Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei J. D. – T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nurodė, jog sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, jog abu susituokė per anksti, vienas kito nepažinojo, santuokinis gyvenimas nesusiklostė.

Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytine elektroninės bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, bendro kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo (el. bylos ieškinio Nr. CBP-3387 priedai).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinė pradėjo nebeskirti dėmesio, neteikti žadėtos paramos ir pagalbos, nesidomėjo jo sveikatos būkle, nepadarydavo valgyti, nelankė ligoninėje. Posėdžio metu ieškovas nurodė, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su ieškovo nurodyta pozicija, teigė, jog po santuokos sudarymo sutuoktinis pradėjo ją įtarinėti nebūtais dalykais, nurodė, jog abu kalti, kad nesugebėjo išsaugoti santuokos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies - šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus, ieškovui paliktina pavardė „T.“, atsakovei, jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčo, – „D.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto nėra, teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia. Nesant jokių duomenų apie santuokos metu šalių prisiimtus ir iki šiol neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, santuokos nutraukimo metu teismas nesprendžia šalių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo.

Ieškovui nurodžius, jog jis nereikalauja išlaikymo iš atsakovės, atsakovei nepateikus jokių duomenų apie išlaikymo jai reikalingumą, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašė ieškinį patenkinus priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovas byloje yra sumokėjęs 31 Eur žyminį mokestį. Teismui ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies (ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, santuoka nutraukiama pripažinus, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. 50 procentų), remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 15,50 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstant jas tarp šalių, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. D. – T., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui S. T. palikti prigimtinę pavardę „T.“, atsakovei J. D. – T. – ikisantuokinę „D.“.

Priteisti iš atsakovės J. D. – Teresės, a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.