Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant R. T., dalyvaujant kaltinamosios ir nukentėjusiosios pagal priešpriešinį skundą D. A. gynėjui advokatui E. D., nukentėjusiosios ir pagal priešpriešinį skundą kaltinamosios K. K. gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei, privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

kaltinamoji pagal nukentėjusiosios skundą D. A., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti pagal patentą, neteista, kaltinama pagal BK 154 str. 1d. ir BK 155 str. 2d.;

kaltinamoji pagal kaltinamosios priešpriešinį skundą K. K., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, neteista, kaltinama pagal BK 155 str. 1d. ir 2d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš nuotraukų( b.l. 23, 24) matyti, kad šios nuotraukos buvo pakabintos (duomenys neskelbtini) juose matosi K. K., kuri laiko rankoje pinigus, o taip pat ant jų yra užrašyta“ Taip K. sutvarko ne tik namus, bet ir pinigus“

Iš pokalbio išklotinės ( b.l. 25-27)matyti, kad 2013-06-06 mobiliausiais telefonais kalbėjo D. A. ir R. R. apie tai, jog K. K. pavogė jos pinigus ir laukia jų susigrąžinimo. Tai, kad buvo skambinta patvirtina ir skambinimo išklotinė( b.l. 29), o taip pat šio pokalbio turinį patvirtina ir garso įrašas ( b.l. 34).

Iš Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimo ( b.l. 39) matyti, kad administracinė byla pagal ATPK 41 ³str. dėl nelegalaus darbo D. A. atžvilgiu nutraukta.

Iš Vaizdo įrašo ( b.l. 41) matyti, kad yra užfiksuota, jog K. K. A. namuose iš rūbinėje esančios striukės kišenės ištraukia pinigus ir juos skaičiuoja bei vėl įdeda atgal į kišenę. Taip pat matosi, kad ji ne vieną kartą juos skaičiuoja ir liečiasi prie striukės kišenės kur laikomi pinigai.

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimo ( b.l. 67) matyti, kad pagal D. A. pareiškimą buvo patenkintas jos prašymas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl pinigų vagystės A. namuose. Taip pat iš šio nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2103-04-03 nutarimu K. K. atžvilgiu buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 30 str. 1d. o ikiteisminis tyrimas dėl pinigų vagystės buvo sustabdytas, vadovaujantis BPK 3¹str. Dalis D. A. prašymų buvo patenkinti, o dalis atmesta.

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros rašto ( b.l. 88) matyti, kad prokuroras patenkino teismo prašymą( b.l. 66) pateikti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl pinigų vagystės iš A. namo atitinkamus dokumentus.

Iš protokolo – pareiškimo ( b.l. 89) matyti, kad D. A. 2013-01-14 kreipėsi į Tauragės AVPK Šilalės rajono PK dėl pinigų dingimo iš jos namo ir nurodo, kad padarius vaizdo įrašą matyti, kad K. K. pinigus iš striukės paima, suskaičiuoja ir padeda atgal. Dėl to pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1d.( b.l. 90).

Iš apžiūros protokolo( b.l. 91-94) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta vieta kur buvo padėti D. A. pinigai.

Iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo ir apžiūros protokolo( bl. 96-104) matyti, jog iš D. A. paimtas CD vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus matyti, kad K. K. ne vieną kartą perskaičiuoja iš striukės kišenės ištrauktus pinigus, suskaičiavusi pinigus įdeda juos atgal, pažiūri į kameros objektyvą, pinigus čiupinėja filmuojant ją iš nugaros ir vėliau pinigus įdeda į striukės kišenę, čiupinėja kišenę, kurioje yra pinigai.

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. neigia ėmusi pinigus( b.l. 105) ir kratos darymo metu pas K. K. vogtų pinigų nerasta( b.l. 108, 109).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos matyti, kad K. K. nebuvo leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ( b.l. 111), 2013-04-03 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. K. atžvilgiu pagal BK 178 str. 1d, dėl D. A. priklausančių pinigų vagystės nesant jos veikoje nusikaltimo požymių( b.l. 112), ikiteisminis tyrimas dėl D. A. 30000Lt pinigų vagystės sustabdytas ( b.l. 113) .

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, jis padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.( LAT nutartis 2012-10-30 Nr. 2A-9/ 2012) Taigi būtina nustatyti pusiausvyrą tarp teisės (laisvės) reikšti įsitikinimus, nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises.

Pagal BK 155 str. 1 d. įžeidimas laikomas tada, kada viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažeminamas žmogus. O šio straipsnio 2d. nurodyta, kad , kas neviešai įžeidė žmogų, tas padarė baudžiamąjį nusižengimą. BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas (padaromas tiesiogine tyčia), viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms.

Kaip matyti iš K. K. skundo, visuose epizoduose ji teigia, kad D. A. savo nusikalstamais veiksmais paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja. Ir visuose šiuose epizoduose, išskyrus viename, tai yra apie 2013-01-14 pranešimą Policijos komisariatui, nurodo, jog ši informacija, kad ji buvo apkaltinta pinigų vagyste, ją įžeidė. Iš skundo turinio matyti, kad nukentėjusioji neatribojo skirtingų sudėčių šmeižimo ir įžeidimo nusikalstamų veikų( išskyrus minėtą vieną epizodą) –, o jas iš esmės sutapatino, vertindama šias veikas kaip nusikaltimo padarymą pagal idealiąją sutaptį. Šmeižimas nuo įžeidimo (BK 154 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad šmeižimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius.( LAT nutartis Nr. 2A-4/2011). Taigi, vertinant tai, kad K. K. teigia, kad D. A. veiksmai, jog ji paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad ji pavogusi jos pinigus, laikytini, kaip kaltinimas D. A. pagal BK 154 str. 1d.( šmeižimas). Kadangi skunde nurodytuose kaltinimuose nėra nurodyta neigiamų atsiliepimų apie K. K. asmenybę, todėl, nors K. K. ir kaltina D. A. dėl jos įžeidimo pagal BK 155 str. 2d., tačiau nesant D. A. veiksmuose BK 155 str. 1 ir 2d.d. nurodytų nusikaltimų požymių, D. A. turi būti pagal šį straipsnį išteisintina ir sprendžiamas klausimas dėl D. A. atsakomybės pagal BK 154 str. 1d.

Vertinant nukentėjusiosios K. K. skunde nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad tikrai K. K. buvo samdoma atlikti namų tvarkos darbus pas D. A.. Kadangi D. A. pastebėjo, jog dingsta iš rūbinėje pakabintos striukės kišenės pinigai, įsirengė video kamerą ir filmavo. Filmavimo metu buvo nustatyta, kad ne vieną kartą pinigus iš kišenės išima ir juos skaičiuoja K. K., o taip pat ne kartą juos ir liečia. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus šią vaizdo įrašą tai pasitvirtino. D. A. tai pamačiusi, nuvažiuoja pas K. K. į namus ir norėdama išsiaiškinti aplinkybes dėl savo pinigų dingimo, įtardama, kad pinigus galėjo paimti K. K., reikalauja jos pinigus grąžinti, o jeigu negrąžins, tai kreipsis į policiją. Taip pat parodo jai dalį nufilmuoto vaizdo įrašo. Tačiau K. K. neigia paėmusi pinigus, todėl sekančią dieną D. A. kreipiasi į policiją ir praneša apie tai, kad yra nufilmuota K. K., kuri ima iš slaptavietės pinigus juos suskaičiuoja, todėl ji ją įtaria. Taip pat nustatyta: kad D. A., tą pačią 2013-01-13 dieną, iš karto po apsilankymo pas K. K., nuvažiavo pas jos dukrą R. R. ir pasakė, jog yra vaizdo įrašas( kurio dalį ji parodė), jog jos mama skaičiuoja pinigus ir laiko, jog ji juos pasisavino; 2013-06-06 įrašytoje kalboje D. A. mobilaus ryšio telefonu kalba su R. R. ir reiškia savo nuomonę dėl to, jog jos mama pasisavino pinigus; 2013-03-06 jos pokalbyje savo salone dėl pinigų vagystės su R. R., dalyvaujant jos vyrui, kalbama apie pinigų vagystę. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. A., nors video medžiagoje ir nėra užfiksuotas faktas, kad K. K. pinigus su savimi pasiima, o atgal įdeda į kišenę, buvo pagrindas įtarti K. K. jos pinigų pasisavinimu. Todėl laikytina, kad esant šioms aplinkybėms jos elgesys, kad ji tai užfiksavusi nuvažiavo išsiaiškinti šias aplinkybes ir reikalavo iš jos grąžinti pinigus girdint jos vyrui, taip pat tą pačią dieną nuvažiavo aiškintis dėl pinigų vagystės pas jos dukrą R. R., kalbėjo apie tai su R. R. mobiliuoju telefonu bei su ja savo salone apie tai kalbėjo, o taip pat apie vagystę iš jos namų pranešė policijos komisariatui, negali būti laikomas nusikalstamu, kaip tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas. Teismas laiko, kad tai buvo aiškinimasis aplinkybių su jai pažįstamais asmenimis, šių aplinkybių vertinimas pagal jos turimus faktinius duomenis, kurių pagrindu ji išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuriai netaikomas tiesos kriterijus apie turimus faktus. Sprendžiant iš vaizdo įrašų, jai galėjo kilti įtarimas, jog pinigus galėjo paimti ir K. K., kuri ne kartą perskaičiuodavo ir čiupinėdavo pinigus. Tai buvo jos nuomonė, ji taip vertino vaizdo įraše padarytą medžiagą. Tai, kad apie tai buvo pagrindas galvoti, matosi ir iš pačios K. K. vyro reakcijos į peržiūrėtą vaizdo įrašą. Be to, dėl peržiūrėto vaizdo įrašo dalies buvo sutrikusi ir K. K. dukra, nors ji ir netikėjo, kad mama galėtų paimti pinigus. Taip pat nepasitvirtino K. K. kaltinimas D. A. dėl to, kad ji 2013 m. balandžio mėn., tikslus laikas nenustatytas, savo salone „ D. L.“, girdint D. P., paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją dėl pinigų vagystės. Liudytoja D. P. parodė, kad ji apie tai su D. A. nekalbėjo, o apie pinigų dingimą sužinojo iš pačios R. R. ir aplinkinių. Nors ir negalima neigti, kad dirbant kartu nebuvo pokalbio apie pinigų vagystę, tačiau, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad tai buvo D. A. nuomonė. Vertinant visas šias aplinkybes teismas laiko, kad D. A., įtardama K. K. pinigų pasisavinimu, nesiekė skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją dėl pinigų vagystės, neturėjo tyčios be pagrindo šias žinias skleisti, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Asmuo manydamas, kad yra pažeista jo teisė ar teisėti jo interesai turi teisę kreiptis į teisėtvarkos organus dėl jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo ir jų gynimo. Todėl D. A., manydama ir turėdama tam pagrindo teigti, kad K. K. pagrobė jos pinigus, jau sekančią dieną po pokalbio su K. K., kreipėsi į Policijos komisariatą prašydama apginti jos nuosavybės teises ir išsiaiškinti kaltus asmenis dėl pinigų vagystės. Šiame policijai pareiškime ji neapkaltina K. K., tačiau tik įtaria ją nusikaltimo padarymu. Taigi, išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad šiuose D. A. veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyvinės pusės-tiesioginės tyčios skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją K. K. atžvilgiu, todėl jos šiose veikose nėra šmeižimo nusikaltimo sudėties.

K. K. teikdama savo patikslintą skundą( b.l. 21) ir kaltindama D. A. dėl nuotraukų pakabinimo ant medžio ir skelbimo lentoje, nurodė, kad šių nuotraukų pakabinimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, kuri ją paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą ja. Kadangi skunde dėl nuotraukų pakabinimo skelbimų lentoje nurodytas kaltinimas, jog ją šie veiksmai neviešai įžeidė, tačiau tai prieštarauja aplinkybėms bei esant panašioms skunde nurodytoms aplinkybėms dėl nuotraukų pakabinimo ant medžio, kur ji teigia, kad toks D. A. elgesys ją viešai įžeidė, laikytina, kad kaltinimo dalyje dėl jos įžeidimo pakabinant nuotraukas skelbimo lentoje yra padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida ir K. K. kaltina D. A., kad ji pakabindama nuotraukas ant medžio ją viešai įžeidė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. A. 2013m. birželio mėn. 6-7 ir 6-9 dienomis pakabino (duomenys neskelbtini) ant medžio ir skelbimo lentoje lapą, kuriame buvo iš vaizdo įrašo padarytos po dvi nuotraukos. Šiose nuotraukose matytis K. K., kuri skaičiuoja pinigus, deda juos į striukės kišenę ( b.l. 23-24). Kaip jau buvo minėta, D. A. kreipusis į Policijos komisariatą K. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas( b.l. 90) pagal BK 178 str. 1d. 2013-04-03 nenustačius K. K. veikoje nusikaltimo požymių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl pinigų vagystės fakto sustabdytas( b.l 113), nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. 2013-09-25 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra 2013-09-25 nutarimu, pagal D. A. prašymą, atnaujina ikiteisminį tyrimą patenkindama vieną iš dviejų jos prašymų, tai yra dėl papildomo garso įrašo pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, liudytojų J. A. ir E. A. apklausos, o kitą prašymą atmeta( t.2 b.l. 38) . Iš šių aplinkybių matyti, kad D. A. įtaria, kad pinigus iš jos pagrobė K. K.. Teismas laiko, kad vertinant prie bylos pridėtą medžiagą, K. K. ikiteisminis tyrimas dėl pinigų vagystės buvo pradėtas ne be pagrindo. Tai matosi iš byloje esančių D. A. darytų ir teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų( b.l. 98-104). Be to, K. K. buvo laikinai sulaikyta, buvo daromos kratos ( t. 2 b.l. 20, 107-109). Bet ir po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, K. K. prokuroras neleido susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ( b.l 115).

Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad dalį D. A. priklausančių pinigų 9000 Lt (iš 30000Lt) paėmė jos dukra. ( t. 2 b.l. 22-24). Tačiau, kaip matyti D. A. ir toliau laiko, kad likusius 21000 Lt pasisavino K. K., ir teigia tai remdamasi daryta vaizdo medžiaga bei siekia atnaujinti jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas pagal jos pareiškimą buvo atnaujintas tik pagal pinigų vagystės faktą, o ne K. K. atžvilgiu. D. A. pripažįsta, kad nuotraukas ji pakabino norėdama atkreipti visų dėmesį į K. K. netinkamą elgesį: lenda į kišenes, skaičiuoja svetimus pinigus, pažeidinėja privataus gyvenimo taisykles. Nuotraukos užraše apie tai, kad K. K. vogtų pinigus, nėra parašyta. Kaip matosi iš liudytojų K. L. ir R. A. parodymų, joms, pamačius šias nuotraukas ir perskaičius ant nuotraukos užrašą, kyla įvairių minčių- dėl to, kad K. K. vagia pinigus, o taip pat, kad ji kažką tai padarė negerai. Vertinant šiuos liudytojų parodymus, D. A. parodymus, nuotraukų vaizdą bei užrašą ant jų, negalima neginčytinai teigti, kad D. A., pakabindama nuotraukas, norėjo tyčia tiesiogiai apkaltinti K. K. pinigų vagyste, o ne įspėti kitus asmenis, kaip ji teigia, jog jie jos saugotųsi, nes pažeidinėja privataus gyvenimo taisykles, skaičiuoja kitų asmenų pinigus. Apie tai, kad K. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ji nežinojusi. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo išsiųstas D. A.( t.2 b.l. 25), tačiau jai teigiant, kad ji šio nutarimo negavo, o nesant kitiems įrodymams apie šio nutarimo jai įteikimo, negalima teigti , jog D. A. žinojo apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

Vertinant šias aukščiau nurodytas aplinkybes negalima laikyti, kad taip D. A., kaip teigia K. K., skleidžia apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ji taip kaltina ją pinigų vagyste ir taip ją nori tyčia apkaltinti. Kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje yra duomenų apie tai, kad ji skaičiavo svetimus pinigus, ne kartą prie jų lietėsi, o taip pat byloje nėra įrodyta, kad D. A. pakabino nuotraukas norėdama tiesiogiai pateikti informaciją, kad K. K. iš jos namų pagrobė pinigus, laikytina, kad šiuose veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės-tiesioginės tyčios.

Įvertinus ir išanalizavus visas K. K. skunde inkriminuotinas D. A. nusikalstamas veikas, kaip vieną nusikalstamą veiką ar kelias nusikalstamas veikas teismas laiko, kad D. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 str.1d. požymių, todėl pagal pateiktą skundą ji turi būti išteisintina, nesant veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių( BPK 303 str. 5d. 1p.)

D. A. priešpriešiniame skunde( b.l. 36) nurodo, kad K. K., kuria ji visiškai pasitikėjo, tvarkydama jos namus pažeisdama privataus gyvenimo neliečiamumą, landydama po pakabintos striukės kišenes, ištraukdama iš jų ir ne kartą skaičiuodama jos pinigus, ją įžeidė. Taip pat ją K. K. įžeidė pateikdama teismui skundą ir nurodydama, kad ji( D. A.) įstatymu nustatyta tvarka siekdama išsiaiškinti pinigų vagystę, ar ne ji paėmusi pinigus, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo nurodė, kad neviešai įžeidė K. K.. Be to, D. A. buvo įžeista, jog K. K. skunde dėl privataus kaltinimo iškėlimo( b.l. 3) aprašomojoje dalyje nurodė, kad 2013-01-13 K. K. namuose, pastaroji iškeikė ją visokias žodžiais, šaukė, kad pasodins ją į kalėjimą, taip pat subjektyviai bei nepagrįstai kaltino ją nelegalaus darbo iniciatore.

Kaip jau buvo aukščiau minėta, įžeidimas, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Teismas mano, kad nėra pagrindo laikyti, kad K. K. veiksmai, jai skaičiuojant D. A. pinigus, užtraukia K. K. baudžiamąją atsakomybę. Teismas pripažįsta, kad nebuvo D. A. malonu sužinoti tokius K. K. veiksmus, tačiau šie K. K. veiksmai negali būti vertintini baudžiamosios atsakomybės prasme. Kaip ji teigia ji tai darė iš smalsumo, vedama noro paskaičiuoti pinigus ir neturėjo tiesioginės tyčios užgauliai pažeminti D. A., todėl jos veiksmuose nėra BK 155 str. 2d. numatytų baudžiamojo nusikaltimo požymių.

Taip pat, negali būti vertintini K. K. veiksmai rašant skundą teismui privataus kaltinimo tvarka ir jame nurodant aplinkybes, kad D. A. buvo pas ją užvažiavusi ir reikalavo pinigų- kaip jos nusikalstama veika, siekiant įžeisti D. A.. Šios aplinkybės, kad D. A. reikalavo grąžinti pinigus ir įtarė ją vagyste, patvirtina pateiktas garso įrašas, todėl nėra pagrindo teigti, kad K. K. tai nurodydama savo skunde, D. A. įžeidė. Garso įraše nėra užfiksuota, jog D. A. iškeikė K. K. keiksmažodžiais ir, kad šaukė pasodins ją į kalėjimą. K. K. teigia, kad neprisimena ką ji tada sakė. Tačiau teismas laiko, kad šioje situacijoje, esant tokiam K. K. stoviui, rašydama skundą ji galėjo tiksliai ir neatsiminti ką sakė D. A.. Vertinant K. K. ir D. A. pokalbių objektą ir jų savijautą pokalbio metu, laikytina, kad K. K. rašydama skundą nesiekė akivaizdžiai įžeisti, paniekinti ir pažeminti D. A., todėl tokie žodžiai parašyti skunde negali asmeniui užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 155 str. 1d.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad K. K. apie pusę metų vykdė paslaugų teikimo veiklą, už tai jai buvo mokamas mokestis. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartyje ( b.l. 39) nurodyta, kad administracinės teisė pažeidimo protokolas D. A. surašytas K. K. ir D. A. rašytinais įrodymais ikiteisminio tyrimo metu. Teisme yra duomenų ir K. K. teigia, kad D. A. teikė paslaugas ir už tai gaudavo užmokestį. Tai, kad K. K. manė, jog ji dirbo pas D. A. ir su ja turėjo būti sudarytą darbo sutartis, nėra pagrindo laikyti, kad ji tai parašydama savo skunde viešai įžeidė D. A.. Kaip jau buvo minėta administracinė byla buvo užvesta remiantis jų abiejų parodymais ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Todėl K. K. veikoje nėra BK 155 str. 1d. nurodytų nusikaltimo požymių.

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamoji K. K. pagal BK 155 str. 1 ir 2 d.d. turi būti išteisintina, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.( BPK 303 str. 5d. 1p.).

Kadangi D. A. ir K. K. išteisintinos nesant jų veikose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jų ieškiniai: dėl priteisimo iš D. A. 30000Lt ir priteisimo iš K. K. 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, paliktini nenagrinėti( BPK 115 str. 3d. 2p.).

Kadangi kaltinamoji D. A. pagal nukentėjusiosios skundą ir nukentėjusioji K. K. pagal kaltinamosios D. A. skundą yra išteisintinos, todėl joms neatlyginamos išlaidos, susijusios su advokatų paslaugomis( b.l 139-140)

Byloje esančius daiktinius įrodymus: CD garso įrašą tarp D. A. ir R. R., o taip pat vaizdo įrašą palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-298 str.,302-305 str.,307-308str., teismas

nusprendžia:

D. A. pagal BK 154 str. 1d. ir pagal BK 155 str. 2d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. K. pagal BK 155 str. 1d. ir 2d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktinius įrodymus: CD vaizdo įrašą ir CD garso įrašą palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.