Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-12 · Civilinė byla Nr. e2S-177-661/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-12
Bylos Nr.
e2S-177-661/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22692-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
L. F.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-177-661/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22692-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.5; 3.4.5.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šioje byloje yra sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir prašė: 1) pripažinti, kad K. F., J. sūnus, gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), turėjo nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizavimo, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, bendru plotu 0,20 ha; 2) pripažinti, kad K. F., J. sūnus, buvo iki 1940 m. nacionalizavimo, adresu (duomenys neskelbtini) 1,7462 ha, 1/3 dalies žemės sklypo savininkas; 3) pripažinti, kad K. F., J. sūnus, nuosavybės teisėmis buvusio žemės sklypo, 1,7462 ha, adresu (duomenys neskelbtini) ribų koordinatės pagal LKS-94 koordinačių sistemą yra šiose posūkio taškuose: (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. liepos 4 d. parengtą bendrovės UAB „Projektita“ matininko T. J. žemės sklypo planą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos L. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka; pareiškėjai L. F. grąžintas 50 Eur žyminis mokestis.

4. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti pasibaigė 2003 m. gruodžio 31 d. Nurodytą dieną išnyko pareiškėjos teisė teikti atsakingai institucijai nuosavybės teises patvirtinančius įrodymus, įskaitant ir galimai palankų teismo sprendimą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodoma, jog dėl svarbios priežasties praleistas terminas dokumentams pateikti gali būti atnaujintas teismo tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad pareiškėja nėra kreipusis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, tokių aplinkybių ji nenurodė ir savo pareiškime. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes net ir palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pareiškėja dėl praleisto įstatyme nustatyto termino neįgis teisės tokį sprendimą pateikti institucijai, sprendžiančiai nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Šiuo atveju, kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėja L. F. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmiau turi būti išspręstas klausimas dėl pareiškėjos teisės paduoti dokumentus institucijai t. y. turi būti atstatytas terminas dėl dokumentų pateikimo. Apeliantės nuomone, pirmiau reikia nustatyti juridinį faktą ar ji iš viso turi reikalavimo teisę ir tik po to apeliantė galės kreiptis dėl terminų atstatymo. Paaiškėjus, kad apeliantė neturi reikalavimo teisės į konkrečią žemės sklypo vietą nebūtų būtinybės ir kreiptis dėl terminų atstatymo.

6.2. Praleisto termino atstatymas išspręstas dar 2008 m. birželio 9 d. administracinėje byloje Nr. I-3108-662/2008 paveldėtojai M. P. pateikti dokumentus įrodančius konkrečios žemės sklypo valdymą. M. P. yra bendra paveldėtoja į grąžintiną natūra žemės sklypą. Nepriklausomai kuri iš paveldėtojų pateiks dokumentus dėl žemės sklypo buvimo konkrečioje vietoje, apeliantė turės tokią pačią turtinę teisę į grąžintiną žemę.

6.3. Taigi, skundžiama nutartimi buvo pažeista apeliantės teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 d., taip pat pažeidžiamas bylų nagrinėjimo koncentruotumo ir operatyvumo principas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

9. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

10. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog ji pirmiausia turėjo kreiptis dėl praleisto termino pateikti dokumentus atnaujinimo, o tik po to kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantės teigimu, ji turi teisę pirmiausia kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o tik po to jeigu bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ir jeigu bus būtinybė, ji kreipsis dėl termino pateikti dokumentus atnaujinimo.

11. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka, nes jie prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad dėl pateiktų dokumentų reikšmės ir pakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui turi spręsti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimanti institucija. Tačiau ši institucija tiek prašymus atkurti nuosavybės teisę nagrinėja, tiek pateiktus kitus dokumentus jų pakankamumo aspektu vertina tik tokiu atveju, jei jie pateikti įstatymų nustatytu laiku arba terminas jiems pateikti yra atnaujintas teismo (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys, 17 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, neatnaujinus termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, bylą nagrinėję teismai iš esmės neprivalėjo tirti įrodymų ir nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, nes pagal CPK 444 ir 445 straipsnius teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai nuo prašomo nustatyti fakto priklauso asmens asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2008).

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, o ir pati pareiškėja neneigė, kad ji nėra pateikus prašymo atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti. Tačiau pareiškėja nurodė, kad kita to paties žemės sklypo paveldėtoja – M. P. jau yra kreipusis dėl termino pateikti atnaujinimo ir šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3108-662/2008, todėl minėtas sprendimas galioja ir apeliantei. Tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.

15. Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-3108-662/2008 buvo sprendžiamas tik M. P. prašymas dėl termino atnaujinimo, o apeliantė L. F. apskritai nebuvo minėtos administracinės bylos šalimi. Taigi, apeliantė L. F., siekdama, kad jai būtų atnaujintas terminas dokumentams paduoti pati asmeniškai turėjo kreiptis į teismą dėl tokio termino atnaujinimo.

16. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kadangi pareiškėja nėra kreipusis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs jai jokių teisinių pasekmių. Taigi, pagal pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nėra vienos iš sąlygų tam, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, todėl tokia byla nenagrinėtina teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos L. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą bei su jomis susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

18. Konstatavus, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukels jai jokių teisinių pasekmių, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas