- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- e2S-620-210/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-136-841/2016 pagal bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Principo reikalas“ prašymą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-20 nutartimi patvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. mokumo atkūrimo planą.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorius 2016-05-04 pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo, kuriame nurodė, kad būtinybę tikslinti mokumo atkūrimo planą nulėmė pasikeitusi maksimali plano įgyvendinimo trukmė, t. y. vietoje buvusių 5 metų, naujoje Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijoje įgyvendinimo terminas sutrumpintas iki 3 metų, be to, dėl V. L. ligos sumažėjusios sutuoktinių pajamos lėmė tiek jos pačios, tiek sutuoktinio A. L. pajamų mažėjimą. Nors 2016-05-02 pakartotinis kreditorių susirinkimas nepatvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų patikslinto mokumo atkūrimo plano, tačiau dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Bankroto administratorius įsitikinimu, A. ir V. L. patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje įvardytus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino patikslintą bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. mokumo atkūrimo planą.
4. Teismas nurodė, kad 2016-05-02 pakartotinis kreditorių susirinkimas nepatvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų patikslinto mokumo atkūrimo plano. Kartu teismas sutiko, kad bankrutuojančių asmenų pajamos sumažėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. V. L. sveikatos problemų, tuo tarpu atsiradus galimybei A. L. užsiimti individualia veikla, jos turėtų didėti. Plane numatomos kiekvieno kalendorinio mėnesio administravimo išlaidos, tad sutrumpėjus plano įgyvendinimo terminui mažės ir administravimo išlaidų dydis. Teismas atkreipė kreditorių dėmesį į tai, kad vertinant patikslintą planą iš esmės sprendžiami klausimai, susiję su atliktais plano patikslinimais, tačiau iš naujo nėra vertinamos jau patvirtinto plano dalys, kurios išlieka nepakitusios. Teismas nenustatė, kad patvirtinus pakeistą fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, ir sprendė, kad interesų balansas tarp nemokių fizinių asmenų bei jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas konstatuodamas, kad įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti fizinių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininkų ir jo kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Kadangi pareiškėjams bankroto byla iškelta Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-05 nutartimi bankas siūlė ir toliau tęsti Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-20 nutartimi patvirtinto pareiškėjų plano vykdymą, jo nekeičiant, todėl, apelianto įsitikinimu, planas turi būti įgyvendinamas per maksimalų (5 metų) įstatymo nustatytą laikotarpį.
5.2. Apeliantas pažymi, kad praėjus keturiems mėnesiams po pirminio pareiškėjų plano patvirtinimo (2016-01-20) pareiškėjams dar nėra pavykę atkurti savo mokumo ir nėra nustatyta aplinkybių, remiantis kuriomis galima būtų daryti išvadą, kad klientų mokumas bus atkurtas artimiausiu metu. Nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjai jau įdėjo maksimaliai pastangų savo mokumui atkurti ir todėl galima trumpinti plano terminą. Plano termino trumpinimas konkrečiu atveju nėra tikslingas ir racionalus. „Visiškas“ skolų nurašymas po 36 mėnesių, šioje byloje negali būti laikomas atitinkančiu teisingumo ir sąžiningumo principus, o kartu ir kreditorių teisėtus lūkesčius.
5.3. Trumpinant plano terminą tikslinga koreguoti ir bankroto administravimo išlaidų dydį, nes akivaizdu, kad sutrumpinus bankroto proceso laikotarpį dvejais metais bankroto administratorius patirs mažiau išlaidų ir jo atlyginimas taip pat turėtų būti mažinamas proporcingai.
5.4. Nors FABĮ pakeitimo įstatymas numato, jog fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, tačiau tai nereiškia, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas turi būti keičiamas privalomai, neatsižvelgiant į konkretaus bankroto proceso aplinkybes ir nepaisant kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šiuo atveju nėra jokių pateisinančių aplinkybių, kurios leistų bankrutuojantiems asmenims netaikyti nuo 2016-01-01 įsigaliojusios FABĮ 7 str. 5 d. nuostatos – 3 metų plano įgyvendinimo trukmės. Vien ta aplinkybė, kad bankroto byla iškelta likus beveik 2 mėnesiams iki 2016-01-01, dar nereiškia, jog A. ir V. L. gali būti diskriminuojami tų fizinių asmenų, kurių bankroto bylą iškelta po 2016-01-01, atžvilgiu.
6.2. Apeliantas visiškai neatsižvelgia į stipriai pablogėjusią V. L. sveikatą bei į tai, kad A. L., netekęs 50 proc. darbingumo lygio, turi vienas prižiūrėti nepilnametę dukrą bei slaugyti žmoną.
6.3. Jau patvirtintame mokumo atkūrimo plane administravimo išlaidos numatytos ne visam bankroto procesui, o kas mėnesį skiriama suma, todėl sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą už sutrumpėjusį laikotarpį nereikės mokėti ir bankroto administravimo išlaidų.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Turtuvos grupė“ prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti apelianto skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sutinka ir palaiko apelianto siūlymą ir toliau tęsti Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-20 nutartimi patvirtinto pareiškėjų plano vykdymą nekeičiant jo termino. Maksimalus 5 metų terminas leistų maksimaliai įgyvendinti FABĮ įtvirtintą paskirtį, siekiant išlaikyti teisingą bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus. Šiuo atveju mokumo atkūrimo planas teismo yra patvirtintas ir nesant jokių duomenų, jog per trumpesnį laikotarpį pavyks geriau patenkinti kreditorių reikalavimus, jis neturėtų būti tikslinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. mokumo atkūrimo plano pakeitimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. Šiuo atveju esminis bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano pakeitimas yra maksimalaus termino trumpinimas. Bankroto administratoriaus nuomone, pasikeitęs fizinių asmenų bankroto teisinis reguliavimas sudaro pagrindą sutrumpinti ir nustatyti trejų metų fizinių asmenų mokumo atkūrimo terminą. Pirmosios instancijos teismas patvirtino patikslintą 3 metų bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. mokumo atkūrimo planą. Apeliantas „Swedbank“, AB, įsitikinęs, kad planas turi būti įgyvendinamas per maksimalų (5 metų) įstatymo nustatytą laikotarpį, kuris leistų maksimaliai įgyvendinti FABĮ įtvirtintą paskirtį, siekiant išlaikyti bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tokiai apelianto pozicijai pritaria ir kreditorius UAB „Turtuvos grupė“.
10. Įstatymu pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2016-01-01 FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Tačiau akcentuotina, kad šį pakeitimą įtvirtinusio FABĮ Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 str. 6 d. nuostatoje, reglamentuojant šio įstatymo taikymą, įstatymų leidėjas nustatė, jog fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 str. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 str. 6 d. išdėstytas FABĮ 7 str. 5 d. nuostatas. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, bankrutuojančių fizinių asmenų, kurių bankroto procesas pradėtas iki minėto įstatymo įsigaliojimo dienos, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė įstatymu nepakeičiama automatiškai, tačiau tokiems asmenims suteikiama teisė FABĮ 8 str. nustatyta tvarka siūlyti keisti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę. Nagrinėjamu atveju ši įstatymo nuostata pareiškėjams taikytina, kadangi fizinių asmenų A. L. ir V. L. bankroto byla iškelta 2015-10-05.
11. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui darant kuo mažesnę intervenciją į kreditorių teises. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo atkūrimo plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybė, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti. Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-561/2014).
12. FABĮ 8 str. 13 d. nustato, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Toks įstatymo reglamentavimas iš esmės nustato, kad svarstant mokumo atkūrimo plano pakeitimo tvirtinimo klausimą turi būti laikomasi tos pačios tvarkos kaip ir paties plano tvirtinimo atveju. Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 str. nuostatos. FABĮ 8 str. 3 d. nustato, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; o, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 d. nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 str. 8 d.).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuojančias FABĮ nuostatas, yra suformavęs ir laikosi praktikos, kad plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, o teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl FABĮ nuostatose įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros nuostatų taikymo, atsižvelgiant į FABĮ 8 str. 13 d. nustatytą reglamentavimą, yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju, todėl į juos atsižvelgtina taikant FABĮ 8 str. nuostatas ir vertinant konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
14. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.
15. Kreditorius AB DNB bankas 2016-04-29 balsavimo biuletenyje nepritarė mokumo atkūrimo plano pakeitimui dėl to, kad lėšos, numatomos skirti bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti, sudaro didesnę sumą nei bankrutuojančių asmenų pajamos, be to, dėl per didelių administravimo išlaidų. Pareiškėjams nevykdant plane užsibrėžtų tikslų, kreditorius „Swedbank“, AB, taip pat nesutiko su maksimalaus termino sutrumpinimu akcentuodamas tai, kad trumpinant plano įgyvendinimo terminą proporcingai turėtų būti mažinamos ir bankroto administravimo išlaidos. Pažymėjo, kad jau patvirtintas mokumo atkūrimo planas neįgyvendina pagrindinės FABĮ paskirties, o mokumo atkūrimo plano termino sutrumpinimas šią pusiausvyrą dar labiau atitolins.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju iš patikslinto mokumo atkūrimo plano duomenų matyti, jog keičiant (trumpinant) mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą yra keičiamas ir fizinių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriuo bankroto procese bus mokamos jame nurodomos lėšos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui (FABĮ 7 str. 1 d. 12 p.). Patikrinus pirmojo kreditorių susirinkimo nepritarimo pakeistam mokumo atkūrimo plano projektui priežastis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nurodytos nepritarimo planui priežastys patenka į FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų apimtį. Todėl nagrinėjamu atveju nesilaikyta pakartotinės keičiamo mokumo atkūrimo plano tikslinimo ir pakartotinio teikimo kreditorių susirinkimui svarstyti procedūrų.
17. Pažymėtina, kad vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 6 dalimi, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas priima nutartį dėl plano žodinio proceso tvarka.
18. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas patvirtindamas bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. pakeistą mokumo atkūrimo plano projektą pažeidė FABĮ 8 str. 3 d. įtvirtintą mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarką bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros, priėmė nutartį rašytinio proceso tvarka, taip pažeisdamas FABĮ 8 straipsnio 6 dalį, dėl to skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl to naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.