Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nutartimi buvo iškelta fizinio asmens Z. G. bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“.

2014-04-29 nutartimi patvirtintas Z. G. mokumo atkūrimo planas. Plano įgyvendinimo trukmė – 5 metai, tai yra iki 2019-03-31.

2017-03-27 teisme gautas bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ prašymas patvirtinti 2017-03-15 kreditorių susirinkime pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Kreditoriai VĮ Turto bankas ir antstolis A. Š. bei jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, kreditoriai nepateikė. Kadangi kreditoriai į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, byla teismo posėdyje nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas paliktinas nenagrinėtu.

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, išlaikant teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą.

Remiantis FABĮ 7 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2015-12-31), fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano (toliau – planas) įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2235 (toliau - FABĮ pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 6 dalimi pirmiau nurodyta FABĮ 7 straipsnio 5 dalies norma nuo 2016-01-01 pakeista, nustatant, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Remiantis FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai reiškia, kad, įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau mokumo atkūrimo plano pakeitimai turi būti svarstomi tokia pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). FABĮ 8 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Taigi teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turi netenkinti jo prašymo ir netvirtinti pateikto plano (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015, 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankrutuojantis asmuo Z. G., vadovaudamasis FABĮ pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo 2016-01-01, pateikė pakeistą mokumo atkūrimo planą administratoriui, kuris parengė rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir pakeistą mokumo atkūrimo planą pateikė kreditoriams bei sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo pakeistam planui. 2017-03-15 vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo. Kreditorius VĮ Turto bankas, kurio teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 99,85 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė, nurodydamas, kad pagal FABĮ pakeitimo įstatymą asmenys turi teisę siūlyti keisti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, tačiau tai nereiškia, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas turi būti keičiamas privalomai, neatsižvelgiant į bankroto proceso aplinkybes bei nepaisant bankrutuojančio asmens kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Kreditorius, atsižvelgęs į tai, kad Z. G. bankroto proceso metu, laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2016-11-30 yra pervedęs daugiau lėšų, negu numatyta patvirtintame mokumo atkūrimo plane, t. y. 1306,58 Eur sumą, siūlė sutrumpinti mokumo atkūrimo plane nematytą skolų grąžinimo terminą iki 2018-11-30 ir nustatyti, kad iki 2018-12-15 grąžinama suma kreditoriams yra 362,77 Eur (b. l. 4-5, 10-11).

Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus visa apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų, siekdamas kuo maksimalesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad bankrutuojantis asmuo Z. G. dirba ir gauna 719,28 Eur darbo užmokestį, jo būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 389,60 Eur suma (įskaitant ir bankroto administravimo išlaidas), patikslintame mokumo atkūrimo plane, atsižvelgiant į padidėjusį bankrutuojančio asmens darbo užmokestį, nuo 238,48 Eur iki 324,06 Eur didinama likusiam laikotarpiui nuo 2016-12-01 iki 2017-03-31 kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį skiriama suma. Nors ir per šiuo metu nustatytą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą (t.y. 5 metus) bankrutuojantis asmuo nebus pajėgus visiškai atsiskaityti su kreditoriais, kurių bendra patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma siekia net 289480,69 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, tiek prašomame patvirtinti patikslintame mokumo atkūrimo plane numatyta, jog kreditorių reikalavimai bus tenkinami tik iš asmens gaunamo darbo užmokesčio, įvertinus bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų dydį, būtiniems poreikiams patenkinti reikalingas išlaidas ir tai, kokią sumą asmuo kiekvieną mėnesį gali skirti kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, akivaizdu, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas didele dalimi lemia tai, kokia dalimi bankroto proceso metu bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę 2 metais (nuo šiuo metu nustatytų 5 metų iki 3 metų), būtų patenkinta ženkliai mažesnė kreditorių reikalavimų dalis, o tai galimai pažeistų bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisingą interesų pusiausvyrą ir būtų nesuderinama su fizinio asmens bankroto proceso paskirtimi ir tikslais. Gi duomenys, kokiu būdu būtų pažeisti bankrutuojančio asmens interesai bankroto procedūroms vykstant 5 metus, kaip numatyta 2014-04-29 teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane, kuriam pritarė visi kreditoriai, nepateikti. Nors iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui 2016-09-02 atlikus VPAE, buvo rastas kepenų padidėjimas, 2017-01-26 jam diagnozuotas priešinės liaukos piktybinis susirgimas, paskirtas gydymas (b. l. 54), tačiau jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl šių asmeniui diagnozuotų susirgimų, siekiant teisingos bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, yra būtina trumpinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą ar apie tai, kad dėl asmens sveikatos būklės toliau tęsti bankroto procedūras yra netikslinga (pvz. dėl to, jog dėl asmens susirgimų ir paskirto gydymo asmens būtinos išlaidos išauga taip, jog faktiškai nelieka lėšų, iš kurių galima būtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais), nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nebuvo pateikta. Asmeniui diagnozuoti susirgimai ir jų įtaka bankrutuojančio asmens galimybėms vykdyti patvirtintame mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus patikslintame mokumo atkūrimo plane net nebuvo nurodyta kaip aplinkybės, dėl kurių trumpinamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas.

Todėl patikrinęs ir įvertinęs pirmojo kreditorių susirinkimo atsisakymo pritarti pakeistam mokumo atkūrimo planui priežastis, įvertinęs ir tai, kad keičiant (trumpinant) mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą, yra keičiamas ir fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, pagal kurį bankroto procese bus mokamos jame nurodomos lėšos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui (FABĮ 7 str. 1 d. 12 p.), teismas konstatuoja, jog nepritarimo planui priežastys susijusios su planui keliamais reikalavimais, nustatytais FABĮ 7 straipsnyje (FABĮ 7 str. 1 d. 12 p., 5 d.).

Taigi pirminiam pareiškėjo kreditorių susirinkimui nepritarus pakeistam mokumo atkūrimo planui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nurodžius nepritarimo priežastis, pareiškėjas turėjo pareigą, atsižvelgdamas į kreditoriaus pastabas (pasiūlymus), patikslinti mokumo atkūrimo planą ir jį vėl teikti kreditorių susirinkimui. Tačiau pareiškėjas nepaisė kreditorių susirinkimo pasiūlymo ir mokumo atkūrimo plano projekto, kuris pažeidžia įstatyme įtvirtintą teisingą skolininko ir jo kreditorių pusiausvyrą, netaisė ir nepatikslino, o bankroto administratorius pakartotinio kreditorių susirinkimo nesušaukė ir nepagrįstai iškart pateikė mokumo atkūrimo planą tvirtinti teismui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nebuvo laikytasi įstatyme nustatytos plano tikslinimo ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime procedūros.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų formuojamą praktiką (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1542-480/2016, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1865-826/2016, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-620-210/2016 ir kt.) ir nustatytas bylos aplinkybes, jog pirmojo kreditorių susirinkimo atsisakymo pritarti pareiškėjo pakeistam mokumo atkūrimo planui priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, darytina išvada, kad pateiktas teismui tvirtinti patikslintas planas negali būti tvirtinamas, nes nebuvo laikytasi įstatyme nustatytos plano tikslinimo ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime procedūros, todėl prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paliktinas nenagrinėtu, suteikiant galimybę pareiškėjui pataisyti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir jį pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

bankrutuojančio asmens Z. G. bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo palikti nenagrinėtą.

Pasiūlyti Z. G. pakartotiniam kreditorių susirinkimui teikti svarstyti patikslintą planą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.