Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), teistas

1. 2007-11-23 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Bausmė atlikta.

2. 2008-03-15 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn. 2009-06-16 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartini, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2012-02-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Bausmė atlikta.

3. 2017-07-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2018-06-18 bausmė atlikta.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B.

viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent:

jis, 2022 m. balandžio 23 d. apie 23.40 val., būdamas viešoje vietoje – autobusų stotelėje, esančioje kelio Vievis – Maišiagala antrame kilometre, matant kitiems asmenims – nukentėjusiojo sutuoktinei I. P. - kur demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia, be priežasties, priėjęs prie R. P. sudavė jam ne mažiau trijų kartų į veidą, padarydamas nukentėjusiajam viršutinio dešinės pusės 1-o danties lūžį, tai yra nežymiai sutrikdė R. P. sveikatą. Po to priėjęs prie A. P. priklausančio automobilio Audi A4 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis nuplėšė galinį valstybinio numerio ženklą ir numetė jį ant žemės šalia automobilio.

Tokiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2022 m. balandžio mėn. vėlai vakare važiavo automobiliu BMW į Trakus. Buvo tamsu. Nukentėjusiojo automobilis AUDI užblokavo jam įvažiavimą, sukėlė avarinę situaciją, kadangi automobilį „pakišo“ prieš pat jo automobilį. Parodė, kad dėl to labai susinervino ir dėl šios priežasties netgi nuvažiavo ne ten, kur reikia. Važiuojant visai į priešingą pusę, pamatė, kad šalikelėje stovi minėtas automobilis. Prie mašinos stovėjo vyriškis, kuris šlapinosi. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis privažiavo arti ir išlipęs ėjo link to vyriškio. Norėjo paklausti kodėl taip vairuoja. Minėtas vyriškis buvo piktas ir pradėjo eiti į jo pusę, kaltinamąjį pastūmė, tada kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vieną kartą delnu per veidą. Nuo tokio smūgio nukentėjusiajam negalėjo lūžti dantis. Parodė, kad net ir tuo atveju jei dantis nulūžo nuo jo smūgio, tai su nukentėjusiojo dantimi seniau buvo kažkas negerai. Tuo metu jis buvo susinervinęs ir piktas, nuplėšė nuo nukentėjusiojo automobilio priekinius valstybinius numerius. Iš automobilio išlipo moteris, jiedu pakalbėjo, išsiaiškino ir geruoju išsiskirstė, tačiau po kiek laiko gavo šaukimą pas tyrėją. Parodė, kad nematė kas vairavo automobilį. Nukentėjusiesiems sakė, kad iškvies policiją, kadangi iš pradžių galvojo, kad automobilį vairavo nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, tačiau moteris pasakė, kad ji pati vairuos, todėl visi išsiskirstė.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad su žmona ir žmonos vaiku važiavo iš Druskininkų, kur vyko šventė, namo. Elektrėnų apylinkėse, paprašė, kad žmona sustabdytų automobilį, kadangi jis norėjo atlikti gamtinius reikalus. Pamatė, kad prie automobilio ateina žmogus, kuris nuplėšė nuo mašinos valstybinius numerius. Jis paklausė: „ką darai?“. Šis atsakė: „pats žinai“. Paskui kaltinamasis priėjo prie jo ir sudavė jam į veidą tris kartus. Paklausus: „už ką?“ šis vėl pasakė: „pats žinai“. Kaltinamojo parodymai, kad jie draugiškai pakalbėjo, susitarė ir išsiskirstė, yra melagingi. Jam buvo suduoti trys smūgiai: vienas į viršutinę lūpą, kitas į apatinę lūpą, ir trečias į kairį skruostą, tik neatsimena smūgių eiliškumo. Medicinos specialisto išvadoje nėra įrašytas skruosto pažeidimas, nes kraujosrūva jau vos matėsi. Į lūpas suduota buvo į dešinę pusę, o į skruostą kairėje pusėje. Nesuprato dėl ko buvo sumuštas, nes tam nebuvo jokios priežasties. Automobilį vairavo jo žmona. Važiuojant kelyje nebuvo jokio incidento su jokia mašina.

Liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. Parodė, kad 2021 m. balandžio 23 d. šeštadienį, važiuojant vėlai vakare į namus, į Kernavę iš Druskininkų, vyras paprašė sustoti, jį sustojo. Sustojo už geležinkelio, autobusų stotelėje. Jos vyras išlipo. Ji liko sėdėti vairuotojo vietoje, vaikas ant galinės sėdynės miegojo. Po kelių sekundžių pamatė, kad privažiuoja prie jų mašina, kuri įjungė ilgąsias šviesas. Kaltinamasis labai greitai privažiavo. Galima sakyti iš karto po to kai ji sustojo. Paaiškino, kad kol buvo sustojusi, per veidrodėlį matė, kaip kažkoks vyras, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo kaltinamasis, trenkė R. P. per veidą kumščiu. Ji tuo metu pradėjo rėkti kas čia vyksta, norėjo išlipti, bet užstrigo saugos diržas ir negalėjo jo atsegti. Jos vyras po smūgio buvo kruvinas. Iš nosies bėgo kraujas. Dantis klibėjo, ilgą laiką jis negalėjo valgyti, bendrauti su žmonėmis. Pabudo mašinoje miegojęs vaikas. Jis pradėjo verkti, šaukti. Ji atsegė diržą, išlipo iš mašinos, o kaltinamasis tuo metu plėšė nuo jų mašinos valstybinius numerius. Ji pasakė, kad kvies policiją. Tada kaltinamasis nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo, o jos vyras padiktavo kaltinamojo automobilio valstybinius numerius. Apie įvykį pranešė policijai. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Paaiškino, kad kelyje važiuojant jokios avarinės situacijos nebuvo. Važiavo negreitai ir saugiai, nes mašinoje miegojo vaikas. Kelyje buvo labai mažai automobilių. Ji labai išsigando. Vaikas po įvykio negalėjo užmigti. Iki šiol jai neramu, kuomet pamato juodos spalvos BMW markės automobilį. Neįsivaizdavo ko tikėtis. Nežinojo, ar kaltinamasis mašinoje vienas, dar yra kitų žmonių.

Iš 2022-04-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate gauto 2022-04-24 R. P. pareiškimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14076-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, dėl to, kad 2022-04-23 apie 23:40 val., kelyje Vievis-Maišiagala, antrajame kilometre esančioje autobusų stotelėje, R. P., kilusio žodinio konflikto metu, nepažįstamas asmuo su dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, ko pasekoje R. P. patyrė kūno sužalojimus ir pajuto fizinį skausmą. (1 tomas, b. l. 1-4)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1308/2022 (01) matyti, kad: 1. R. P. nustatytas viršutinio dešinės pusės 1-o danties lūžis, padarytas minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. 2. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytą sužalojimą, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Nustatyto sužalojimo vietoje požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti kokiu įrankiu ar daiktu jis padarytas neužfiksuota. Nustatytas sužalojimas labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į nurodytą veido sritį. (1 tomas, b. l. 39)

Iš 2022-04-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelyje Vievis-Maišiagala, ties antruoju kilometru, apžiūrimas objektas yra autobusų stotelė ir jos prieigos. Autobusų stotelės danga yra asfaltas, danga šlapia. Stotelėje yra pastatytas oranžinės spalvos lengvasis automobilis, šalia kurio yra plastmasinių juodos spalvos nuolaužų, yra metalinis valstybinio numerio ženklas, ant kurio yra juodos spalvos raidės (duomenys neskelbtini) bei skaičiai (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 46-48).

Iš 2022-04-23 policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022-04-23 23.44 val. registruotas pranešimas apie tai, kad adresu Elektrėnų sav., Vievio sen., Balceriškių k. Prieš 5min., už geležinkelio pervažos link Kernavės pranešėjos automobilį pasivijo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkė pranešėjos vyrui, nuplėšė galinį automobilio valstybinį Nr. ir pasišalino nežinoma kryptimi. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022-04-23 23:44 BPCID=92007782596. 2022-04-23 23:55 val. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad 2022-04-23 apie 23:40 val., kelyje Vievis-Maišiagala, antrajame kilometre esančioje autobusų stotelėje, R. P., kilusio žodinio konflikto metu, nepažįstamas asmuo su dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, ko pasekoje R. P. patyrė kūno sužalojimus ir pajuto fizinį skausmą. (1 tomas, b. l. 40-43)

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltė pripažino tik iš dalies, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti iš ištirti įrodymai.

Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamojo parodymai, kuriuose kaltinamasis nurodė, kad turėjo priežastį panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, prieštarauja chronologinei 2021 m. balandžio 23 d. įvykių sekai, byloje surinktiems įrodymams iš kurių nustatyta priešinga kaltinamojo nurodytai įvykio versija.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pats parodė, kad viskas įvyko dėl to, jog automobilis, kuriame sėdėjo nukentėjusysis, sukėlė avarinę situaciją kelyje Vievis-Maišiagala, kadangi jam išsukant žiedinėje sankryžoje link Trakų, automobilis AUDI, kuriame sėdėjo nukentėjusysis prieš pat išvažiavimą, blokuodamas jo vairuojamą automobilį, jį aplenkė. Dėl to kaltinamasis nurodė stipriai susinervinęs, dėl ko nusuko ne į Trakų pusę, o atsitiktinai nuvažiavo ta pačia kryptimi link Maišiagalos kaip ir automobilis AUDI, kuriame sėdėjo nukentėjusysis. Pravažiavus Balceriškių geležinkelio pervažą, pastebėjo stotelėje stovintį AUDI automobilį, tą patį, kuris į buvo aplenkęs bei važiuodamas mėtėsi po važiuojamąją kelio dalį. Pamatęs minėtą automobilį jis sustojo jam iš galo. Jam sustojus prie minėto automobilio pamatė, kad prie automobilio stovi moteris, o toliau nuo automobilio stovėjo vyriškis, kuris tuo metu šlapinosi prie automobilio. Jis išlipęs iš automobilio pasakė vyriškiui „kaip tu čia važiuoji“, jis jam kažką sumurmėjo. Jis jam pasakė, kad "tu esi girtas, tuoj nuplėšiu numerius ir tuoj iškviesiu policiją" (tomas 1, b. l. 108-111). Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje darytina išvada, kad pats kaltinamasis iš esmės siekė išsiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl tariamo incidento kelyje. Kaip pats nurodė, siekė nuplėšti nuo automobilio Audi galinius valstybinius numerius, kas jau vien savaime iš kaltinamojo parodymų vertintina kaip konfliktinės situacijos sukėlimas ir(ar) bandymas ją sukelti. Pažymėtina, kad kaltinamasis, manydamas, jog automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo, turėjo pareigą apie tai pranešti policijai, o ne pačiam eiti aiškintis su tariamo avarinės situacijos sukėlusio automobilio Audi keleiviu.

Kaltinamojo versija, jog jis iš žiedinės sankryžos pasuko ne tuo išvažiavimu ir važiavo ne tuo keliu, kol pamatė neva avarinę situaciją kelyje sukėlusį automobilį, vertinama kritiškai, kadangi nuo kelio Vievis-Trakai esančios žiedinės sankryžos iki viešojo transporto stotelės, kur kaltinamasis sutiko sustojusį šalikelėje automobilį Audi, yra pakankamai ilgas atstumas, be to reikia kirsti geležinkelį. Todėl net ir nusukęs ne į tą išvažiavimą, kaltinamasis negalėjo nesuprasti, jog važiuoja ne tuo keliu. Juo labiau, kad, kelyje yra apie tai informuojantys kelio ženklai. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog pats kaltinamasis buvo konfliktinės situacijos iniciatorius.

Be kita ko, iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas viršutinio dešinės pusės 1-o danties lūžis, padarytas minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. 2. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytą sužalojimą, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (tomas 1, b. l. 39).

Be to, kad kaltinamasis viešoje vietoje sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą patvirtina I. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kurie vertinami kaip nuoseklūs ir tarpusavyje neturintys objektyvių prieštaravimų, be to, papildantys nukentėjusiojo duotus parodymus. Nors nukentėjusiojo žmona konkrečiai nematė suduotų smūgių skaičiaus, tačiau po to, kai kaltinamasis nuvažiavo matė, kad vyro veidas buvo kruvinas, vyras skundėsi skausmais, teigė, kad juda priekinis dantis.

Minėti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo parodymai, medicinos tarnybos specialisto išvados, liudytojos parodymai leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo parodymai, jog jis nukentėjusiajam smūgiavo tik vieną kartą ir delnu yra siekis sušvelninti savo padėtį ir vertinama kaip gynybinė pozicija. Taip pat atmetami kaip objektyviai nepasitvirtinę kaltinamojo parodymai, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo. Net ir tikint kaltinamojo versiją, jog jis privažiavęs prie nukentėjusiojo ir išlipęs su juo pasikalbėti pamatė, kad nukentėjusysis buvo piktas ir artinosi prie jo, o vėliau ir jį pastūmė, niekaip nepaneigia fakto, jog būtent kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nuplėšė automobilio valstybinius numerius. Minėti kaltinamojo veiksmai niekaip negali būti pateisinami kaip savigyna ar būtinoji gintis, o būtent kaltinamojo veiksmų chronologinė seka leidžia daryti išvadą, kad jo veiksmai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo sudėties elementus.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog kaltinamojo V. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Skiriant bausmę V. B. teismas atsižvelgia į tai, į kaltinamojo atsakomybę švelninančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, todėl teismas vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas didesnis už vidurkį.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pateikti du civiliniai ieškiniai. R. P. pasirašytame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykio bendra turtinė ir neturinė žala sudaro 5 730 Eur (1 500 Eur nukentėjusiojo patirta neturtinė žala dėl išgąsčio bei fizinio skausmo sukėlimo, 2 930 Eur nukentėjusiojo turtinė žala susijusi su danties atstatymu, 600 Eur – nukentėjusiojo sūnui pasireiškusi neturtinė žala, 700 Eur nukentėjusiojo sutuoktinei pasireiškusi neturtinė žala).

Byloje taip pat pateiktas analogiškas R. P. ir I. P. pasirašytas civilinis ieškinys bendrai 5 730 Eur turinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.

BPK 110 straipsnis numato, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

BK 28 str. nustato, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Teisiamojo posėdžio metu R. P. išreiškė prašymą prijunti prie bylos ieškinį dėl 5 730 Eur turtinės ir neturtinės žalos, šis ieškinys priimtas protokoline teismo nutartimi (BPK 110 straipsnis). Taip pat pateikė ir tapatų civilinį ieškinį, pasirašytą R. P. ir I. P.. I. P. ir jos sūnus šioje byloje nėra pripažinti nei nukentėjusiaisiais, nei civiliniais ieškovas ir tokio prašymo nereiškė. Jos civilinio ieškinio nagrinėjimas pirmiausia reikalauja ją ir/ar jos sūnų pripažinti nukentėjusiaisiais ir tirti su tuo susijusias aplinkybes, kas nepagrįstai vilkintų bylos išnagrinėjimą, todėl teismas šį ieškinį palieka nenagrinėtą ir išaiškina, jog I. P., manydama, kad jai ir jos sūnui nusikaltimu buvo padaryta turtinės ar neturtinės žalos turi teisę civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Dėl R. P. civilinio ieškinio

R. P. prašo priteisti jam iš viso 5 730 Eur neturinės ir turtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata, kas pasireiškė išgyvenimais ir fiziniu skausmu, tuo padarant jam 1 500 Eur neturinę žalą.

Nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų neabejotinai patyrė stresą, išgąstį, fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmai padarė netutinę žalą R. P., kuri turi būti atlyginta.

Atsižvelgiant į teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1308/2022 (01), teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas, o prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas nėra neproporcingai didelis. Todėl iš kaltinamojo V. B. priteistina 1 500 Eur neturtinė žala.

Teismui susipažinus kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais dokumentais – UAB „Žekodenta“ medicinos dokumentų išrašu matyti, kad nukentėjusiojo danties tvarkymo išlaidos siektų 2 730 - 2 930 Eur. Nukentėjusysis prašo priteisti 2 930 Eur turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis prašo priteisti būsimas danties gydymo išlaidas, kadangi šiuo metu neturi pinigų, todėl danties nėra susitvarkęs. Nors turtinės žalos instituto esmė yra ta, jog paprastai priteisiama reali, t. y. patirta žala, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo paaiškinimus bei medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad danties tvarkymo kaštai sieks ne mažiau 2 730 Eur, teismas vertina, kad nukentėjusiojo prašoma turtinė žala pagrįsta. Teismas šioje dalyje ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 2 730 Eur.

Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 600 Eur nukentėjusiojo sūnaus neturtinei žalai ir 700 Eur nukentėjusiojo sutuoktinei neturtinę žalą.

Kaip nustatyta anksčiau nei nepilnametis vaikas, nei sutuoktinė nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, prašymų teisme gauta nebuvo, todėl ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 4 dalies 1 punktu V. B. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per bausmės laiką.

V. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš V. B. 1 500 Eur neturinės žalos ir 2 730 Eur turtinės žalos atlyginimą R. P. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

I. P. ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.