Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, anksčiau teistas:

1) 2013 m. gegužės 3 d. Tauragės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 3 MGL bauda;

2) 2013 m. spalio 31 d. Tauragės apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2014 m. birželio 23 d. Tauragės apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį 73 parų arešto ir 3 MGL bausme;

4) 2018 m. kovo 12 d. Tauragės apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

5) 2020 m. gegužės 27 d. Tauragės apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 2000 eurų bauda;

6) 2021 m. balandžio 20 d. Tauragės apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme ir 2000 Eur bauda;

7) 2021 m. rugpjūčio 9 d. pagal BK 243 straipsnį (3 nusikalstamos veikos), 281¹ straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme ir 2000 eurų bauda, arešto bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. M. 2022 m., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Tauragės r., Alangos k., Balskų girininkijos Kv 756, sklype Nr. 32, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) valdoje, pagrobė 5 vnt. žalių augančių, beržų, kurių bendras tūris 6.35 m3, ir 13 vnt. žalių augančių, drebulių, kurių bendras tūris 26.52 m3, priklausančius V. P., bendros 1707 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 1707 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis turi neįgalumą, niekur nedirba, išgyvena iš neįgalumo pašalpos ir šiek tiek prisideda ūkininkaudamas. Šiuo metu tikslių aplinkybių nepamena, tik tiek, kad tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti 2021 m. pabaiga – 2022 m. pradžia, jis sugalvojo iš V. P. priklausančio miško, kuris yra prie jo gyvenamojo namo, parsivežti ten buvusius kelis nuvirtusius medžius, kad pasikūrentų namus ir pasišildytų. Iš pradžių iš miško pasiėmė kelias nuvirtusias drebules, jas susikapojo namuose ir sukūreno. Vėliau dar kelis kartus iš V. P. priklausančio miško parsivežė medžių, parsivežė ir nulūžusius medžius, taip pat nukirto ir kelis sveikus medžius, tikslaus kiekio negali pasakyti, neskaičiavo kiekio, sugalvojęs pamalkauti, neplanavo, kiek jų nusipjaus. Visus tuos medžius savo sodyboje supjaustė ir sukūreno. Po kiek laiko toks draugas, su kuriuo kažkada kartu dirbo, V. Š., paklausė, gal jis turi malkų, ir jis pasakė, kad turi malkų. Tiksliai nepamena kuri tai buvo diena, V. Š. su savo sūnumi atvyko pas jį parsivežti malkų, dalį malkų leido jam pasiimti iš kiemo, o kitą dalį parodė V. P. priklausančiame miške esančius medžius, nupjovė ten augusį beržą ir susmulkino, o V. Š. su sūnumi krovėsi malkas į priekabėlę. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas tyrėją, tuo metu geriau atsiminė visas aplinkybes. Pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, suprato, kad tie medžiai jam nepriklauso, labai gailisi dėl savo veiksmų. Pripažįsta, kad padarė žalą tiek V. P., tiek gamtai, tačiau šiuo metu neturi galimybės atlyginti padarytą žalą, nes jo pajamos yra tik neįgalumo pašalpa, dėl neįgalumo negali dirbti, todėl jokių kitų pajamų neturi, be to, iš pašalpos yra išskaičiuojama bauda, kuri buvo paskirta už ankstesnį nusikaltimą.

3. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad serga psichikos ligomis, priklausomybių neturi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia jo gyvenamosios sodybos yra V. P. priklausantis miškelis. 2021 m. lapkričio 5 d. jis grįžo į savo namus, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Po keleto dienų, dienos metu, tikslios datos ir laiko neprisimena, sugalvojo nueiti pamalkauti sau malkų į minėtą V. P. priklausantį miškelį. Tada nebuvo nusprendęs, kiek medžių nupjaus ir pasiims, jame buvo prilūžusių medžių. Į miškelį pjauti medžių ėjo vienas, nešėsi kaip darbo įrankius benzininį pjūklą ir kirvį, ir stūmėsi karutį. Maždaug per keletą dienų nupjovė 4-5 nulūžusias drebules, kurių skersmuo galėjo būti apie 25-30 cm. Nupjautus medžius miškelyje supjovė į kaladėles ir su karučiu parsivežė į savo gyvenamąją sodybą, suvertė prie malkinės. Tuos ritinėlius suskaldė ir sukūreno šildydamas savo gyvenamąjį namą. Po to, tada galėjo būti 2021 metų gruodžio mėn. pabaiga, arba 2022 m. sausio pradžia, tikslios datos neprisimena, vėl sugalvojo nueiti į minėtą miškelį, pamalkauti sau malkų. Tada taip pat nebuvo nusprendęs kiek medžių nupjaus ir pasiims. Vėl dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, nusinešė į miškelį minėtus įrankius ir nusistūmė karutį. Tada taip pat per keletą dienų nupjovė vieną nulūžusį beržą, apie 32 cm skersmens ir penkias nulūžusias drebules, kurių skersmuo galėjo būti nuo 18 cm iki 40 cm. Nupjautus medžius vėl miškelyje supjovė į kaladėles ir su karučiu parsivežė į savo gyvenamąją sodybą, ir suvertė prie malkinės. Parsivežtus medžius suskaldė ir sukūreno šildydamas savo gyvenamąjį namą. Po to vėl sugalvojo pamalkauti sau medžių minėtame miškelyje. Tada galėjo būti 2022 m. vasario mėn. pabaiga, arba kovo mėn. pradžia, tikslios datos neprisimena. Sugalvojęs pamalkauti, neplanavo kiek jų nusipjaus. Tada nupjovė 3 beržus, iš kurių vienas buvo nulūžęs, o likusieji statūs ir tris nulūžusias drebules. Šie medžiai buvo nuo 30 cm iki 40 cm skersmens. Tuos medžius taip pat miškelyje supjaustė į kaladėles ir parsivežė į savo gyvenamąją sodybą, suvertė prie malkinės. Parvežęs malkas, pradėjo jas skaldyti. 2022 m. kovo mėn., tikslios datos neprisimena, jam paskambino pažįstamas V. Š. ir paklausė, ar turi parduoti beržo medžio. Jis dažnai pravažiuoja pro jo gyvenamąją sodybą, galimai matė, kad skaldo kieme prie malkinės malkas. Jis pasakė atvažiuoti. Netrukus V. Š. kartu su lyg tai savo sūnumi pas jį atvažiavo su šviesios spalvos automobiliu, prisikabinęs prie jo priekabėlę. Atvažiavęs, jis neklausinėjo kieno jo kieme yra malkos. Pakrovė pilną priekabėlę į kaladėles supjautą panašiai vieną beržo medį. Už šias beržo kaladėles jis jam sumokėjo 20 €. V. Š., atsiskaitęs už malkas, išvažiavo. Po to, tą pačią dieną, praėjus maždaug 3 valandoms po išvažiavimo, V. Š. jam paskambino ir jo paprašė, gal dar galėtų duoti beržo medžių. Jis pasakė atvažiuok. Tada jis su tuo pačiu automobiliu prisikabinęs prie jo priekabėlę sugrįžo. Kartu atvažiavo ir minėtas jo sūnus. Tada jam pasidarė gaila jam duoti gatavas malkas iš savo kiemo, todėl pasakė, kad beržą duos iš minėto miškelio. V. Š. jo neklausė, o ir jis jam nesakė, kad miškelis jam nepriklauso. V. Š. pasistatė automobilį ant jo sodybos keliuko, šalia kurio yra minėtas miškelis. Po to jis, atsinešęs benzininį pjūklą, nupjovė šalia automobilio žalią augantį beržą. Jį nupjovęs, smulkino į kalades, o V. Š. su savo sūnumi jas nešė ir dėjo į automobilio priekabėlę. Nešant ir dedant beržo kaladėles į automobilio priekabėlę, juos pamatė pro šalį važiuojantis V. P. anūkas, kuris iškvietė policiją. V. Š. už antrą priekabėlę malkų jam žadėjo duoti 10 €. Dėl savo elgesio gailisi. Malkas pagrobė iš V. P. miškelio, nes jam jų reikėjo savo namams šildyti. Medžius minėtame miškelyje visuomet pjovė vienas, būdamas blaivus, prieš eidamas jų pjauti nebūdavo suplanavęs kiek jų ketina nupjauti, viskas gaudavosi spontaniškai (1 t., b. l. 154-157)).

4. Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo J. M. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

5.7. Specialisto išvadoje Nr. 95TPK-113 nurodyta, kad dėl J. M. diagnozuoto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos), jam tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 10).

5.8. Ekspertizės akte Nr. 85TPK-98/2022 konstatuota, kad nenustatyta, jog J. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti anksčiau jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos) paūmėjimo ar laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. J. M. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu konstatuojama anksčiau jam diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos – remisija. Dėl psichikos būsenos J. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. J. M. šiuo metu nustatyta anksčiau jam diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos – remisija, dėl savo psichikos būsenos J. M. šiuo metu gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Su J. M. galima atlikti procesinius veiksmus, kviesti į teismą. J. M. nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (2 t., b. l. 42-45).

4. Kaltinamasis J. M. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, jo parodymai atitinka kitus bylos duomenis – nukentėjusiojo V. P., liudytojų J. P., V. Š. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis. Nusikalstama veika baigta, pagrobto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą.

5. Aptartų įrodymų pagrindu teismas vertina, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. M. be leidimo iškirsdamas nukentėjusiajam V. P. priklausančius kaltinime nurodytus medžius ir juos išveždamas bei parduodamas ar sunaudodamas savo reikmėms, pavogė svetimą turtą, kurio bendra vertė viršija 5 minimalių gyvenimo lygių dydį. Darytina išvada, kad kaltinamojo J. M. veiksmai dėl V. P. priklausančio turto vagystės atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis patvirtino, kad jis žinojo ir suprato, jog mediena priklauso V. P., taigi neabejotinai suvokė, kad neturėdamas leidimo, pjovė ir pagrobė medieną, kuri ne jam priklauso, elgėsi neteisėtai, darė žalą daikto savininkui ir norėjo taip veikti, t. y. yra veikė tiesiogine tyčia. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo V. P. ir liudytojų parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Kaltinamasis J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Teisiamojo posėdžio metu J. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė gailestį dėl nusikaltimo padarymo, posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis anksčiau teistas, ankstesniu 2021 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę yra atlikęs, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu paskirtos 2000 Eur baudos nėra sumokėjęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas.

10. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant J. M. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, kurią, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu J. M. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

11. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).

12. Šiuo nuosprendžiu J. M. pripažįstamas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir jam skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau be J. M. atitikties formaliems pagrindams turi būti nustatyta ir kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Teismas, išanalizavęs baudžiamąją bylą, nusprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės paskirtis J. M. gali būti įgyvendinta atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. M. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi, savo elgesį vertina kritiškai. J. M. niekur nedirba, turi neįgalumą (2 t., b. l. 15-21). Nors J. M. anksčiau teistas, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios ir nebegali būti pakeistos, pritaikius į jo asmenybę nukreiptus tikslingus įpareigojimus. Todėl teismas vertina, kad yra pagrindas daryti prielaidą, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, tokiu būdu apribojant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti nuteistajam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tikslinga skirti šiuos įpareigojimus – šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

IV. Žalos atlyginimas ir kiti klausimai

14. Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys dėl 1326 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78), bei Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys dėl 7486,5 Eur žalos aplinkai atlyginimo (1 t., b. l. 62-68). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jam pareikštus civilinius ieškinius pripažino ir sutiko su ieškiniais.

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis), taip pat vadovaujamasi civilinio kodekso normomis.

16. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys dėl 7486,5 Eur žalos aplinkai priteisimo tenkintinas. Žalos aplinkai apskaičiavimo aktas ir biržės taksavimo lapai patvirtina, kad bendras iškirstos medienos tūris miško paskirties žemėje yra 32,55 kub. m (1 t., b. l. 67-68). Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 1 punktu, fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalos aplinkai, ją privalo atlyginti pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Civilinis ieškovas teisingai nurodė ieškinio pagrindą, taip pat teisingai paskaičiavo žalos dydį (7486,5 Eur), vadovaudamasis Metodikos 1., 1.3.2 punktais. Teismas nusprendė, kad kaltinamojo J. M. kaltė dėl neteisėto kaltinime bei civiliniame ieškinyje nurodytų medžių iškirtimo įrodyta visiškai, tokiais veiksmais jis ne tik pavogė svetimą turtą, bet ir padarė žalą aplinkai, ši žala aplinkai atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kadangi byloje nustatyta, kad medžius iškirto kaltinamasis, todėl jis privalo žalą atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis šios civiliniam ieškovui padarytos žalos aplinkai neginčijo, jokių duomenų, kurie paneigtų civilinio ieškovo paskaičiuotą žalos aplinkai dydį, nepateikė. Atsižvelgus į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo J. M. civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteistina 7586,5 Eur žalos atlyginimui (BPK 113, 115 straipsniai).

17. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M. pagrobė nukentėjusiojo V. P. medienos už 1707 Eur, dalis medienos, t. y. 381 Eur vertės medienos, buvo grąžinta V. P., kaltinamasis visiškai sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. M. iškirsdamas ir pasisavindamas nukentėjusiajam priklausančiame miško plote medžius, padarė jam turtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam V. P. priteistina 1326 Eur turtinės žalos atlyginimo.

18. Kadangi kaltinamasis J. M. nusikalstamą veiką, už kurią yra pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, padarė neatlikęs 2021 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos 2000 Eur baudos bausmės, J. M. bausmės bendrinamos visiškai sudedant neatliktą bausmę su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

19. Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

20. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti nuodeguliai, supakuoti į paketą Nr. 473137, saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas B 068594) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2000 Eur bauda – bausmes visiškai sudedant, ir paskirti J. M. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, J. M. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui įpareigojant jį šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o J. M. pradėjus vykdyti bausmę – kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo – Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. M. 7486,5 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 centų) aplinkai padarytos žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke, nurodant mokėjimo paskirtį – žala.

Civilinio ieškovo – V. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš J. M. priteisti 1326 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtus nuodegulius, supakuotus į paketą Nr. 473137, saugomus Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas B 068594) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.