Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės A. Ž. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma A. Ž. pratęsti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Prie teikimo pridėtoje 2022 m. gegužės 5 d. viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos surašytoje A. Ž. psichinės būklės vertinimo išvadoje Nr. 370 nurodyta, kad A. Ž. psichiškai atsilikęs iš vaikystės – jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2057 m. gruodžio 27 d. dėl proto negalios jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (asmuo iš dalies darbingas). Medikamentinis gydymas skiriamas pagal poreikį. Į Pakruojo rajono psichikos sveikatos centrą atvyksta reguliariai kas mėnesį, stebimas bei konsultuojamas gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo ir slaugytojos. Dalinai orientuotas vietoje, aplinkoje ir laike, pas gydytoją atvyksta savarankiškai, bet pačiam užsiregistruoti nepavyksta, reikia specialistų pagalbos. Kontaktui prieinamas, kalba tyliai, kvaišai šypsosi, nesaugus, formalus, įsitempęs, nedrąsus, apie save pasakoja negausiai, klampus, pažemintos nuotaikos, psichomotoriškai prislopintas, emocijos blankios, psichozės nestebimos, asmenybė primityvi, dominuoja nenuoseklus, neproduktyvus mąstymas, būdingas emocinis labilumas, nėra pusiausvyros, galimos problemos su emocijų kontrole. Bloga dėmesio koncentracija, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų šiuo metu neišklausta. Intelektas defektinis, išliekantis visam gyvenimui. Šio pobūdžio sutrikimas pasižymi nuolatine eiga. Nekritiškas ligos atžvilgiu. Veiksnumas neapribotas. A. Ž. gyvena vienas (duomenys neskelbtini). Augęs daugiavaikėje šeimoje, tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jį augino močiutė, kuri mirė. Yra baigęs 10 klasių (duomenys neskelbtini). Nevedęs, baigęs (duomenys neskelbtini) staliaus specialybę, dirba lentpjūvėje pagalbiniu darbininku. Būdamas namuose minimaliai tvarkosi namų ūkyje, turi keletą draugų, palaiko ryšius su artimaisiais – turi du brolius, iš kurių vienas gyvena (duomenys neskelbtini), o kitas – (duomenys neskelbtini). Jie kartais pasidomi, kaip sekasi broliui. Vienas iš brolių buvo grįžęs iš užsienio ir kurį laiką gyveno kartu su A. Ž., tačiau nepanoro juo rūpintis. A. Ž. menkas socialinis supratingumas bei nuovokumas kasdieniame gyvenime, taip pat socialinis bendravimas ir darbiniai įgūdžiai. Nedidelėmis pinigų sumomis disponuoja savarankiškai. Sunku orientuotis ir tinkamai pasielgti gyvenimo situacijose, nes negeba analizuoti, daryti išvadų, spręsti problemų, linkęs lengvai pasiduoti kitų įtakai, neatsparus vidiniams ir išoriniams trukdžiams, nebrandi valios ir emocijų sfera. Savo kaltę supranta ir gailisi, kad netinkamai pasielgė. Kartais vartoja alkoholį vienas arba su draugais. Pats alkoholio vartojimą neigia, daug rūko. Skundų iš kaimynų ar institucijų dėl neadekvataus elgesio negauta. Visuomeniniame gyvenime aktyviai nedalyvauja. Interesai siauri, ateities planai nerealūs. Padarytai nusikalstamai veikai ir savo sveikatos būklei dalinai kritiškas. Sutinka ir supranta, kad reikia lankytis psichikos sveikatos centre teismo sprendimu. Agresijos ir smurto lygis neišreikštas, visuomenei ir sau nepavojingas. Stebimuoju laikotarpiu jo psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, išlieka stabili, jam reikalinga kito asmens pagalba ir kontrolė, todėl tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime ir prašė teikimą tenkinti. Atsakydama į klausimus nurodė, kad dėl jo darbo žinoma tiek, kiek jis pats pateikia informacijos. Jo darbovietė pačioje (duomenys neskelbtini). Šiai dienai jam yra reikalinga pagalba ir priežiūra. Socialinę pagalbą jis gauna tik iš centro. Pagalba į namus neįgaliesiems, Pakruojo rajone yra mokama. Jis yra toks dalinai kritiškas, nes jam vis tiek reikia pagalbos užsiregistruoti, nes jis savarankiškai to padaryti nesugeba. Jam savarankiškai priimti sprendimus yra sudėtinga. Kol kas jis yra ramus, kontroliuojamas, tai gydymo jam nereikia. Per šį laikotarpį niekas nebuvo iš artimųjų atvykęs ir pagalbos iš artimųjų pusės pas jį nėra. Medikamentai jam yra skiriami epizodiškai, nes tą įvertina psichiatras. Reikia jį stebėti, kadangi jis yra vienišas. Jam ir pačioje kasdienybėje yra sunku orientuotis. Centro darbuotojos su juo bendrauja ir pataria, nes jeigu jam kyla kokių klausimų, jis visada kreipiasi į jų centrą.

A. Ž. gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo ginamasis nėra pasveikęs, todėl mano, kad teikimas yra pagrįstas, prašo jį tenkinti ir pratęsti priverčiamųjų medicininių priemonių taikymą ambulatorinį stebėjimą A. Ž. pagal gyvenamąją vietą.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad be kontrolės asmuo nesugebėtų savarankiškai gyventi ir atlikti veiksmus – nesugebėtų atvykti į psichikos centrą. Taip pat tas galėtų įtakoti tolesnę jo psichikos būklę. Nors, šiuo metu jo būklė stabili, nebuvo pastebėta agresijos protrūkių, tačiau tolimesnė medikamentinė kontrolė jam yra būtina, todėl siūlo šį teikimą tenkinti ir pratęsti A. Ž. priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtų A. Ž. psichinės būklės vertinimo išvados, išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovės Jolitos Dzindulienės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad A. Ž. veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padarymo metu sirgo ir dabar serga psichikos liga – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, jo psichikos sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, nutraukus ambulatorinį stebėjimą A. Ž., tai gali turėti įtakos jo psichikai ir elgesiui, todėl viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir A. Ž. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. Ž. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti A. Ž. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. Ž. reikalingumo.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti A. Ž. ir nukentėjusiajai L. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.