Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios K. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendžio, kuriuo:

D. A. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir pagal 155 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

K. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. ir 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad ji, D. A., 2013 m. sausio 13 d. apie 15.30 val. Pilies g. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ k., Šilalės r.., K. K. namuose, girdint jos sutuoktiniui V. K., paskleidė apie K. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja, be to, ją neviešai įžeidė, apkaltindama nusikaltimo padarymu, t. y., kad ji iš D. A. namų pavogė 20000-30000 Lt ir reikalavo šiuos pinigus grąžinti;

be to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, D. A., 2013 m. sausio 13 d. apie 17.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ g., „(duomenys neskelbtini)“ k., Šilalės r., nukentėjusiosios dukters namuose, girdint jos dukrai R. R. ir jos vyrui T. R. paskleidė apie ją, K. K., tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja, be to, ją neviešai įžeidė, apkaltindama nusikaltimo padarymu, t. y., kad ji iš D. A. namų pavogė 20000-30000 Lt ir reikalavo dukters, kad ji ją paveiktų grąžinant D. A. pavogtus pinigus;

be to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, D. A., 2013 m. sausio 14 d., tikslesnis laikas nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“, Šilalės m., pranešė Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnams apie tariamą nusikaltimą, kad ji pavogusi iš D. A. 30 000 Lt, todėl, tokiu būdu, paskleidė apie ją, K. K., tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja;

be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, D. A. 2013 m. kovo 6 d., apie 18.30 val., J. Basanavičiaus g. „(duomenys neskelbtini)“, Šilalės mieste, salone „(duomenys neskelbtini)“ , savo darbo vietoje, girdint R. R. ir T. R., sakydama, kad ji iš jos namų pavogė pinigus, reikalaudama, jog ji jos atsiprašytų, paskleidė apie ją, K. K., tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja, be to, ją neviešai įžeidė;

be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, D. A., 2013 m. balandžio mėn., tikslesnis laikas nenustatytas, J. Basanavičiaus g. „(duomenys neskelbtini)“, Šilalės mieste salone „(duomenys neskelbtini)“ , girdint D. P., paskleidė apie ją, K. K., tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji iš D. A. namų pavogusi pinigus, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja, be to, ją neviešai įžeidė;

be to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2013 m. birželio 6 d. 20.26 val. jos dukrai R. R. kalbantis mobilaus ryšio telefonu (mobilaus ryšio telefono Nr. „(duomenys neskelbtini)“) su D. A. (jos mobilaus ryšio tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“) D. A. vėl paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja, be to, ją neviešai įžeidė, apkaltindama ją nusikaltimo padarymu, t. y., kad ji iš D. A. namų pavogė pinigus ir reikalavo dukters, kad ji grąžintų pinigus;

be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, D. A., 2013 m. birželio 6-7 d., tikslesnis laikas nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ k., Šilalės r., pagrindinėje gatvėje ant medžio pakabino K. K. nuotrauką su užrašu „Taip K. sutvarko ne tik namus, bet ir pinigus“, viešai paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja, be to, ją viešai įžeidė, tęsdama savo kaltinimą nusikaltimo padarymu, t. y., kad ji iš D. A. namų pavogė pinigus;

be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, D. A., 2013 m. birželio 6-9 d., tikslesnis laikas nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ k. Šilalės r. skelbimų lentoje pakabino jos nuotrauką su užrašu „Taip K. sutvarko ne tik namus, bet ir pinigus“, viešai paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja, be to, ją viešai įžeidė, tęsdama kaltinimą nusikaltimo padarymu, t. y., kad ji iš D. A. namų pavogė pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu D. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir pagal 155 str. 2 d. išteisinta pagrįstai, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių.

Apeliantė K. K. prašo D. A. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. bei patenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį. Tačiau dėl toliau dėstomų argumentų tokie apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013).

Kartu pažymėtina, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo (BK 14 straipsnis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 str. 1 d.). Todėl tam, kad D. A. būtų galima pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, turi būti neginčijamai nustatyta, jog ji šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. kad ji specialiai (sąmoningai) siekė paskleisti apie K. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti pasitikėjimą ja.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertinęs visus byloje surinktus duomenis daro išvadą, kad privačios kaltintojos K. K. nurodytose D. A. veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios apšmeižti apeliantę.

Taigi, D. A. kreipdamasi į policijos komisariatą nurodė, jog pinigus galėjo vogti K. K. Tokiu būdu išteisintoji kategoriškai neteigė, kad minimą pinigų sumą pavogė būtent apeliantė, tik išreiškė savo nuomonę, jog apeliantė galėjo pavogti jos pinigus. Juolab, išteisintosios teisėsaugos institucijai pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog taip manyti išteisintoji tikrai turėjo pagrįstą pagrindą. Tai, kad išteisintoji tikrai turėjo pagrindo įtarti K. K. vogus jos pinigus, leidžia teigti byloje esantis 2013-01-15 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog išteisintoji teisėsaugos institucijai pateikė standartinį įrašomąjį DVD diską, kuriame yra dvidešimt formato vaizdo bylų (failų). Peržiūrėjus šias vaizdo bylas matyti, kad apeliantė K. K. tam tikrą laikotarpį tvarkydama išteisintosios namus dažnai iš spintoje kabančių rūbų kišenių ištraukdavo pinigus, juos čiupinėdavo, perskaičiuodavo, vėliau įkišdavo atgal į kišenę (b. l. 97-104, t. 1). Teisėjų kolegija sprendžia, jog išteisintoji peržiūrėjusi minėtus įrašus turėjo aiškų pagrindą įtarti K. K. galimai vagiant jos pinigus.

Be to, tai, kad išteisintosios kreipimasis į teisėsaugos institucijas nebuvo visiškai nepagrįstas patvirtina ir tai, jog apeliantė K. K. 2013-01-14 buvo laikinai sulaikyta, 2013-01-15 jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad išteisintoji D. A. pareiškime buvo nurodžiusi pakankamai aiškias aplinkybes bei pateikusi konkrečius duomenis, kurie leido pirminėje proceso stadijoje K. K. įtarti nusikalstamos veikos padarymu. Todėl konstatuotina, kad pagal D. A. gautą pareiškimą nebuvo pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jame nurodyti duomenys nebuvo akivaizdžiai neteisingi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog išteisintoji sąmoningai būtų siekusi paskleisti apie K. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekintų, pažemintų ar pakirstų pasitikėjimą ja.

Tyčią, kaip tam tikrą kaltininko psichinį santykį su daroma nusikalstama veika, apibūdina du elementai – intelektinis ir valinis. Baudžiamosios teisės teorijoje priimta laikyti, taip pat tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str., kad intelektinį tyčios elementą sudaro nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju išteisintosios veiksmuose būtų galima konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį tik tuo atveju, jeigu ji būtų parašiusi tokio pobūdžio pareiškimą policijai apie apeliantę, apie kurią, pvz., būtų girdėjusi tik iš kitų asmenų, kur nors skaičiusi ar kt., tačiau nebūtų turėjusi asmeninės (faktinės) patirties. Nagrinėjamu atveju situacija yra visiškai priešinga: pirmiausia, apeliantė tam tikrą laikotarpį dirbo išteisintosios namuose pagalbine darbuotoja (tvarkytoja), be to, pastebėjusi, jog nuolat iš drabužių kišenių dingsta tam tikros pinigų sumos, išteisintoji sumontavo vaizdo stebėjimo kameras, kurios užfiksavo kaip būtent apeliantė tikrina drabužių kišenes ir ištraukusi svetimus (išteisintosios) pinigus, juos vis perskaičiuoja. Savaime suprantama, svetimų pinigų čiupinėjimas ir nuolatinis perskaičiavimas negali būti vertinamas baudžiamosios teisės prasme, tačiau negalima paneigti ir to, kad išteisintoji peržiūrėjusi šiuos vaizdus, užfiksuotus savo privačiose namuose, turėjo pagrįstą pagrindą susidaryti pakankamai neigiamą nuomonę apie apeliantę.

Kaip jau buvo minėta, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Dėl anksčiau paminėtų faktinių aplinkybių, galima daryti išvadą, kad išteisintoji D. A. galėjo susidaryti visiškai pagrįstą nuomonę apie tai, kad būtent apeliantė K. K. galėjo vogti jos pinigus.

Dėl visų anksčiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. A., 2013-01-14 pranešdama Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnams apie nusikaltimą, ir nurodydama, jog ji, K. K., galėjo vogti iš jos, D. A. pinigus sąmoningai nesiekė paskleisti apie ją, K. K., tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekintų ir pažemintų, pakirstų pasitikėjimą ja. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad išteisintosios veiksmuose pagrįstai nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., sudėties požymių visumos.

Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti D. A. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 155 str. 1 ir 2 d.

Apeliantė K. K. kaltina D. A. dėl jos įžeidimo pagal BK 155 str. 1 ir 2 d., t. y. tuo, kad ją viešai ir neviešai įžeidė. Viešas jos, t. y. apeliantės K. K., įžeidimas, anot jos, pasireiškė tuo, jog D. A., 2013 m. birželio 6-7 d., tikslesnis laikas nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ k., Šilalės r., pagrindinėje gatvėje ant medžio pakabindama jos, K. K., nuotrauką su užrašu „Taip K. sutvarko ne tik namus, bet ir pinigus“, taip ją viešai įžeidė. Be to, D. A., 2013 m. birželio 6-9 d., tikslesnis laikas nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ k. Šilalės r. skelbimų lentoje pakabindama jos nuotrauką su užrašu „Taip K. sutvarko ne tik namus, bet ir pinigus“, taip ją taip pat viešai įžeidė.

Tuo tarpu neviešas įžeidimas, anot apeliantės, pasireiškė tuo, jog D. A. ją neviešai įžeidė, apkaltindama nusikaltimo padarymu, t. y., kad ji iš D. A. namų pavogė 20 000-30 000 Lt ir reikalavo šiuos pinigus grąžinti; kad ji, A. A., 2013-01-13, apie 17.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ g., „(duomenys neskelbtini)“ k., Šilalės r., jos, K. K., dukters namuose, girdint dukrai R. R. ir jos vyrui T. R., paskleidė apie ją, K. K., tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją neviešai įžeidė. Taip pat pagal apeliantę neviešas jos įžeidimas pasireiškė tuo, jog ji, D. A., 2013-01-06, apie 18.30 val., J. Basanavičiaus g. „(duomenys neskelbtini)“, Šilalės mieste, salone „(duomenys neskelbtini)“ , savo darbo vietoje, girdint R. R. ir T. R., sakydama, kad K. K. iš jos namų pavogė pinigus, reikalaudama, jog ji jos atsiprašytų, paskleidė apie ją, K. K., tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip ją neviešai įžeidė. Be to, neviešas įžeidimas pasireiškė ir tuo, jog ji, D. A., 2013-06-06, 20.26 val. apeliantės dukrai R. R. kalbantis mobilaus ryšio telefonu su D. A., D. A. vėl paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu.

Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiamą apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį dėl kito asmens ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Baudžiamosios teisės doktrinoje taip pat aiškinama, kad užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas, pavyzdžiui, spjūvis į veidą, tampymas už nosies, apliejimas fekalijomis ir pan.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Minėtos teisės normos prasme įžeidimas yra neviešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog D. A. elgesys, t. y., kad ji filmavimo metu užfiksavusi, kad K. K. ne vieną kartą išima pinigus iš kišenės ir juos skaičiuoja, o taip pat ne kartą juos ir liečia, nuvažiavo išsiaiškinti šias aplinkybes ir reikalavo iš jos grąžinti pinigus girdint jos vyrui, taip pat tą pačią dieną nuvažiavo aiškintis dėl pinigų vagystės pas nukentėjusiosios (apeliantės) dukrą R. R., kalbėjo apie tai su R. R. mobiliuoju telefonu bei savo salone, o taip pat apie vagystę iš jos namų pranešė policijos komisariatui, negali būti laikomas nusikalstamu, kaip tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, siekiant sąmoningai užgauliai pažeminti.

Teisėjų kolegija išsamiai išnagrinėjusi byloje esančius duomenis pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tai buvo aplinkybių aiškinimasis su išteisintajai pažįstamais (žinomais) asmenimis, šių aplinkybių vertinimas pagal jos turimus faktinius duomenis, kurių pagrindu ji išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuriai netaikomas tiesos kriterijus apie turimus faktus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad būtent šiuo nagrinėjamu atveju išteisintosios D. A. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 str. 1 ir 2 d., sudėčių.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad apeliantė K. K. buvo samdoma atlikti įvairius namų tvarkymo darbus išteisintosios D. A. namuose. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, jas pripažįsta tiek išteisintoji D. A., tiek ir privati kaltintoja ir nukentėjusioji K. K.

Tiek viešas, tiek ir neviešas įžeidimas, yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį dėl kito asmens ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje.

Išteisintoji neneigia privačiame kaltinime nurodytų aplinkybių apie tai, kad ji 2013 m. birželio 6-7 d., tikslesnis laikas nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ k., Šilalės r., pagrindinėje gatvėje ant medžio pakabino K. K. nuotrauką su užrašu „Taip K. sutvarko ne tik namus, bet ir pinigus“, bei to, kad ji, D. A., 2013 m. birželio 6-9 d., tikslesnis laikas nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“ k. Šilalės r. skelbimų lentoje pakabino K. K. nuotrauką su užrašu „Taip K. sutvarko ne tik namus, bet ir pinigus“ (b. l. 23-24, t. 1). Tačiau teisėjų kolegija išsamiai įvertinusi visų bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad būtent šiuo nagrinėjamu atveju tokie išteisintosios veiksmai negali būti pripažįstami nusikalstamais, t. y. siekus sąmoningai tyčia viešai įžeisti apeliantę K. K.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad šiose nuotraukose nėra užfiksuota jokios informacijos (vaizdo, asmenų ar kt.), kuri būtų objektyviai neteisinga, išgalvota ar pan. Kitaip tariant, šios fotonuotraukos nėra jokia forma perdirbtos (suklastotos), t. y. jose užfiksuoti tikri, realūs įvykiai, kurių iš esmės neginčija ir pati apeliantė. Ant šių nuotraukų esantys užrašai: „Taip K. sutvarko ne tik namus, bet ir pinigus!“ (b. l. 23-24), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad išteisintoji nenurodė, kad K. K. pavogė jos pinigus, yra vagis, jai dirbant dingsta pinigai ar pan. Kitaip tariant, minėtas užrašas ant fotonuotraukų nekaltina apeliantės jokiomis nusikalstamomis veikomis.

Tai nereiškia, kad teisėjų kolegija pritaria, jog minėti veiksmai (nuotraukų pakabinimas ant medžio, stendo ar kitoje viešoje vietoje) yra tinkamas būdas norint viešoje erdvėje neigiamai įvertinti kitą asmenį, jo galimai nederamą elgesį ir pan. Tačiau ir teigti, kad minėti išteisintosios veiksmai būtent nagrinėjamu atveju turi būti traktuojami kaip siekimas sąmoningai viešai įžeisti, t. y. užgauliai pažeminti apeliantę, taip pat nėra pagrindo. Juolab, byloje yra surinkta pakankamai rašytinių duomenų, kurie leido išteisintajai tuo metu (fotonuotraukų pakabinimo) pagrįstai manyti, jog apeliantė yra susijusi su nuolatiniu pinigų dingimu iš išteisintosios nuosavame name, rūbinėje kabančios striukės kišenės.

Akcentuotina tai, kad, kaip jau minėta anksčiau, pagal išteisintosios pareiškimą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2013-01-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. (vagystės) (b. l. 89-90, t. 1). Pažymėtina, kad šio ikiteisminio tyrimo metu K. K. buvo apklausta įtariamąja, t. y. pirminiai tyrimo duomenys leido pagrįstai ją įtarti galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. (b. l. 105-106, t. 1), be to, K. K. gyvenamosiose patalpose buvo atlikta krata, siekiant surasti ir paimti nusikalstamu būdu įgytus pinigus (107-109, t. 1). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie faktiniai duomenys leido susiformuoti pagrįstam išteisintosios manymui, jog būtent K. K. yra susijusi su jos pinigų dingimu (vagyste). Priešingai, jeigu minėti tyrimo veiksmai nebūtų buvę atliekami ir pagal išteisintosios pateiktą pareiškimą būtų iš karto atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo atveju būtų galima išteisintosios veiksmus vertinti kaip turinčius tiesioginės tyčios elementų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. A. pripažino, kad nuotraukas ji pakabino norėdama atkreipti visų dėmesį į K. K. netinkamą elgesį, t. y., jog ji lindo į kišenes, skaičiavo svetimus pinigus, taip šiurkščiai pažeidinėdama privataus gyvenimo taisykles. Be to, byloje nėra aiškių duomenų apie tai, kada D. A. gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-04-03 nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 93-1-00026-13 K. K. atžvilgiu buvo nutrauktas (b. l. 112, t. 1). Todėl negalima atmesti prielaidos, jog kabindama šias nuotraukas išteisintoji galėjo pagrįstai manyti, jog ikiteisminis tyrimas apeliantės K. K. atžvilgiu dėl vagystės tebevykdomas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai bei detaliai pasisakė dėl visų privačios kaltintojos K. K. patikslinto skundo argumentų, aiškiai nurodė, kodėl juos atmeta. Teisėjų kolegija įvertinusi išteisintosios elgesį pakabinant minėtas fotonuotraukas viešoje vietoje, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuose D. A. veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos sudėties požymių – tyčios. Todėl ji visiškai pagrįstai buvo išteisinta pagal BK 155 str. 1 d.

Įvertinus bylos duomenis galima teigti, jog nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija: išteisintoji D. A. pastebėjo, kad jos namuose, iš rūbinėje pakabintos striukės kišenės nuolat dingsta pinigai. Atsižvelgdama į tai, bei pasitarusiu su savo vyru, išteisintoji D. A. būtent toje vietoje, t. y. savo namų rūbinėje įrengė vaizdo stebėjimo kamerą ir filmavo šią vietą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė, t. y. privati kaltintoja K. K. buvo užfiksuota vaizdo kamera eilę dienų tvarkanti drabužius minėtoje patalpoje, kurių metu ji prieidavo prie spintoje esančios striukės, ištraukdavo svetimus pinigus ir juos skaičiuodavo, apžiūrinėdavo (b. l. 39-40, 41, 89, 95-104, t. 1). Šias aplinkybes neginčijamai įrodo tiek byloje esantys Daiktų apžiūros protokolo 2012-01-15 priedas su DVD disku, vaizdo lentele, tiek ir D. A. pareiškime bei liudytojos apklausos protokole užfiksuoti duomenys.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog sužinojusi (pamačiusi) šias aplinkybes D. A. nuvažiavo pas K. K., norėdama išsiaiškinti aplinkybes dėl savo pinigų dingimo. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad dėl anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių išteisintoji turėjo pagrindo manyti, kad minėtus pinigus paėmė būtent apeliantė, todėl šioje situacijoje yra natūralu, kad išteisintoji galėjo veikiama emocijų reikalauti juos grąžini apeliantės namuose, ir nurodyti, kad priešingu atveju kreipsis į policiją. Be to, tai, kad iš pat pradžių išteisintoji šias aplinkybes norėjo išsiaiškinti su nukentėjusiąja, leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju jos elgesys atitiko ir tam tikrus protingumo kriterijus. Tokia išvada darytina ir todėl, kad minėtas aplinkybės išteisintoji siekė išsiaiškinti ne su kokiais nors pašaliniais asmenimis, o būtent su pačia apeliantę ir jai artimais asmenimis.

Tos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju išteisintoji tą pačią dieną, t. y. 2013-01-13, kai peržiūrėjo visą filmuotą medžiagą nuvažiavo pas K. K. dukrą R. R. ir paaiškino, jog yra vaizdo įrašas, iš kurio yra aiškiai matyti, kad jos mama (K. K.) reguliariai traukia iš kišenės ir skaičiuoja svetimus pinigus, taip pat tai, kad 2013-06-06 D. A. mobilaus ryšio telefonu kalbėdama su R. R. reiškė savo nuomonę dėl to, kad jos mama pasisavino pinigus, bei tai, kad 2013-03-06 D. A. savo salone pokalbyje dėl pinigų vagystės su R. R., dalyvaujant jos vyrui, kalbėjo apie vagystę, nagrinėjamu atveju dėl visų anksčiau aptartų motyvų negali būti vertinama kaip siekimas neviešai įžeisti žmogų (BK 155 str. 2 d.).

Kaip minėta, įžeidimui būdingas užgaulumas yra suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Tačiau nagrinėjamu atveju išteisintoji anksčiau išvardytų veiksmų neatliko be jokio pagrindo, priešingai, anksčiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad ji kaip tik siekė aiškintis minėtų pinigų dingimo aplinkybes. Tas faktas, kad išteisintoji nuvažiavo būtent pas apeliantę ir vėliau pas jos dukrą, kurios prašymu (tarpininkavimu) prieš tai apeliantė ir buvo priimta tvarkyti išteisintosios namų, kaip tik rodo, kad būtent šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo elgiamasi neadekvačiai užgauliai ar žeminančiai. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai D. A. išteisino tiek pagal BK 154 str. 1 d., tiek ir pagal 155 str. 2 d.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

privačios kaltintojos K. K. apeliacinį skundą atmesti.