Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-04-25 · Byla Nr. e2KT-41-790/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
e2KT-41-790/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2KT-41-790/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00419-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1970-XX/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos, laikinai einančios Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas, 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus apygardos teisme užregistruotos civilinės bylos Nr. e2-1970-XX/2024 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad civilinė byla Nr. e2-1970-XX/2024 Vilniaus apygardos teisme užregistruota pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-741-1012/2023, t. y., ieškovo manymu, padarytomis akivaizdžiomis ir šiurkščiomis teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, vėliau turėjusiomis lemiamos įtakos neteisėtų teismų sprendimų priėmimui, taip pat piktnaudžiavimu teismo galia bei sąmoningu nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarties kasacinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 suformuotos praktikos, nepagrįstu sutrumpinto trejų metų senaties termino taikymu ir tuo pagrindu visiškai nepagrįstu visų be išimties ieškinio reikalavimų atmetimu.

2. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos, laikinai einančios Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas, vertinimu, nagrinėjant ieškovo D. S. ieškinį Vilniaus apygardos teisme, turėtų būti vertinami šio teismo atlikti veiksmai, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-741-1012/2023, iš kurios ieškovas kildina patirtą žalą, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Byla perduodama nagrinėti kitam apygardos teismui

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

4. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovas D. S. Vilniaus apygardos teismui padavė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o žalos atsiradimą, be kita ko, kildina iš Vilniaus apygardos teismo (teisėjos) veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-741-1012/2023.

5. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

6. Kadangi ieškovo D. S. ieškinio reikalavimai grindžiami, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias apygardos teisme nesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1970-XX/2024, ji turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. e2-1970-XX/2024 pagal ieškovo D. S. ieškinį perduotina nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. e2-1970-XX/2024 iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras