tai yra akivaizdus viešojo intereso, kaip jis suprantamas Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje, pažeidimas.
Nurodo, kad Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme.
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu neišsprendė civilinėje byloje pareiškėjų ginčytų administracinių aktų teisėtumo klausimo. Teismas ieškinį atmetė nusprendęs, kad ieškovai neva praleido senaties terminą ir neva neturi reikalavimo teisės ginčyti tokius aktus. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą.
Pažymi, kad tokia teisė yra suteikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, todėl pareiškėjų atstovas, vadovaudamasis tokiu teismo sprendimu, dėl akivaizdžių teisės aktų pažeidimų teritorijų planavimo ir statybų srityje, kuriais pažeidžiamas viešasis interesas, kreipėsi su paminėtais skundais į atsakovą.
Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (2 t., b. l. 61–62, 66, 69, 74). Teisme gauti pareiškėjų R. U., S. B., T. P. ir A. A. atsisakymai nuo skundo reikalavimų (2 t., b. l. 75–78).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašo skundą tenkinti (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 117–122).
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą pateikti skundą teismui. Pareiškėjai teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau atsakovės teigimu, pareiškėjų, kuriems buvo žinoma sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, juo labiau atstovaujamų profesionalių teisininkų, pasirinktas elgesio modelis, bandant kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, yra subjektyvaus pobūdžio, nuo pareiškėjų valios priklausanti termino praleidimo priežastis. Pareiškėjams nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą, laikantis ABTĮ reikalavimų, t. y. veikti operatyviai, laikantis rūpestingumo ir atidumo imperatyvų, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjai į teismą dėl 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo kreipėsi po daugiau nei dviejų mėnesių. Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjai kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006; 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007; 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008 ir kt.).
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, skundžiamu 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Inspekcija atsakė pareiškėjams į jų 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. raštus, kurie susiję su statybos darbais, atliktais žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus pareiškėjų raštus nustatyta, kad jie inicijuotoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016 nagrinėti skunduose keliami klausimai, dėl kurių 2016 m. lapkričio 9 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1252-232/2017 šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Sprendime konstatuota, kad atsakovų veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus, nebuvo neteisėti. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė savavališkų statybų fakto, jokių kitų įstatymo pažeidimų. Procesiniuose dokumentuose buvo dėstomi tie patys kaip ir 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. bei 2017 m. lapkričio 24 d. skunduose nurodyti argumentai. Taigi teismai statybos procedūrų teisėtumą nagrinėjo tais pačiais aspektais. Be to, tais pačiais pagrindais pareiškėjai civilinėje byloje pateikė kasacinį skundą, kurį priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įvertinus pateiktą informaciją buvo nustatyta, kad situacija atitinka Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, (toliau – Taisyklės) 46.1 punkto nuostatas, raštų nagrinėjimą nutraukė.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjų skundo argumentu, kad skundžiamu sprendimu skundus atsisakoma nagrinėti dėl formalių priežasčių, nes skundų nagrinėjimo nutraukimo pagrindus numato teisės aktai.
Nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjų ginčytų administracinių aktų teisėtumo klausimo neišsprendė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendime nepaisant to, kad pasisakė, jog ieškovai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo, taip pat pasisakė, kad dalies ieškovų suinteresuotumas bylos baigtimi neegzistuoja, kadangi jų teisės ir interesai nebuvo pažeidžiami, o kiti ieškovai taip pat neįrodė, kad jų interesai buvo pažeisti, dėl ginčytų administracinių aktų teisėtumo pasisakė konstatuodamas, kad atsakovų veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus, nebuvo neteisėti; nagrinėjamu atveju teismas nenustatė savavališkų statybų fakto, jokių kitų įstatymo pažeidimų.
Pažymi, kad skundą pasirašęs Š. advokatų profesinės bendrijos advokatas K. P., pagal į bylą pateiktą 2015 m. liepos 31 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 37-T/15, pareiškėjai B. L. neatstovauja, todėl laikytina, kad B. L. skundas teismui nepaduotas.
Atsakovės teigimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus turimą medžiagą, pareiškėjų inicijuotoje civilinėje byloje keltus reikalavimus, teismų sprendimus, kurie galėjo turėti įtakos skundų nagrinėjimui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jo naikinimui nėra.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo skundą spręsti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 113–114).
Nurodo, kad teisės aktuose (Įstatymo25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai bei Taisyklių 46.1 punktas) nustatyti pagrindai suteikiantys teisę Inspekcijai nutraukti asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad jeigu atitinkami klausimai, keliami asmenų skunduose, nagrinėjami teisme ar priimtas teismo sprendimas, Inspekcija turi teisę nenagrinėti tokio skundo arba nutraukti tokio skundo nagrinėjimą, jeigu skundas buvo pradėtas nagrinėti. Atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos procesinę padėtį bei į tai, kad šioje byloje neskundžiami Aplinkos ministerijos veiksmai ar neveikimas, prašo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (2 t., b. l. 56), bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų, numatytų ABTĮ 79 straipsnyje, nenustatyta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (2 t., b. l. 69), bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų, numatytų ABTĮ 79 straipsnyje, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (23.2)2D-17643 teisėtumo ir pagrįstumo.
2019 m. balandžio 15 d. teisme gauti pareiškėjų S. B., A. A., T. P. ir R. U. pareiškimai, kuriuose pareiškėjai atsisako nuo skundo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai atsisakymas nuo skundo prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui ar pažeidžia kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus.
Kadangi įstatymas suteikia pareiškėjams teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, o teismas ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių nenustatė, pareiškėjų S. B., A. A., T. P. ir R. U. atsisakymai nuo skundo priimtini ir byla pagal šių pareiškėjų skundą nutrauktina. Teismas išaiškina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis). Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų atstovas 2017 m. lapkričio 22 d. prašymu (skundu) „Dėl Techniniame projekte ir teritorijų planavimo dokumentuose pažeisto užstatymo intensyvumo“ kreipėsi į Inspekciją, reikalaudamas, kad Inspekcija įvertintų šiame skunde nurodytas aplinkybes dėl viršyto užstatymo intensyvumo sklype, (duomenys neskelbtini), kuris nustatytas Techniniame projekte ir Bendrajame plane. Taip pat įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. specialiuose architektūriniuose reikalavimuose nustatytą teritorijos užstatymo intensyvumą, kuris viršija Vilniaus miesto bendrajame plane statybvietės sklypui (pagal detaliajame plane nustatytą užstatymo tipą) nustatytą maksimalų užstatymo intensyvumą (1 t., b. l. 104–105).
Pareiškėjų atstovas 2017 m. lapkričio 23 d. prašymu (skundu) „Dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo“ kreipėsi į Inspekciją, reikalaudamas atlikti Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas statybos valstybinės priežiūros institucijos pareigas dėl galiojančiam detaliajam planui prieštaraujančių administracinių aktų panaikinimo (1 t., b. l. 110–111).
Pareiškėjų atstovas 2017 m. lapkričio 24 d. prašymu (skundu) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ kreipėsi į Inspekciją, reikalaudamas, kad Inspekcija atliktų Įstatymo 4 straipsnyje nustatytą statybos valstybinės priežiūros institucijos funkciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106–109).
Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus (skundus), skundžiamu 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2D-17643 atsakė pareiškėjams, kad jų inicijuotoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016 nagrinėti skunduose keliami klausimai, dėl kurių 2016 m. lapkričio 9 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-1252-232/2017) buvo paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais bei Taisyklių 46.1 punktu, raštų nagrinėjimą nutraukė (1 t., b. l. 10–11).
Pagal Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu: 1) nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; 2) akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme.
Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 46.1 punkte nustatyta, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami, jeigu teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Taisyklių 48.1 papunktyje nustatyta, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, kai pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami, o pradėtų skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, esant tam tikroms sąlygoms, kurių sąrašas baigtinis, nustatytoms teisės aktuose.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovas J. L. 2015 m. birželio 17 d. pradiniu ieškiniu, ieškovai J. L., S. B., A. A., T. P., R. U. bei M. L. 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikslintu ieškiniu ir ieškovai B. L. (J. L. teisių perėmėja), S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. 2016 m. balandžio 25 d. patikslintu ieškiniu suformulavo visus reikalavimus, kuriais prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo panaikinti dokumentus, susijusius su statybomis sklype (duomenys neskelbtini): 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 992; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. gruodžio 11 d. pažymą Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“; 4) pripažinti negaliojančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 3 d. deklaraciją Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą“; 5) leisti statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį į vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą; 6) priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų veiksmų, įteisinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytas savavališkas statybas, informuojant apie tai Specialiųjų tyrimų tarnybą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016 ieškinį ir priešieškinį atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatyti parametrai – statinių aukštis, užstatymo tankis, intensyvumas – nustatyti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nenukrypstant nuo detaliojo plano. Ginčo statinys nepažeidžia statinio aukštingumo, intensyvumo bei tankumo reikalavimų, iš bendro rajono vaizdo neišsiskiria. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovių veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus nebuvo neteisėti (1 t., b. l. 141–154).
Ieškovų B. L., S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1252-232/2017 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą (1 t., b. l. 155–168).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-198-969/2018 pagal ieškovų B. L., S. B., A. A., T. P., R. U. ir M. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nusprendė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Įvertinus, teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismai sprendė ginčytų administracinių aktų teisėtumą ir pasisakė dėl atsakovų veiksmų statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus. Teismai nenustatė savavališkų statybų fakto, taip pat nenustatė jokių kitų įstatymo pažeidimų. Teismas konstatavo, kad ginčo statinys ((duomenys neskelbtini)) nepažeidžia statinio aukštingumo, intensyvumo bei tankumo reikalavimų, iš bendro rajono vaizdo neišsiskiria. Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus nebuvo neteisėti, nepaisant to, kad teismai pasisakė, jog ieškovai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo, taip pat, kad dalies ieškovų suinteresuotumas bylos baigtimi neegzistuoja, kadangi jų teisės ir interesai nebuvo pažeidžiami, o kiti ieškovai taip pat neįrodė, kad jų interesai buvo pažeisti. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016 įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 19 d., be to, ši byla kasacine tvarka buvo išnagrinėta ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Įvertinus teismo procesinius dokumentus ir pareiškėjų atstovo 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. prašymuose (skunduose) nurodytus argumentus, darytina išvada, kad keliami klausimai iš esmės tapatūs. Taigi teismai statybos procedūrų ir administracinių aktų teisėtumą nagrinėjo tais pačiais aspektais. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, tais pačiais pagrindais pareiškėjai civilinėje byloje pateikė kasacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjų skunde nurodyta Aplinkos ministerijos išvada buvo duota nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1007-861/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme ir šie įrodymai buvo vertinti bylos įrodymų visumoje. Vien, tai kad teismo sprendime nebuvo atskirai analizuota Aplinkos ministerijos išvada (1 t., b. l. 89–94), nesudaro pagrindo teigti, kad ji nebuvo įvertinta. Nei teismui, nei atsakovui nagrinėjimo metu nepateikus naujų faktų, dėl kurių jau pasisakė teismai, nėra pagrindo institucijai nagrinėti pakartotinai pateiktų klausimų iš naujo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad šiuo atveju pažeidžiamas viešasis interesas, kaip jis suprantamas Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje.
Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos priemones, privalomas ar galimas veiklas ir jų ribojimus.
Įstatymų leidėjas nėra pateikęs universalaus viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, todėl teismas kiekvieną kartą ad hoc (lot. ad hoc – šiam tikslui) turi nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 15, 2008, 184–229 p.).
Teismas sutinka su Inspekcijos pozicija, kad nagrinėjamu atveju įtarimas, kad gali būti pažeistas viešasis interesas, galėtų kilti, kai skunde, pranešime nurodytos aplinkybės siejamos su valstybės, savivaldybių žemės naudojimu, valdymu ar disponavimu, statybomis saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose, taip pat kai galimi pažeidimai, susiję su imperatyviomis paveldosaugos, aplinkos apsaugos reikalavimais, su visos valstybės interesais ir teisėmis, kai gresia statinių griūtis.
Šiuo atvejus nenustačius minėtų aplinkybių, o pareiškėjai viešo intereso gynimą grindžiant Aplinkos ministerijos specialistų išvadomis, kurios buvo pateiktos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1007-861/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme, nagrinėjant pareiškėjų 2017 m. gruodžio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. bei 2017 m. lapkričio 24 d. skundus Inspekcijai pagrįstai nekilo įtarimų, kad šiuo atveju gali būti pažeistas viešasis interesas, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą išimtį.
Pareiškėja skunde nurodo, kad pareiškėjų atstovo skundus buvo atsisakoma nagrinėti dėl formalių priežasčių, tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka, nes statybos priežiūros institucijoje skundai ir pranešimai nenagrinėjami, o pradėtų skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, esant tam tikroms sąlygoms, kurių sąrašas baigtinis, nustatytoms teisės aktuose. Šiuo atveju institucija vadovaujasi teisės aktais, o ne subjektyviais teisės aktuose nenustatytais skundų ir pranešimų nenagrinėjimo pagrindais.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad skundą pasirašęs Š. advokatų profesinės bendrijos advokatas K. P., pagal į bylą pateiktą 2015 m. liepos 31 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 37-T/15, pareiškėjai B. L. neatstovauja, todėl laiko, kad B. L. skundas teismui nepaduotas. Įvertinus šiuos argumentus ir teismui pateiktus 2015 m. liepos 31 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 37-T/15 ir Susitarimą dėl kliento teisių ir pareigų perėmimo (2 t., b. l. 26–28), darytina išvada, kad šių dokumentų pagrindu pareiškėjos atstovas turėjo teisę pasirašyti skundą B. L. vardu. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja siekia būti atstovaujama advokato dėl keliamo ginčo, patvirtina ir naujai sudaryta Teisnių paslaugų sutartis Nr. 13-T/19 (2 t. b. l. 29–31). Todėl šiuo aspektu atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, atsakovė nurodo, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą pateikti skundą teismui. Pažymėtina, kad teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, išsprendė ir klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti, šį terminą atnaujindamas (1 t., b. l. 98–100). Teismo vertinimu, terminas atnaujintas pagrįstai, išdėstant motyvus teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartyje, todėl, nenustačius naujų aplinkybių, keisti šios nutarties nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad Inspekcijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (23.2)2D-17643 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Inspekcija tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad situacija atitinka Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 46.1 punktą, todėl pagrįstai nutraukė pareiškėjų atstovo 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. prašymų (skundų) nagrinėjimą. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde taip pat teismo prašo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjus atstovaujančios Š. advokatų profesinės bendrijos 2017 m. lapkričio 23 d. skundą ,,Dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo“, 2017 m. lapkričio 24 d. skundą ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ ir 2017 m. lapkričio 22 d. skundą ,,Dėl techniniame projekte ir teritorijų planavimo dokumentuose pažeisto užstatymo intensyvumo“. Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsniu,132 straipsniu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Administracinę bylą Nr. eI-165-189/2019 pagal pareiškėjų S. B., A. A., T. P. ir R. U. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.
Pareiškėjams S. B., A. A., T. P. ir R. U. išaiškinti, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Pareiškėjos B. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.